Tag: Ukrainos ginkluotosios pajėgos

  • ZSU atlyginimai: kiek uždirba Ukrainos kariškiai ir nuo ko priklauso išmokos

    Pateiktame originaliame tekste nėra informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (ZSU) atlyginimų dydžius ar jų skaičiavimo tvarką – matomas tik prisijungimo / registracijos lango turinys ir autorių teisių pranešimas.

    Dėl to neįmanoma parengti faktais pagrįsto straipsnio apie kariškių algas neįtraukiant spėlionių ar nepatikrintų duomenų.

    Jei pateiksite pilną straipsnio tekstą (ar bent pagrindines pastraipas su skaičiais, datomis ir citatomis), galėsiu parengti savarankišką lietuvišką publikaciją.

    Kol kas galima tik konstatuoti temą pagal antraštę: ji susijusi su Ukrainos karių darbo užmokesčiu ir išmokomis.

  • 491 dieną fronte praleidęs ukrainietis stebina pasaulį: kaip jį ištraukė dronas

    491 dieną fronte praleidęs ukrainietis stebina pasaulį: kaip jį ištraukė dronas

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė apie išskirtinę istoriją: savanoris Kostiantynas Vlasenka, kovojęs Kupjansko kryptimi prie Oskilo upės, fronto linijoje išbuvo net 491 dieną. Pasak kariškių, didžiąją šio laiko dalį jis praleido vienas stebėjimo poste vadinamojoje pilkojoje zonoje, kur nuolatinis apšaudymas ir dronų grėsmė riboja bet kokį judėjimą.

    Kariškiai nurodo, kad jo pozicija buvo įrengta betoniniame drenažo vamzdyje, kurį kariai vadino Wertun. Į šią vietą jis atėjo 2025 metų birželio 2 dieną kartu su bendražygiu, tačiau perėjimo metu kolega žuvo, o Vlasenka galiausiai liko vienas ir tęsė užduotį.

    2026 metų vasario 14 dieną rusų dronas numetė sprogmenį, sunkiai sužeisdamas abi jo kojas. Dėl išsivysčiusios gangrenos ir audinių nekrozės karys, kaip teigiama, vieną koją amputavo pats, o kita vėliau nekontroliuojamai sunyko. Jis nebegalėjo savarankiškai palikti pozicijos, tačiau ryšio su saviškiais nenutraukė.

    Erdvinės ir antžeminės evakuacijos galimybės ilgą laiką buvo minimalios: teritorija buvo intensyviai apšaudoma, gausiai užminuota, o viršuje nuolat veikė priešo dronai. Ukrainos kariškiai skelbia, kad rusų pajėgos per garsiakalbius ragino jį pasiduoti, tačiau jis atsisakė ir toliau teikė stebėjimo informaciją.

    Išgyvenimui palaikyti kelis mėnesius jam buvo tiekiami paketai bepiločiais orlaiviais: vanduo, maistas, vaistai, baterijos ir kitos būtinos priemonės. Tokia logistika tapo vienu ryškiausių šiuolaikinio karo bruožų, kai dronai naudojami ne tik smūgiams, bet ir aprūpinimui bei ryšio palaikymui itin rizikingose vietovėse.

    Evoliucionuojanti evakuacija iš oro

    Lūžis įvyko 2026 metų spalio 4 dieną, kai buvo surengta evakuacijos operacija pasitelkiant sunkųjį heksakopterį Heavy Shot Ajutag-6, pritaikytą sužeistųjų kėlimui gervės sistema. Pranešama, kad operatorius, kurį kariai vadino Czornij, pakėlė sužeistąjį ir nuskraidino maždaug 16 kilometrų, vengdamas priešo elektroninės kovos poveikio.

