Tag: Ukmergė

  • Ukmergėje grįžta Drakonų fiesta 2026: du etapais vyksiančios valčių varžybos ir vasaros pramogos

    Ukmergės rajone 2026 metais vyks Drakonų fiesta – drakono valčių varžybų renginys, kuris šiemet planuojamas dviem atskirais etapais. Organizatoriai kviečia burti komandas, ruoštis startams ir rinktis, kuriame etape dalyvauti, nes abiejų varžybų rezultatai nebus sumuojami.

    Pirmasis etapas numatytas birželio 13 dieną Siesikų ežere, o varžybų pradžia planuojama 12 valandą. Renginio programa žadama platesnė nei vien sportas – šalia lenktynių numatytos veiklos žiūrovams ir šeimoms.

    Siesikuose dalyviai ir atvykusieji galės išbandyti lauko žaidimus, sudalyvauti duonos kepimo ant laužo edukacijoje, apsilankyti Siesikų pilies muziejuje ir užsukti į prekybos erdvę. Taip pat numatoma vaišintis tradicine Siesikų žuviene.

    Antrasis etapas vyks birželio 27 dieną Kadrėnų tvenkinyje, Vidiškių seniūnijoje. Komandų atvykimas ir instruktažas planuojami nuo 12 iki 13.45 valandos, startas numatytas 14 valandą, o apdovanojimų ceremonija planuojama apie 19 valandą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai bus dvi atskiros varžybos, todėl galima registruotis į abu etapus arba pasirinkti vieną. Renginį kviečia ir koordinuoja Ukmergės rajono savivaldybė kartu su partneriais, o detalesnė informacija apie registraciją ir nuostatus skelbiama renginio organizatorių kanaluose.

  • Ukmergės tilto per Šventąją remontas startuoja: „Via Lietuva“ investuos per 5 mln. eurų

    Ukmergėje pradedami kapitalinio remonto darbai viename svarbiausių miesto infrastruktūros objektų – tilte per Šventąją, esančiame valstybinės reikšmės krašto kelyje Ukmergė–Molėtai (Nr. 115). Sutartį dėl darbų pasirašė AB „Via Lietuva“, o kartu bus tvarkomas ir greta esantis kelio ruožas.

    Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, tilto atnaujinimas yra platesnės programos dalis, kuria siekiama mažinti avarinės būklės tiltų skaičių visoje Lietuvoje. Ministerijos teigimu, 2026 metais planuojama sutvarkyti 25 tiltus ir viadukus, o iki 2028 metų pabaigos – 105 avarinės būklės tiltus.

    „Kiekvienas sutvarkytas tiltas reiškia ne tik saugesnį eismą, bet ir gyvesnius regionus, kai žmonės kasdien patogiau keliauja į darbą, mokyklą ar pas gydytojus“, – sakė Juras Taminskas.

    „Tiltas per Šventąją yra vienas svarbiausių infrastruktūros objektų Ukmergėje, todėl jo būklė tiesiogiai veikia tiek eismo saugumą, tiek kasdienį gyventojų mobilumą“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kapitalinio remonto metu numatyta suremontuoti ir sustiprinti tilto sijas, sutvarkyti krantinių atramas, pakeisti susidėvėjusius guolius. Taip pat bus visiškai keičiama tilto dangos konstrukcija, šalitilčių plokštės, įrengiami nauji deformaciniai pjūviai, atnaujinami atitvarai ir turėklai, numatytas modernus apšvietimas.

    Siekiant apsaugoti statinį nuo aplinkos poveikio, bus įrengta nauja hidroizoliacija, vandens nuvedimo sistema ir vandens surinkimo šuliniai prieigose. Projekte taip pat numatyta sutvarkyti šlaitus, atnaujinti laiptus vienoje pusėje ir įrengti naujus šlaitinius laiptus kitoje.

    Kartu bus rekonstruojamas krašto kelio Nr. 115 ruožas nuo 0,512 iki 0,836 kilometro. Jame planuojama atnaujinti kelio dangą, kairėje pusėje įrengti automobilių stovėjimo juostą iš betoninių trinkelių bei 0,5 metro pločio techninį šaligatvį.

