Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys rodo, kad beveik 87 proc. jaunųjų ūkininkų, gavusių paramą įsikūrimui, ir toliau vykdo žemės ūkio veiklą. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga teigia, kad tai svarbus signalas apie priemonių veiksmingumą, bet vien tik tęstinumas dar negarantuoja sėkmės.
Organizacijos vertinimu, rezultatas susijęs su ilgalaikiu dialogu su Žemės ūkio ministerija ir nuosekliu jaunųjų ūkininkų interesų atstovavimu. Per daugiau nei 12 metų buvo teikti pasiūlymai dėl įsikūrimo sąlygų, finansavimo prieinamumo ir kartų kaitos skatinimo kaime.
„Beveik devyni iš dešimties paramą gavusių jaunųjų ūkininkų ir toliau dirba žemės ūkyje. Tai rodo, kad nuosekli politika ir ilgalaikis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra svarbūs“, – sakė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.
LJŪJS pabrėžia, kad NMA skelbiami skaičiai atspindi faktą, jog ūkininkas formaliai išliko sektoriuje, tačiau neatskleidžia, ar ūkis yra pelningas ir pajėgus augti be papildomos paramos. Pasak organizacijos, būtina atskirti veiklos tęsimą nuo ekonominio gyvybingumo, nes deklaruojama žemė ar gyvuliai dar nereiškia stabilios finansinės padėties.
„Turime aiškiai atskirti ūkininko išlikimą sektoriuje ir ūkio ekonominį gyvybingumą. Tai, kad veikla tęsiama, dar nereiškia, kad ji pelninga ir leidžia planuoti ilgalaikę plėtrą“, – sakė dr. P. Astrauskas.
NMA analizė taip pat rodo, kad 57 proc. veiklą tęsiančių jaunųjų ūkininkų pasinaudojo papildomomis investicinėmis paramos priemonėmis. LJŪJS tai vertina kaip ženklą, kad vienkartinė įsikūrimo parama dažnai tampa tik pirmu žingsniu, o realus ūkio tvarumas priklauso nuo vėlesnių investicijų ir galimybės modernizuotis.
Organizacija atkreipia dėmesį, kad šiandien ūkių atsparumą labiausiai veikia išaugusios sąnaudos, kainų svyravimai ir konkurencingumo spaudimas. Dėl to, pasak LJŪJS, paramos politikos sėkmė turėtų būti vertinama ne tik pagal paramos gavėjų skaičių ar veiklos tęsimą, bet ir pagal tai, ar ūkiai sugeba generuoti stabilias pajamas bei planuoti plėtrą.
LJŪJS teigimu, kitas žingsnis turėtų būti aiškesni ekonominio gyvybingumo kriterijai ir priemonės, kurios padėtų jauniems ūkininkams ne tik įsitvirtinti, bet ir ilgainiui tapti mažiau priklausomiems nuo paramos. Organizacija pabrėžia, kad tik taip galima užtikrinti realią kartų kaitą ir ilgalaikę žemės ūkio plėtrą.