    Toliau evakuacija buvo tęsiama mišriu būdu: tarpinėje vietoje karys perduotas antžeminiam ratiniam robotui „Myrotworec“, kuris nugabeno jį iki medikų. Tokie sprendimai rodo kryptį, kuria juda karinė medicina fronte, kai žmogaus išgabenimas vis dažniau grindžiamas nuotolinėmis, mažiau rizikingomis platformomis.

    Kelios brigados vienoje operacijoje

    Ukrainos pusė nurodo, kad operacijoje dalyvavo 92-osios šturmo brigados, 30-osios ir 14-osios mechanizuotųjų brigadų bei 10-ojo armijos korpuso pajėgos. Vlasenka šiuo metu gydomas, jo būklė stabilizuojama, o kariškiai praneša, kad jis pateiktas svarstyti dėl Ukrainos didvyrio vardo.

    Kariškių vertinimu, ši istorija tapo simboliu, kaip šiuolaikiniame kare išgyvenimą lemia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir ryšio disciplina, nuoseklus aprūpinimas bei technologijų pritaikymas realioms fronto problemoms spręsti. Vlasenkos atvejis taip pat pabrėžia dronų vaidmens plėtrą nuo žvalgybos ir smūgių iki gyvybę gelbstinčių misijų.

  • ARX Robotics ir Roboneers stiprina partnerystę: Ukrainai žada spartesnę antžeminių dronų gamybą

    ARX Robotics ir Roboneers stiprina partnerystę: Ukrainai žada spartesnę antžeminių dronų gamybą

    Vokietijos gynybos technologijų bendrovė „ARX Robotics“ susitarė dėl intensyvesnio bendradarbiavimo su Ukrainos įmone „Roboneers“. Partnerystės tikslas – paspartinti bepilotes antžemines sistemas, dar vadinamas antžeminiais dronais, skirtas Ukrainos kariuomenės poreikiams.

    Šalys susitarimą pasirašė Kyjive, dalyvaujant Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Toks politinis kontekstas rodo, kad projektas vertinamas kaip strategiškai svarbus tiek Ukrainai, tiek Europos gynybos pramonei.

    Kas numatyta partnerystėje?

    Įmonės planuoja glaudžiau integruoti savo kuriamas platformas ir komponentus, taip pat vykdyti bendrus kūrimo darbus. Praktikoje tai reiškia suderinamų sprendimų kūrimą, greitesnį programinės įrangos atnaujinimų diegimą ir trumpesnį kelią nuo fronto poreikio iki techninio patobulinimo.

    „ARX Robotics“ ir „Roboneers“ jau tiekia antžeminius dronus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, todėl partnerystė remiasi ankstesne patirtimi. Abi pusės pabrėžia, kad šiuolaikiniame mūšio lauke, kuriame veiksmus dažnai galima greitai aptikti, pranašumą suteikia lanksčiai atnaujinami, programiškai valdomi sprendimai.

    Bendra gamyba Ukrainoje ir Vokietijoje

    2026 metų birželį įmonės sutarė steigti bendrą gamybos įmonę „ARX Industries“. Ji orientuota į serijinę Rys Pro tipo bepilotes antžemines platformas gamybą Ukrainoje ir Vokietijoje, siekiant didesnio masto ir stabilesnių tiekimo grandinių.

    „Kartu su Roboneers galime dideliu mastu tiekti Ukrainos pajėgoms tvirtą, bet išmanią antžeminių dronų flotilę ir kartu užtikrinti, kad pamokos iš mūšio lauko atsispindėtų kitų Vakarų kariuomenių sausumos sistemų kūrime“, – sakė „ARX Robotics“ vadovas Marc Wietfeld.

    Kodėl antžeminiai dronai tampa kritiški?

    Ukrainos vyriausybė 2026 metais antžeminių bepilotių sistemų poreikį vertina 50 000 vienetų. Toks skaičius atspindi augantį šių platformų vaidmenį logistikoje, žvalgyboje, sužeistųjų evakuacijoje ir užduotyse, kuriose rizika kariams yra didžiausia.