    Eismo saugumui gerinti numatyta įrengti saugos salelę su nereguliuojama pėsčiųjų perėja, rekonstruoti septynias nuovažas, įrengti vedimo paviršius neregiams. Taip pat bus tiesiami nauji lietaus nuotekų surinkimo tinklai ir visame ruože diegiama kelio drenažo sistema.

    Projekto rangovas – UAB „Švykai“, o techninį projektą parengė UAB „INHUS Engineering“. Rangos darbų sutarties vertė siekia 5,33 mln. eurų su PVM, darbus planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad informacija apie darbų pradžią ir laikinus eismo organizavimo sprendimus bus pateikta vėliau atskiru pranešimu. Bendrovė prižiūri daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau kaip 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių.

  • Pilietiškumo festivalis Leonpolyje: savivaldybė organizuoja nemokamą autobusą iš Ukmergės

    Birželio 6 dieną Ukmergės rajone, Leonpolio dvare, trečią kartą vyks Pilietiškumo festivalis. Renginys suburs visuomenės, kultūros, verslo, žiniasklaidos ir viešojo sektoriaus atstovus diskusijoms apie pilietiškumą, bendruomeniškumą ir atsakomybę už valstybės ateitį.

    Kad festivalį būtų paprasčiau pasiekti, Ukmergės rajono savivaldybė kartu su Ukmergės autobusų parku organizuoja nemokamą transportą. Iš Ukmergės autobusų stoties į Leonpolio dvarą nemokamas autobusas išvyks 11.00 valandą ir 13.30 valandą, stodamas visose maršruto stotelėse.

    Grįžimas į Ukmergę numatytas po renginio: autobusas iš Leonpolio dvaro turėtų išvykti apie 18.00–18.15 valandą. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad laikas gali kisti priklausomai nuo programos eigos, todėl dalyviams verta atvykti į išvykimo vietą šiek tiek anksčiau.

    Akcentas jaunimui ir gynybai

    Šių metų festivalyje išskirtinis dėmesys skiriamas jaunimo pilietiškumui ir praktiniam įsitraukimui į bendruomenės gyvenimą. Programoje numatytos keturios diskusijos: Jaunimo pilietiškumas, Kaip ginti Tėvynę?, Regionų lyderystė ir Kultūra ir švietėjiškumas.

    Festivalio rengėjai pabrėžia, kad pilietiškumas šiuolaikiniame kontekste vis dažniau suprantamas ne tik kaip balsavimas ar nuomonės reiškimas, bet ir kaip kasdieniai sprendimai: savanorystė, pagalba bendruomenei, atsparumo dezinformacijai ugdymas, įsitraukimas į vietos iniciatyvas.

    Veiklos šeimoms ir šaulių pristatymai

    Be diskusijų, festivalyje vyks edukacinės veiklos visai šeimai, gyvo garso koncertas, pramogos vaikams ir ekologiškų gėrybių mugė. Taip pat numatytos bendruomeniškumą skatinančios iniciatyvos, kviečiančios ne tik klausytis, bet ir įsitraukti.

    Renginyje dalyvaus Lietuvos šaulių sąjunga, pristatysianti savo veiklą ir kviesianti susipažinti su pilietinio pasipriešinimo, savanorystės bei valstybės gynybos principais. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda geriau suprasti, kaip kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie visuomenės saugumo ir atsparumo.

    Festivalį organizuoja VšĮ „Pilietiškumo festivalis“ kartu su „Lietuvos Tūkstantmečio Rotary klubu“, iniciatyvą remia ir palaiko „Rotary International“ Apygarda 1462. Renginys yra nemokamas ir atviras visiems norintiems.

  • Ukmergės rajone skelbiamas kvietimas bendruomenėms: paraiškos pagal priemonę iki liepos 1 dienos

    Ukmergės rajono savivaldybė paskelbė 2026 metų projektų atrankos konkursą pagal priemonę Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Kvietimas skirtas rajone veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, kurios planuoja iniciatyvas vietos gyventojams.

