Naujausi Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS duomenys rodo, kad šalies darbo rinka vis labiau remiasi atvykusiais iš Ukrainos. Gegužės pabaigoje apdraustųjų, turinčių ukrainietišką pasą, skaičius siekė 891 500 – per metus jis išaugo daugiau nei 10 proc.
Šis augimas svarbus ne tik statistikai: daugelyje sektorių Ukrainos piliečiai tapo vienu pagrindinių darbuotojų šaltinių. Jie dažniausiai dirba pramonės perdirbime, statybose, logistikoje ir paslaugų srityje – ten, kur įmonėms sunkiausia rasti vietinių darbuotojų.
Kas nutiks pasibaigus karui?
Darbdaviams nerimą kelia ne vien dabartinė priklausomybė nuo atvykėlių, bet ir tai, kas bus pasibaigus karui. Personalo bendrovės Personnel Service parengtas Lenkijos darbo rinkos barometras 2026 metais parodė, kad 38 proc. apklaustų ukrainiečių neplanuoja grįžti į tėvynę, o 17 proc. norėtų išvykti iš Lenkijos iškart, kai tik baigsis karo veiksmai.
Dar 16 proc. svarsto grįžti per 1–2 metus po karo pabaigos. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis šiandieninės darbo jėgos gali arba sugrįžti į Ukrainą, arba persikelti į kitas Europos šalis, kur atlyginimai ir socialinės garantijos dažnai patrauklesnės.
Socialinės politikos dilema
Lenkijoje tuo pat metu stiprėja diskusijos dėl paramos ir socialinių išmokų ukrainiečiams, o šios nuotaikos persikelia ir į politinius sprendimus. Ekspertai įspėja, kad bandymai „atšaldyti“ paramą gali turėti ne tik socialinių, bet ir grynai ekonominių pasekmių.
„Tam tikra prasme šiandien elgiamės taip, kaip anksčiau Didžioji Britanija elgėsi su imigrantais iš Lenkijos: norėjo pigios darbo jėgos, bet be papildomų išlaidų, pavyzdžiui, socialinei pagalbai“, – sakė sociologas dr. Jacek Kucharczyk iš Viešųjų reikalų instituto.
Jo vertinimu, trumparegiška politika anksčiau atsisuko prieš pačią Jungtinę Karalystę, o panašus scenarijus gali kartotis ir Lenkijoje. Jei parama mažės, daliai šeimų sprendimas išvykti gali tapti paprastesnis, ypač turint omenyje konkurenciją dėl darbuotojų Vakarų Europoje.
Ukraina taip pat skatina grįžti
Migracijos kryptį lems ne tik Lenkijos sprendimai, bet ir Ukrainos politika. Ukrainos valdžia viešai siekia susigrąžinti savo piliečius, nes šalies ekonomikai ir atstatymui reikės darbo jėgos, specialistų bei mokesčių mokėtojų.
Tarp priemonių minimos ir praktinės integracijos bei grįžimo iniciatyvos, įskaitant skaitmenines platformas, skirtas palengvinti sugrįžimą ir prisitaikymą. Jei tokios priemonės taps veiksmingos, dalis ukrainiečių gali pasirinkti grįžti net ir turėdami darbo galimybių Lenkijoje.
Lenkijai tai reiškia aiškią užduotį: jei ekonomika iš tiesų priklauso nuo ukrainiečių darbuotojų, vien darbo skelbimų ir kvietimų nepakaks. Ilgalaikį apsisprendimą labiausiai lemia stabilios taisyklės, prognozuojama socialinė politika, aiškios integracijos sąlygos ir reali karjeros perspektyva.