    „ARX Robotics“ teigia, kad su savo Gereon antžeminiu dronu jau valdo didžiausią Ukrainoje naudojamą Vakarų gamybos antžeminių dronų parką. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad bendradarbiavimas su dideliais Vokietijos pramonės partneriais, tokiais kaip Deutz, padėjo demonstruoti gamybos mastelio didinimo galimybes per trumpą laiką.

  • Lenkijos kariuomenės vadas Kukuła po pokalbio su Ukrainos vadu Drapaty: sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo

    Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadas generolas Wiesławas Kukuła telefonu kalbėjosi su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu Mychailu Drapaty. Apie pokalbį pranešė Lenkijos Generalinio štabo atstovai, pateikę santrauką socialiniame tinkle X.

    Šalių teigimu, aptarta dabartinė saugumo situacija Ukrainoje ir praktiniai klausimai, susiję su tolesniu kariniu bendradarbiavimu. Dėmesys skirtas ir tam, kaip efektyviau koordinuoti veiksmus oro erdvėje, atsižvelgiant į Rusijos vykdomus smūgius ir oro gynybos iššūkius regione.

    „Generolai aptarė dabartinę situaciją Ukrainoje, galimybes toliau gerinti koordinavimą oro erdvėje ir perspektyvas gilinti bendradarbiavimą keičiantis patirtimi, sukaupta vykdant kovines operacijas“, – nurodė Lenkijos Generalinio štabo atstovai.

    Akcentas – oro erdvės koordinavimas

    Oro erdvės koordinavimas regione tampa vis svarbesnis dėl dažnų Rusijos raketų ir bepiločių atakų prieš Ukrainą, kurios neretai vykdomos netoli NATO valstybių sienų. Tokiais atvejais ypač reikšmingas greitas informacijos apsikeitimas, ankstyvas perspėjimas ir suderintos procedūros, leidžiančios mažinti incidentų riziką.

    Karinių štabų lygmens ryšys taip pat padeda planuoti mokymus, derinti logistiką ir gerinti sąveikumą, ypač ten, kur reikalingas sklandus veikimas tarp skirtingų gynybos sistemų ir komandinių grandžių. Pastaraisiais metais Lenkija yra viena svarbiausių partnerių, per kurią vyksta dalis paramos ir koordinavimo sprendimų Ukrainai.

    Kas žinoma apie generolus

    Lenkijos Generalinio štabo vadu generolas Wiesławas Kukuła paskirtas 2023 metais spalio 10 dieną. Šiose pareigose jis atsakingas už Lenkijos ginkluotųjų pajėgų planavimą, pajėgumų vystymą ir bendrą karinio valdymo koordinavimą.

    Tuo metu generolas Mychailas Drapaty pastaruoju metu minimas tarp svarbiausių Ukrainos kariuomenės vadų, o Ukrainos vadovybė jam patikėjo reikšmingas atsakomybes sausumos pajėgų grandyje. Lenkijos pusė taip pat nurodė, kad pokalbio metu Ukrainos vadas perdavė sveikinimus Lenkijos kariams jų šventės proga.

    Abiejų pusių komunikacijoje pabrėžta, kad dialogas bus tęsiamas, o bendradarbiavimo kryptys siejamos su realia karo patirtimi ir praktiniais sprendimais, kurie didina pajėgų efektyvumą. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus ieškoma būdų, kaip šią patirtį sistemingiau perkelti į bendras procedūras ir mokymų programas.

  • Ukrainoje pristatytas robotas šnipas fronte: „Temerland“ žada nepastebimą ryšį ir ugnies galią

    Ukrainos Zaporižios regione veikianti bendrovė „Temerland“ pristatė naują žvalgybinį antžeminį robotą, skirtą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Į frontą planuojama perduoti roboto „Gnom“ linijos skauto versiją, kuri turėtų padėti saugiau žvalgyti priešo pozicijas ir sumažinti karių riziką.