    Priemonės tikslas – skatinti gyvenamųjų vietovių bendruomeniškumą, didinti gyventojų sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą. Tokie projektai paprastai apima veiklas, kurios įtraukia vietos žmones į bendras iniciatyvas ir stiprina vietos bendradarbiavimą.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 3 dienos iki 2026 metų liepos 1 dienos 16 valandos imtinai. Savivaldybė ragina dokumentus pateikti laiku, nes po termino gautos paraiškos vertinimui paprastai nebepriimamos.

    Paraiškas galima teikti elektroniniu būdu, siunčiant dokumentus pdf arba adoc formatu el. paštu, tačiau jos turi būti pasirašytos elektroniniu parašu. Taip pat paraiškas galima pateikti popieriniu formatu Savivaldybės administracijos priimamajame arba įdėti į pašto dėžutę prie centrinio įėjimo į Savivaldybės administracijos pastatą Kęstučio aikštėje 3, Ukmergėje.

    Projektų atrankos konkursai pagal šią priemonę yra Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano dalis, todėl pareiškėjams aktualu įsivertinti, ar planuojamos veiklos tiesiogiai prisideda prie bendruomenės telkimo ir vietos iniciatyvų tęstinumo. Išsami konkurso informacija, reikalavimai ir dokumentų formos skelbiami Ukmergės rajono savivaldybės interneto svetainėje.

  • Ukmergėje startuoja „Antara LT“ 10 500 kv. m gamykla: iki 100 darbo vietų ir 5–8 mln. eurų investicijos

    Startas Deltuvos gatvėje

    2026 metų birželio 3 dieną Ukmergėje simboliškai pažymėta UAB „Antara LT“ naujos gamyklos statybų pradžia. Deltuvos gatvėje vykusios ceremonijos metu įkasta laiko kapsulė, skirta ateities kartoms ir įamžinanti šio projekto pradžią.

    Tokios ceremonijos savivaldybėse dažnai tampa ne tik bendruomeniniu įvykiu, bet ir aiškiu signalu rinkai: įmonė įsipareigoja ilgalaikei plėtrai, o regionas stiprina savo investicinį patrauklumą. Ukmergei tai svarbu ir dėl darbo vietų, ir dėl pramonės grandinės augimo, kuri paprastai pritraukia tiekėjus bei paslaugų verslus.

    Ką numato gamyklos projektas

    „Antara LT“ planuoja pastatyti modernią 10 500 kvadratinių metrų gamyklą. Iš jų 1 600 kvadratinių metrų sudarys administracinės patalpos, o 8 900 kvadratinių metrų bus skirta gamybai.

    Gamyklą numatyta įrengti buvusioje UAB „Ukmergės remontas“ teritorijoje, kurią bendrovė įsigijo 2023 metais. Iki statybos leidimo gavimo projektavimo darbai truko apie dvejus su puse metų, vėliau vykdyti teritorijos paruošimo ir infrastruktūros tvarkymo darbai.

    Statybos suplanuotos dviem etapais: pirmajame numatytos metalo komponentų apdirbimo erdvės ir administracinis korpusas, antrajame – pramoninių įrenginių gamybos cechas. Pirmąjį etapą planuojama užbaigti per dvejus metus.

    Investicijos, darbo vietos ir augimo planai

    Skelbiama, kad bendra investicijų vertė sieks nuo 5 iki 8 mln. eurų. Įgyvendinus projektą naujojoje gamykloje planuojama sukurti iki 100 darbo vietų.

    Bendrovė taip pat nurodo ambicingą tikslą: pradėjus veikti naujai gamyklai gamybos apimtys turėtų išaugti keturis kartus. Praktikoje tokį šuolį dažniausiai lemia ne vien didesnės patalpos, bet ir našesnė įranga, procesų automatizavimas, geresnė vidinė logistika bei galimybė vienoje vietoje sujungti kelias gamybos grandis.

