Tag: Ukrainos Generalinis štabas

  • Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Ukrainos kariuomenė skelbia, kad Rusija pastarosiomis dienomis vėl ėmė aktyviau naudoti tankus puolamosiose operacijose – tai pastebimas posūkis po laikotarpio, kai šarvuotoji technika fronte buvo naudojama rečiau. Pasak Ukrainos Generalinio štabo suvestinių, per vieną parą sunaikinti penki rusų tankai, o per 48 valandas – dešimt.

    Toks šuolis išsiskiria pastarųjų savaičių fone, kai, Ukrainos duomenimis, dienos tankų nuostoliai dažnai būdavo nuliniai arba apsiribodavo viena mašina. OSINT analitikai ir karo apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad tai gali reikšti bandymą grįžti prie labiau mechanizuotų atakų, nors jos tapo itin rizikingos dėl dronų ir minų.

    Kas pasikeitė fronte?

    Nuo 2023 metais įsibėgėjusio masinio FPV dronų naudojimo tankai daugelyje fronto ruožų tapo lengviau aptinkami ir pažeidžiami. Ukrainos pusė šarvuotą techniką vis dažniau naikina derindama žvalgybinius dronus, smogiamuosius FPV, artileriją ir prieštankines minas, todėl tankų proveržiai be stiprios paramos dažnai baigiasi dideliais nuostoliais.

    Todėl dalis Rusijos dalinių buvo perėjusi prie mažesnių pėstininkų grupių atakų ir artilerijos spaudimo, o tankai dažniau naudoti kaip ugnies parama iš užnugario. Vis dėlto naujausios Ukrainos suvestinės rodo, kad bent kai kuriuose ruožuose Rusija vėl mėgina veikti didesnėmis šarvuotos technikos grupėmis.

    Kodėl minimi Slovjanskas ir Kramatorskas?

    Ukrainos ir tarptautinių analitikų vertinimu, Rusijai strategiškai svarbūs Donbaso mazgai, tarp jų Slovjanskas ir Kramatorskas, išlieka vienais svarbiausių logistikos ir gynybos centrų regione. Šiuose ruožuose tankai teoriškai galėtų padėti greičiau pralaužti pozicijas, naikinti įtvirtinimus ir remti pėstininkų judėjimą.

    Tačiau praktikoje tokia taktika šiuolaikiniame kare reikalauja oro žvalgybos slopinimo, elektroninės kovos ir efektyvios priešlėktuvinės priedangos, kitaip šarvuotoji technika tampa greitu taikiniu. Dėl to kiekvienas bandymas sugrąžinti tankus į pirmą liniją Rusijai gali kainuoti disproporciškai brangiai, ypač jei nuostoliai kartojasi kelias dienas iš eilės.

    Skaičiai ir ką jie reiškia

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat skelbia bendrus Rusijos nuostolių skaičius nuo plataus masto invazijos pradžios, įskaitant tūkstančius tankų ir šarvuotos technikos vienetų. Šie skaičiai tarptautiniu mastu vertinami atsargiai, nes karo sąlygomis nepriklausomas patikrinimas sudėtingas, tačiau tendencijos dažnai atspindi intensyvumo pokyčius konkrečiuose fronto ruožuose.

    Tarptautiniai tyrimų centrai, tarp jų Karo studijų institutas, ne kartą pabrėžė, kad Ukrainos gynybai didelę reikšmę turi dronų masiškumas, tiksliosios artilerijos panaudojimas ir užminuotos zonos. Dėl to net pavieniai tankų netekčių šuoliai gali signalizuoti ne tik apie taktinį bandymą, bet ir apie platesnę Rusijos pastangų kryptį atnaujinti spaudimą mechanizuotomis priemonėmis.

    Artimiausiomis dienomis daugiau aiškumo suteiks tai, ar tankų panaudojimas išliks intensyvus, ar tai buvo trumpalaikis epizodas. Jei nuostoliai ir toliau augs, Rusijai teks rinktis tarp brangiai kainuojančių mechanizuotų atakų ir lėtesnio, bet įprastesnio pėstininkų bei artilerijos spaudimo.

  • Ukraina skelbia perėmusi šiurpų rusų įsakymą: liepta išniekinti žuvusių karių kūnus

    Ukraina skelbia perėmusi šiurpų rusų įsakymą: liepta išniekinti žuvusių karių kūnus

    Ukrainos Generalinis štabas pranešė perėmęs radijo ryšio pokalbį, kuriame Rusijos pajėgų vadas esą davė įsakymą išniekinti žuvusių Ukrainos karių kūnus. Pasak Ukrainos pusės, nurodymas apėmė kūnų žalojimą ir palikimą matomoje vietoje.

    Ukrainos teigimu, incidentas galėjo įvykti 2026 metų gegužės 12 dieną Huliajpolės kryptimi, kai rusų grupė surengė pasalą 225-ojo atskirojo šturmo pulko kariams. Skelbiama, kad per susišaudymą žuvo du Ukrainos kariai, o perimtame ryšyje pavaldinys patvirtino esąs pasirengęs vykdyti įsakymą.

    Kas laikoma karo nusikaltimu

    Ukraina šį atvejį įvardija kaip šiurkštų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą. Pagal Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus žuvusiųjų palaikų išniekinimas laikomas draudžiamu elgesiu, o rimti pažeidimai gali būti traktuojami kaip karo nusikaltimai.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad tokie veiksmai neapsiriboja pavieniais epizodais, o atsakomybė gali būti taikoma ne tik tiesioginiams vykdytojams, bet ir vadams. Tarptautinėje teisėje svarbi vadų atsakomybės doktrina numato, kad vadai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jei žinojo ar turėjo žinoti apie nusikaltimus ir nesiėmė priemonių jiems užkirsti kelią.

    Kaip renkami įrodymai

    Ukrainos Generalinis štabas nurodo, kad su įvykiu siejama Rusijos padalinio tapatybė esą jau preliminariai nustatyta. Taip pat teigiama, kad įsakymą galėjo duoti vadas, anksčiau sietas su piktnaudžiavimu prieš Ukrainos karo belaisvius.

    Ukrainos institucijos žada surinktą informaciją kruopščiai dokumentuoti ir perduoti tarptautinėms institucijoms, kurios nagrinėja galimus karo nusikaltimus. Praktikoje tokiuose tyrimuose svarbūs radijo ryšio perėmimų įrašai, liudytojų parodymai, vietos apžiūros duomenys, skaitmeniniai pėdsakai ir papildomas patvirtinimas iš kelių nepriklausomų šaltinių.

    Rusija tokius Ukrainos pareiškimus paprastai vertina kaip informacinio karo dalį, o nepriklausomas faktų patvirtinimas karo sąlygomis dažnai užtrunka. Vis dėlto Ukrainos pusė tvirtina, kad atsakomybė, įskaitant vadovybės grandį, yra neišvengiama, o identifikuoti asmenys bus siejami su konkrečiomis komandomis, laiku ir vieta.