    Pasak įmonės vadovo Eduardo Trocenkos, „Gnom“ sukurtas taip, kad būtų sunkiau aptinkamas, sunaikinamas ar perimamas. Skauto versija sveria apie 50 kilogramų, važiuoja keturiais ratais, turi elektrinę pavarą ir navigacijos sistemą, o pagrindinis akcentas – ryšio sprendimas, leidžiantis valdyti robotą ne per radijo kanalą.

    Ryšys užtikrinamas ilgu optiniu kabeliu, kuris suteikia plačiajuostį sujungimą ir mažina tikimybę, kad valdymo kanalas bus aptiktas ar nuslopintas elektroninės kovos priemonėmis. Tokia architektūra laikoma vienu patikimiausių būdų veikti aplinkoje, kur intensyviai trikdomi radijo signalai, o bepiločiai dažnai praranda ryšį.

    „Šis sprendimas kurtas taip, kad ryšys būtų kuo mažiau pažeidžiamas, o robotas galėtų vykdyti užduotis ten, kur žmogui pernelyg pavojinga“, – sakė Eduardo Trocenka.

    Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad konkreti „Gnom“ skauto modifikacija gali būti komplektuojama su vaizdo stebėjimo įranga, o kai kurios šeimos versijos turi ir ginkluotės integraciją. Tarp minimų sprendimų – 7,62 milimetro kalibro kulkosvaidis, taip pat kitos specializuotos komplektacijos, orientuotos į ugnies paramą ar diversines užduotis.

    „Temerland“ teigia kurianti visą „Gnom“ platformų šeimą skirtingiems scenarijams: nuo žvalgybos ir ryšio retransliavimo iki logistikos, išminavimo ar kombinuotos žvalgybos, kai informacija renkama ir nuo žemės, ir pasitelkiant ore veikiančius dronus. Tokia modulinių platformų kryptis šiuo metu laikoma viena ryškiausių tendencijų, nes leidžia greičiau adaptuoti techniką kintančioms fronto sąlygoms.

    Antžeminiai bepiločiai kompleksai kare Ukrainoje vis plačiau naudojami dėl kelių priežasčių: jie padeda gabenti amuniciją ir atsargas, evakuoti sužeistuosius, atlikti žvalgybą siaurose ar apšaudomose vietose. Kartu tai atsakas į elektroninės kovos aplinką, kurioje radijo ryšiu valdomi įrenginiai susiduria su slopinimu ir perėmimo rizika.

    Pranešimuose taip pat primenama, kad Rusijos pajėgos kare naudoja įvairius karinės paskirties robotus, įskaitant išminavimo techniką. Dėl to abi pusės investuoja į sprendimus, kurie leistų veikti patikimiau, išlaikyti ryšį ir sumažinti operatorių bei pėstininkų pažeidžiamumą.

  • Ukrainos kariuomenė pristatė DI „Marilyčką“: planai per minutes, bet sprendimą priima žmogus

    Ukrainos kariuomenė pristatė DI „Marilyčką“: planai per minutes, bet sprendimą priima žmogus

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos kuria dirbtiniu intelektu paremtą sistemą „Marilyčka“, kuri turėtų padėti vadams gerokai greičiau parengti sprendimus ir operacinius planus. Projektą rengia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Centrinis tyrimų institutas, o pagrindinis tikslas – sumažinti laiką, kurio reikia situacijai įvertinti ir veiksmų planui parengti.

    Pasak instituto vadovo Jurijaus Kliato, dabar brigados ar pulko vadas, analizuodamas informaciją ir rengdamas planą, gali užtrukti nuo 6 iki 12 valandų. „Marilyčka“ turėtų automatizuoti dalį rutininio darbo, apibendrinti turinį iš daugybės dokumentų ir sutrumpinti visą procesą iki kelių minučių.