    Ceremonijoje dalyvavo įmonės vadovai, darbuotojai, partneriai, taip pat Ukmergės rajono savivaldybės vadovai: meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė.

    „Džiugu matyti, kad Ukmergė tampa vieta, kurioje verslas ne tik sėkmingai veikia, bet ir drąsiai planuoja ateitį. Tokie projektai stiprina mūsų rajono konkurencingumą, kuria darbo vietas ir prisideda prie gyventojų gerovės. Tai yra pasitikėjimo Ukmerge ženklas, kuriuo galime didžiuotis. Nuoširdžiai sveikinu UAB „Antara LT“ su ambicinga verslo plėtra“, – sakė meras Darius Varnas.

    UAB „Antara LT“ yra šeimos verslo įmonė, Ukmergėje veikianti nuo 1990 metų. Bendrovė specializuojasi lakštinio metalo apdirbimo, buitinių ir pramoninių kietojo kuro katilų gamybos bei pramoninių katilinių įrengimo srityse.

    Šio tipo pramonės investicijos regionuose paprastai turi platesnį poveikį nei vien tiesiogiai sukurtos darbo vietos: auga vietos paslaugų paklausa, stiprėja tiekimo grandinės, o savivaldybėms tai reiškia papildomas priežastis investuoti į infrastruktūrą ir darbuotojų kompetencijų ugdymą.

    Laiko kapsulės įkasimas Ukmergėje tapo simboliniu ženklu, kad projektas peržengė planavimo etapą ir pereina į realius darbus. Jei numatyti terminai bus išlaikyti, per artimiausius metus mieste turėtų atsirasti viena didžiausių naujų gamybinių erdvių pastaruoju metu.

  • Birželis Ukmergėje: svarbiausi renginiai mieste ir rajone, kur verta suplanuoti savaitgalį

    Ukmergėje ir rajone 2026 metų birželį suplanuotas intensyvus kultūros, edukacijos ir bendruomeninių veiklų kalendorius. Į renginius kviečia kelios pagrindinės miesto įstaigos, todėl norintiems turiningo laisvalaikio verta iš anksto susidėlioti planą.

    Didžiausią renginių srautą tradiciškai formuoja Ukmergės kultūros centras, kuriame įprastai vyksta koncertai, spektakliai, parodos ir teminiai vakarai. Programos detalės dažnai skelbiamos etapais, todėl aktualu sekti atnaujinimus ir vietų rezervavimo informaciją.

    Ukmergės kraštotyros muziejus birželį paprastai siūlo parodas, ekskursijas ir edukacijas šeimoms bei moksleiviams. Vasaros pradžioje ypač išauga susidomėjimas veiklomis, kurias galima derinti su savaitgalio išvyka po rajoną.

    Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka kviečia į susitikimus su autoriais, skaitymų ir kūrybines popietes, o taip pat į edukacinius užsiėmimus skirtingoms amžiaus grupėms. Tokie renginiai dažnai būna nemokami, tačiau kai kuriems gali reikėti išankstinės registracijos.

    Planuojant apsilankymą verta atkreipti dėmesį į renginių laiką, vietą ir taisykles, nes vasarą programos kartais koreguojamos dėl oro ar organizacinių priežasčių. Patogiausia rinktis kelis renginius vienai dienai ir derinti juos su pasivaikščiojimu po miestą ar rajono lankytinas vietas.

  • Paskutinis skambutis Ukmergėje: kiek abiturientų išlydėjo gimnazijos ir kas jų laukia toliau

    Paskutinis skambutis Ukmergės gimnazijose

    Ukmergėje abiturientams nuskambėjo Paskutinis skambutis, simboliškai užbaigęs pamokas ir pažymėjęs naujo, atsakingo etapo pradžią. Šventės vyko gegužės 28 dieną abiejose miesto gimnazijose, o gegužės 29 dieną – Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos Taujėnų skyriuje.

    Ugdymo įstaigose surengtose iškilmėse abiturientus sveikino Ukmergės rajono savivaldybės vadovai ir švietimo srities atstovai. Jie linkėjo drąsos, sėkmės ir pasitikėjimo savimi prieš netrukus prasidėsiantį egzaminų laikotarpį.

