Per pastaruosius 15 metų jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 41 496 iki mažiau nei 20 000. Jauni ūkio valdytojai dabar sudaro tik 13,3 proc. visų valdų, o pensinio amžiaus ūkininkų yra beveik tris kartus daugiau.
Toks disbalansas vis dažniau vertinamas ne vien kaip žemės ūkio sektoriaus, bet ir kaip regionų ateities klausimas. Mažėjant jaunų žmonių daliai, kyla rizika ilgainiui prarasti darbo vietas, vietinę maisto gamybą ir investicijas į kaimo infrastruktūrą.
Kas stabdo kartų kaitą?
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad pagrindinės kliūtys išlieka tos pačios: žemės prieinamumas, startinio kapitalo trūkumas ir sudėtinga prieiga prie finansavimo. Nors paramos priemonės keitėsi, jauno žmogaus starto sąlygos dažnai negerėjo taip, kaip tikėtasi.
Didžiausias barjeras – pirmieji hektarai. Galiojanti pirmumo teisė perkant privačią žemės ūkio paskirties žemę paprastai palankesnė tiems, kurie jau turi besiribojančių sklypų, todėl pradedantieji, neturintys paveldėto ūkio, dažnai atsiduria silpnesnėje pozicijoje.
Paraiškų daug, paramą gauna kas penktas
Vieno iš pastarųjų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo kvietimų metu buvo pateiktos 1 022 paraiškos, prašant daugiau nei 61 mln. eurų. Finansavimas skirtas 205 paraiškoms už maždaug 12,3 mln. eurų, taigi realią paramą gavo apie kas penktas pareiškėjas.
Ši statistika rodo, kad problema nėra jaunimo nenoras ūkininkauti – norinčiųjų yra, tačiau galimybių įsitvirtinti trūksta. Pradžioje dažniausiai prireikia didelių investicijų technikai, pastatams ar apyvartinėms lėšoms, o bankams ne visuomet pakanka trumpos veiklos istorijos ir užstato.
Sprendimų ieškoma ne tik paramoje
Sąjunga ragina sprendimų ieškoti plačiau: stiprinti lengvatinių paskolų ir garantijų priemones, peržiūrėti žemės įsigijimo mechanizmus ir sukurti sklandesnį ūkių perdavimo modelį jaunajai kartai. Taip pat akcentuojama būtinybė sudaryti realias sąlygas grįžti emigravusiems jauniems žmonėms, sukaupusiems patirties ir kapitalo.
„Nenorime naujai Vyriausybei pateikti dar vieno seniai žinomų problemų sąrašo. Norime kalbėti apie sprendimus, kad jaunam žmogui būtų realu pradėti ūkininkauti ir kurti ateitį Lietuvoje“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas vis dažniau pristatomas kaip ilgalaikė investicija į regionų ekonomiką, o ne vien išlaidų eilutė. Augant ūkiui, didėja darbo vietų skaičius, perkamos paslaugos ir technika, o sukuriama pridėtinė vertė grįžta per mokesčius ir vietos vartojimą.
Ekspertai pabrėžia, kad kartų kaitos neišspręs vienas kvietimas ar vienkartinė išmoka. Reikalinga nuosekli politika, apimanti žemės prieinamumą, finansavimo instrumentus, ūkių perdavimo praktiką ir regionų patrauklumą jaunoms šeimoms.