    „Marilyčka“ veikimo principu lyginama su „ChatGPT“, tačiau jos paskirtis yra griežtai karinė. Sistema turėtų surinkti duomenis iš kelių šaltinių, juos apdoroti, patikrinti ir pateikti vadui galimus veiksmų scenarijus, kad sprendimas būtų priimamas remiantis vieningu situacijos vaizdu.

    „Dirbtinis intelektas neturi savarankiškai duoti įsakymų, galutinis sprendimas visada lieka žmogui“, – sakė Jurijus Kliatas.

    Kūrėjai pabrėžia, kad galimybės apima ne vien dokumentų santraukų rengimą. Sistema turėtų automatiškai skaičiuoti pajėgų ir priemonių santykį, įvertinti konkrečiai operacijai reikalingus resursus ir prognozuoti galimus nuostolius, o rezultatus pateikti interaktyviame operacinės situacijos žemėlapyje.

    Numatoma, kad žemėlapio duomenys būtų atnaujinami realiuoju laiku, keičiantis padėčiai mūšio lauke. Toks sprendimas ypač svarbus šiuolaikiniame kare, kai situaciją stipriai veikia dronų žvalgyba, elektroninė kova ir greitai kintanti artilerijos bei logistikos dinamika.

    Kartu pažymima, kad „Marilyčka“ dar nėra parengta naudoti realiose operacijose. Pirmasis bandymų etapas buvo atliktas su simuliaciniais duomenimis, o dabar tęsiami testai ir DI modelio mokymas, siekiant didesnio tikslumo ir patikimumo.

    Vienas esminių iššūkių – saugumas, nes ilgainiui sistema turėtų dirbti su jautria karine informacija. Kuriami apsaugoti duomenų perdavimo kanalai ir sprendimai, leidžiantys apdoroti dokumentus, pažymėtus „Tarnybiniam naudojimui“ ir „Slaptai“ žymomis, vėliau planuojama plėtra darbui su dar aukštesnio slaptumo informacija.

    Dėl saugumo priežasčių Ukraina neatskleidžia „Marilyčkos“ techninių parametrų. Vis dėlto pati kryptis atspindi platesnę Ukrainos kariuomenės tendenciją – DI diegimą į žvalgybos, dronų valdymo ir vadovavimo sistemas, kad dideli informacijos kiekiai būtų apdorojami greičiau, o sprendimai priimami remiantis nuoseklesne analize.

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybės atstovai anksčiau yra nurodę, kad DI sprendimai jau integruojami į kai kurias platformas ir valdymo grandis. „Marilyčka“ šią kryptį perkelia tiesiai į operacinio planavimo lygmenį, kur kiekviena minutė gali turėti lemiamą reikšmę.

  • Ukraina smogė Rusijos naftos infrastruktūrai: atakuota Jaroslavlio perdirbimo gamykla ir terminalai

    Ukrainos kariuomenė pranešė naktį surengusi smūgių seriją Rusijos naftos infrastruktūrai: taikiniu tapo naftos perdirbimo gamykla Jaroslavlio srityje, taip pat keli objektai okupuotame Kryme ir Donecko srityje.

    Apie operaciją paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, nurodęs, kad dalis smūgių buvo nutaikyti į kuro tiekimo grandinę, kuri, Kyjivo vertinimu, tiesiogiai siejasi su Rusijos kariuomenės aprūpinimu.

    Gaisras Jaroslavlyje

    Ukrainos duomenimis, liepos 16 dieną buvo smogta naftos perdirbimo įmonei „Slavneft-JANOS“ Jaroslavlio srityje. Teigiama, kad po pataikymo į objekto teritoriją kilo gaisras, o tikslesnė žala dar vertinama.