    Kiek abiturientų atsisveikino su mokykla

    Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje atsisveikinta su 83-iąja laida – mokyklą šiemet baigia 78 abiturientai. Juos į brandą lydėjo klasių auklėtojos Asta Aukštuolienė, Vilma Grigienė ir Irina Vaskelienė.

    Ukmergės Antano Smetonos gimnazija išleido 103-iąją laidą – 117 abiturientų. Iš jų 104 mokėsi pagrindiniame pastate, dar 13 – Taujėnų skyriuje, o klases lydėjo auklėtojos Svetlana Rubliauskienė, Daiva Vaišvilienė, Agnė Gruodienė, Edita Pečiulienė ir Laima Kraujelytė.

    Kas laukia po šventės

    Paskutinis skambutis abiturientams žymi perėjimą nuo kasdienės mokyklos rutinos prie brandos egzaminų ir apsisprendimų dėl studijų ar profesinio kelio. Tai laikas, kai svarbia tampa ne tik žinios, bet ir gebėjimas planuoti, valdyti stresą bei priimti savarankiškus sprendimus.

    Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis abiturientų dėmesys kryps į pasirengimą brandos egzaminams ir stojimų etapui. Mokyklos bendruomenėms tai taip pat proga įvertinti nueitą kelią ir palinkėti, kad pasirinkimai po mokyklos būtų apgalvoti, o pradėtas savarankiškas gyvenimo etapas – prasmingas.

  • Ukmergės krašto mama Stasė Čirbienė įvertinta Prezidentūroje: medalis už nuopelnus Lietuvai

    Gegužės 29 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais apdovanojo 60 mamų, tėčių ir globėjų iš visos šalies. Šis kasmetinis pagerbimas skirtas žmonėms, kurių šeimos istorijos ir kasdienis rūpestis tapo stiprybės atrama ne tik artimiesiems, bet ir bendruomenėms.

    Tarp apdovanotųjų – ir ukmergiškė Stasė Čirbienė iš Vidiškių seniūnijos Šventupės kaimo. Penkis vaikus užauginusi moteris įvertinta už atsidavimą motinystei, atsakomybę, rūpestį bei pavyzdį, kuris, pasak artimųjų ir bendruomenės, įkvepia aplinkinius.

    Valstybės dėmesys šeimai

    Prezidento teigimu, tėvų ir globėjų darbas dažnai lieka už kasdienybės ribų, tačiau jo reikšmė valstybei yra esminė. Vaikų ugdymas, vertybių perdavimas ir saugios aplinkos kūrimas prisideda prie visuomenės atsparumo ir ilgalaikės gerovės.

    „Skirtingai išreiškiama, bet ta pati tėviška ir motiniška meilė, pagarbos kupini tėvų santykiai yra stiprybės šaltinis ne tik Jūsų vaikams, Jūsų šeimoms, bendruomenėms, bet ir visai valstybei. Jūsų atsakingai prisiimtas pašaukimas perduoti gyvybę, globoti ir ugdyti vaikus kuria Lietuvos ateitį“, – sakė Prezidentas.

    Valstybės vadovas pabrėžė, kad šeimos kasdienybėje susiformuojantys įpročiai, darbštumas ir tarpusavio pagarba vaikams tampa ilgalaike atrama. Būtent iš šių patirčių vėliau gimsta gebėjimas prisiimti atsakomybę, kurti santykius ir sąžiningai dirbti savo šaliai.

    Ką reiškia toks apdovanojimas?

    Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis yra vienas iš valstybės apdovanojimų, kuriuo įvertinami asmenys už reikšmingus darbus Lietuvai ir visuomenei. Šiuo atveju akcentuojamas tėvystės ir globos indėlis, kuris dažniausiai matuojamas ne titulais, o kasdieniais sprendimais ir ilgalaikiu darbu šeimoje.