    Ukraina pažymi, kad „Slavneft-JANOS“ yra vienas didžiausių Rusijos naftos perdirbimo kompleksų, per metus vidutiniškai apdorojantis apie 15 mln. tonų naftos. Tokie pajėgumai reiškia, kad bet koks darbo sutrikimas gali turėti įtakos degalų, įskaitant aviacinį kurą, tiekimui.

    Smūgiai Kryme ir Donbase

    Generalinis štabas taip pat pranešė apie atakas prieš naftos terminalą „TES-Terminal-1“ ir degalų bei tepalų sandėlį Kerčėje okupuotame Kryme. Be to, nurodyta, kad smogta degalų bazei „Šachtarsk“ Donecko srityje.

    Kyjivas akcentuoja, kad tokie objektai yra svarbūs logistinei grandinei, kuria degalai ir kiti naftos produktai pasiekia Rusijos dalinius bei karinės pramonės poreikius. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau deklaruoja siekianti riboti Rusijos galimybes stabiliai aprūpinti kariuomenę kuru.

    Laivai ir sankcijų apėjimo tema

    Ukrainos kariuomenė taip pat teigė atakavusi du tanklaivius, vilkiką ir patrulinį laivą Juodojoje ir Azovo jūrose. Pasak pateiktos informacijos, dalis šių laivų esą naudojami gabenti rusišką naftą, naftos produktus ir suskystintas dujas bandant apeiti tarptautinius ribojimus.

    Tokie pareiškimai atspindi platesnę tendenciją, kai energetikos infrastruktūra tampa vienu svarbiausių karo ekonomikos elementų. Smūgiai perdirbimui, sandėliavimui ir logistikai paprastai vertinami kaip bandymas paveikti ne tik fronto aprūpinimą, bet ir Rusijos pajamas iš energijos eksporto.

    Nepriklausomas kai kurių detalių patvirtinimas šiuo metu ribotas, o Rusijos institucijos ne visada operatyviai pateikia išsamią informaciją apie incidentus. Vis dėlto pastaruoju metu tiek Ukrainos, tiek tarptautinėje viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie smūgius kuro infrastruktūrai ir kariniams objektams okupuotose teritorijose.

  • Su-57 nepadėjo: Ukrainos dronai smogė Omsko naftos gigantui už 2 500 km nuo sienos

    Su-57 nepadėjo: Ukrainos dronai smogė Omsko naftos gigantui už 2 500 km nuo sienos

    Smūgis į strateginį objektą Sibire

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios tolimojo nuotolio dronų ataką prieš Omsko naftos perdirbimo gamyklą, esančią Sibire, daugiau kaip 2 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Tai vienas didžiausių Rusijos naftos perdirbimo objektų, turintis reikšmingą vaidmenį šalies degalų grandinėje.

    Ukrainos pusė nurodė, kad ataką įvykdė modernizuoti tolimojo nuotolio dronai, o vienas jų esą įveikė daugiau nei 3 400 kilometrų. Tokie atstumai rodo didėjančias Ukrainos galimybes smogti giliai Rusijos teritorijoje, pasitelkiant bepilotę aviaciją.

    Su-57 misija nepavyko

    Rusijos informaciniuose kanaluose, stebinčiuose oro grėsmes, buvo teigiama, kad virš Omsko veikė penktosios kartos naikintuvai Su-57, kuriems pavesta numušti į miestą skridusius dronus. Vis dėlto skelbta, kad buvo neutralizuotas tik vienas bepilotis, o kiti pasiekė taikinį.

    Tokie pranešimai papildo klausimus dėl realių Su-57 pajėgumų ir jų panaudojimo masto. Šis modelis Rusijoje pristatomas kaip technologinis lūžis, tačiau programą ilgus metus lydėjo gamybos ir tiekimo iššūkiai, kuriuos dar labiau apsunkino sankcijos ir ribotas modernių komponentų prieinamumas.

    Gaisrai ir oficialūs patvirtinimai

    Po smūgio socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kuriuose matyti virš pramoninės zonos kylantys tiršti juodi dūmai ir liepsnos. Omsko srities gubernatorius Vitalijus Chocenka patvirtino, kad dronai pasiekė šiaurinę miesto pramoninę dalį, tačiau detalių apie žalą nepateikė.

    Ukrainos generalinis štabas taip pat viešai patvirtino ataką ir pabrėžė, kad tai pirmasis smūgis šiam objektui. Iki šiol Omsko gamykla buvo minima tarp nedaugelio stambių Rusijos naftos perdirbimo įmonių, kurios anksčiau nebuvo apgadintos bepilotėmis atakomis.

    Kodėl rafinerijos tapo prioritetu

    Omsko naftos perdirbimo gamykla laikoma reikšminga visos Rusijos degalų rinkai, o jos pajėgumai siejami su maždaug 8 proc. šalies naftos perdirbimo galios. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos smūgių kampanija prieš naftos perdirbimą ir degalų infrastruktūrą tapo sisteminė, nes tai tiesiogiai veikia tiek vidaus degalų pasiūlą, tiek eksporto galimybes.

    Analitikai pabrėžia, kad net laikini tokių objektų veiklos sutrikimai gali sukelti degalų logistikos trikdžius, padidinti rafinuotų produktų deficitą ir priversti Rusiją pergrupuoti tiekimo srautus. Tai taip pat didina išlaidas remontui ir apsaugai, o kartu spaudžia sektorių, kuris finansuoja reikšmingą valstybės biudžeto dalį.

    Šis smūgis į Omską rodo ir platesnę tendenciją: karas vis labiau persikelia į infrastruktūrų varžybas, kuriose svarbus ne tik fronto linijos pokytis, bet ir gebėjimas sutrikdyti priešininko ekonomiką bei logistiką. Tolimojo nuotolio dronai tampa viena iš priemonių tą daryti, mažinant riziką pilotams ir leidžiant pasirinkti taikinius giliai už fronto.

  • Ukraina paviešino slaptą kovinį droną „Morrigan“: juo taikosi į Rusijos logistikos arteriją

    Ukraina paviešino slaptą kovinį droną „Morrigan“: juo taikosi į Rusijos logistikos arteriją

    Karas Ukrainoje vis ryškiau persikelia į priešo operacinį užnugarį, o vienu svarbiausių įrankių tampa bepiločiai smogiamieji aparatai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino iki šiol slaptą kovinį droną „Morrigan“, kuris, Ukrainos teigimu, jau naudojamas smūgiams prieš Rusijos logistiką pietuose.

    Droną pristatė 412-oji bepiločių sistemų brigada „Nemesis“, taip užbaigdama kelias savaites trukusias spekuliacijas apie neatpažintą aparatą, veikiantį toli už fronto linijos. Ukrainos pusė akcentuoja, kad tai yra vietinių inžinierių ir fronto operatorių kurtas sprendimas, pritaikytas operacijoms gilesniame užnugaryje.

    Smūgiai į logistiką, ne į apkasus

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais vis daugiau dėmesio skiria tam, kas lemia karo tempą: šaudmenų, degalų, atsarginių dalių ir karių judėjimui. Tokia strategija remiasi paprasta logika: sutrikdžius tiekimo grandines, fronto atkarpose mažėja priešo pajėgumai vykdyti puolimą ir išlaikyti užimtą teritoriją.

    Ukrainiečių teigimu, „Morrigan“ paskirtis yra sistemingai varginti užnugario infrastruktūrą: sandėlius, transportą, remonto ir aprūpinimo mazgus, taip pat oro gynybos elementus. Būtent tokie taikiniai dažnai tampa prioritetu, nes jų praradimas sukelia grandininį efektą visoje operacinėje zonoje.