    Apdovanojimo ceremonijoje Prezidentas apdovanotiesiems linkėjo, kad jų pastangas ir toliau lydėtų vaikų meilė, pagarba ir dėkingumas. Tokios progos taip pat primena, kad bendruomenių stiprybė prasideda nuo šeimos, o visuomenės ateitis – nuo žmonių, kurie kasdien kantriai augina, globoja ir ugdo.

  • Ukmergėje 60-mečio parodoje – 108 tautodailininkų darbai: ką šiemet išryškino jubiliejus

    Ukmergės kultūros centro dailės galerijoje 2026 metų gegužės 4–29 dienomis surengta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečiui skirta jubiliejinė paroda. Ji tapo proga ne tik apžvelgti tradicinio meno įvairovę, bet ir pasikalbėti, kaip tautodailė šiandien randa vietą šiuolaikiniame kultūros gyvenime.

    1966 metais įkurta Lietuvos tautodailininkų sąjunga šiuo metu vienija apie 2 500 kūrėjų ir veikia per 7 skyrius: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Telšių, Šiaulių, Dzūkijos ir Žemaitijos. Organizacijos veikla apima parodų rengimą, kūrėjų telkimą, edukacines iniciatyvas ir tradicijų perdavimą jaunajai kartai.

    Uždarymo vakaras ir svečių žinutės

    Parodos uždarymo renginys įvyko 2026 metų gegužės 29 dieną, į jį susirinko tautodailininkų bendruomenė, miesto gyventojai ir tradicine kultūra besidomintys lankytojai. Šventinę nuotaiką kūrė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos gimnazistai, vadovaujami Jūratės Martinkutės, pasveikinę aukštaitiškomis sutartinėmis ir kanklių bei skudučių skambesiu.

    Renginyje dalyvavo laikinasis Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Sakalauskas, pristatęs susirinkusius svečius ir parodos reikšmę jubiliejinių metų kontekste. Taip pat perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento sveikinimas, skirtas sąjungos sukakčiai.

    „Tautodailė yra gyvas ryšys su bendruomenės atmintimi, todėl ją svarbu matyti ne tik muziejuje, bet ir šiandienos žmogaus kasdienybėje“, – sakė menotyrininkas ir etnologas Vytautas Tumėnas.

    Renginio metu tylos minute pagerbtas ilgametis Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas (1956–2026). Įžvalgomis apie tradicijų tęstinumą ir jų pritaikymą šiuolaikiniame kultūros lauke dalijosi ir kiti svečiai, pabrėžę, kad tautodailė išlieka svarbi tapatybės dalis.

    Apdovanojimai ir kūrėjų įvertinimas

    Uždarymo vakarą įteiktos padėkos labiausiai nusipelniusiems kūrėjams, o Ukmergės rajono savivaldybės atstovai akcentavo vietos tautodailininkų aktyvumą ir jų indėlį garsinant kraštą. Dėmesys kūrėjams šiuo atveju tapo ir simboliniu signalu, kad tradicinis menas vertinamas kaip gyva kultūros dalis, o ne tik paveldas.

    Padėkomis apdovanoti Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Ukmergės tautodailininkų draugijos nariai: Vytautas Mackevičius, Anelė Stancikienė, Daiva Malinauskienė, Valentas Butkus, Rimantas Zinkevičius, Stanislovas Zinkevičius, Vaiva Žakavičienė, Janė Giedraitienė ir Rasa Laskauskienė. Organizatoriai pabrėžė, kad padėkos skirtos ir visiems parodos dalyviams.

    Ką parodė 108 autorių ekspozicija

    Jubiliejinėje parodoje savo kūrinius pristatė 108 autoriai iš visų sąjungos skyrių, o darbų geografija apėmė skirtingus Lietuvos regionus. Toks mastas leido vienoje erdvėje pamatyti, kuo šiandien gyvena skirtingų tradicijų ir mokyklų kūrėjai bei kaip regioniniai bruožai atsispindi darbuose.

    Lankytojams pristatytas platus tautodailės spektras: medžio ir akmens skulptūros, audiniai, juostos, lovatiesės, tautinių kostiumų elementai, metalinės saulutės, keramika, šiaudiniai sodai, tapybos darbai. Ekspozicija išryškino ne tik meistriškumą, bet ir tai, kad tradicinės technikos vis dažniau derinamos su šiuolaikiškesniu pateikimu, ypač parodose ir edukacijose.

    Ukmergei parodoje atstovavo 9 autoriai: Rimantas Zinkevičius ir Valentas Butkus pristatė medžio skulptūras, Stanislovas Zinkevičius – rankšluostines, Vytautas Mackevičius ir Anelė Stancikienė – tapybą, Daiva Malinauskienė – laikraštines, Vaiva Žakavičienė – keramiką, Janė Giedraitienė ir Rasa Laskauskienė – šiaudinius sodus.

    Parodos rengėjai dėkojo Ukmergės kultūros centro direktorei Rasai Graužinienei už nuoseklų palaikymą ir sąlygas eksponuoti darbus erdviose, šviesiose galerijos patalpose. Anot organizatorių, tokios erdvės svarbios ne tik estetikai, bet ir tam, kad tradiciniai darbai būtų matomi kaip šiuolaikinio kultūros gyvenimo dalis.

  • Vasara „Spiečiuje“: Inovacijų agentūra siūlo nemokamas darbostogas 13 miestų regionuose

    Nemokamos darbostogos regionuose

    Inovacijų agentūra birželio 1 dieną pradėjo tradicinę iniciatyvą Vasara „Spiečiuje“, kviečiančią vasaros mėnesiais nemokamai dirbti bendradarbystės erdvėse regionuose. Akcijos idėja paprasta: išnaudoti nuotolinio darbo lankstumą ir trumpam pakeisti aplinką, derinant darbą su poilsiu.

    Šiemet dalyviams atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“. Iniciatyva vyksta su šūkiu Dirbk ten, kur gera būti, o darbostogauti galima nuo vienos dienos iki kelių savaičių ar viso sezono, priklausomai nuo užimtumo ir vietų prieinamumo.

    Kam skirta ir kaip veikia registracija

    Nors įprastai „Spiečių“ erdvės skirtos bendruomenės nariams, vasarą jos atveriamos visiems norintiems: laisvai samdomiems specialistams, nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams ar mažoms komandoms. Tokios erdvės dažnai pasirenkamos ir kaip alternatyva darbui namuose, kai norisi aiškesnės dienotvarkės bei atskirtos darbo aplinkos.

    Registracija vyksta internetu: pateikus prašymą ir gavus patvirtinimą, galima atvykti dirbti pasirinktu laiku. Daugumoje „Spiečių“ numatyta registracija individualiai arba iki 2 asmenų komandai, o Kauno „Spiečius“ priima komandas iki 5 žmonių.

    Ką randa atvykę dirbti

    Organizatoriai pabrėžia, kad darbui pritaikyta infrastruktūra išlieka vienu svarbiausių privalumų: patogios darbo vietos, susitikimų erdvės, poilsio zonos ir įprasta biuro įranga. Tai ypač aktualu tiems, kurie planuoja darbostogas derinti su aktyvesniu laisvalaikiu ir ieško stabilios, produktyvios darbo rutinos.

    Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė teigia, kad iniciatyva skatina ne tik išbandyti darbą kitur, bet ir geriau pažinti regionuose veikiančias bendruomenes bei verslus.

    „Nuotolinis darbas šiandien suteikia galimybę derinti profesinį gyvenimą su kokybišku laiku skirtinguose Lietuvos regionuose. Tokiomis iniciatyvomis skatiname atrasti šalies miestus ir susipažinti su regionuose veikiančiais, augančiais verslais“, – sakė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

    Pasak organizatorių, jau ankstesniais metais iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo, o dažniausiai pasirenkami pajūrio regiono „Spiečiai“. Vis dėlto auga ir kitų miestų populiarumas, ypač tarp žmonių, ieškančių ramesnės aplinkos ir atokvėpio nuo didmiesčių tempo.

    Šią vasarą darbostogos siūlomos Birštone, Gargžduose, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Šiauliuose, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje ir Visagine.