    Kas yra R-280 koridorius

    Vienu pagrindinių veikimo krypčių įvardijamas pietų transporto koridorius, kuris jungia Mariupolį su Krymu ir yra svarbus Rusijos pajėgų aprūpinimui. Ukrainos vertinimu, šis kelias yra tarsi regiono logistikos stuburas: juo juda technika, amunicija ir personalas.

    Ukrainiečiai taip pat nurodo, kad „Morrigan“ ne kartą buvo panaudotas Kryme prieš didelės vertės taikinius. Vis dėlto tokie pareiškimai dažnai pateikiami ribotai, nes atskleidus detales galima palengvinti priešo prisitaikymą, todėl operacinė informacija paprastai dozuojama.

    Kodėl techniniai duomenys slepiami

    Nors pats dronas dabar paviešintas, dauguma techninių charakteristikų lieka neatskleistos: nėra patvirtintų duomenų apie tikslų nuotolį, greitį ar naudingąją apkrovą. Tai įprasta praktika, kai kalbama apie sistemas, nuo kurių efektyvumo priklauso gebėjimas prasiskverbti pro elektroninės kovos ir oro gynybos priemones.

    Ukraina pripažįsta, kad vidutinio nuotolio bepiločiai šiuo metu vystomi kaip atskira karo priemonių kryptis, papildanti raketinius ir artilerijos smūgius. Tokių aparatų svarba auga dėl jų kainos ir efektyvumo santykio, taip pat dėl to, kad juos galima greičiau adaptuoti prie nuolat besikeičiančių fronto sąlygų, įskaitant radijo ryšio slopinimą.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad karą vis labiau formuoja technologijų lenktynės: nuo masinių FPV dronų iki ilgesnio nuotolio smogiamųjų sistemų ir DI sprendimų taikinių paieškai bei navigacijai. „Morrigan“ paviešinimas signalizuoja, kad Ukraina siekia stiprinti būtent operacinį spaudimą užnugaryje, kur kiekvienas sutrikdytas konvojus ar sandėlis gali turėti tiesioginę įtaką fronto dinamikai.

  • Ukrainos naujas dronas „Behemoth“: dvi kovinės galvutės ir 300 km smūgio nuotolis

    Ukrainos naujas dronas „Behemoth“: dvi kovinės galvutės ir 300 km smūgio nuotolis

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė naują ilgojo nuotolio smogiamąjį droną „Behemoth“, priskiriamą vadinamajai Shahed tipo kamikadzių klasei. Skelbiama, kad šis bepilotis aparatas jau pradėtas gaminti serijiniu būdu ir naudojamas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.

    Kaip pranešama, „Behemoth“ sukurtas užpildyti nišą tarp lengvų taktinių bepiločių ir didesnių, brangesnių tolimojo nuotolio sistemų. Tokie sprendimai leidžia Ukrainai greičiau didinti smūginių dronų parką ir lanksčiau planuoti atakas prieš taikinius už fronto linijos.

    Kas žinoma apie „Behemoth“

    Viešai pateiktais duomenimis, drono korpuso ilgis siekia apie 2,2 metro, aukštis apie 0,5 metro, o sparnų mojis – apie 2,28 metro. Nurodoma, kad maksimalus smūgio nuotolis gali siekti iki 300 kilometrų, todėl tokio tipo sistema labiau orientuota į operacinio lygmens užduotis.

    Didžiausias išskirtinumas – dviejų skirtingų kovinių galvučių konfigūracija. Teigiama, kad priekyje integruota apie 40 kilogramų skeveldrinė sprogstamoji galvutė, o už jos – apie 35 kilogramų termobarinė galvutė, skirta didesniam poveikiui uždarose erdvėse.

    Valdymas ir skrydžio taktika

    Skelbiama, kad „Behemoth“ gali veikti autonominiu, pusiau autonominiu ir FPV režimu, kai operatorius valdo skrydį realiu laiku. Toks derinys suteikia daugiau galimybių prisitaikyti prie trukdymo, taikinių pokyčių ar oro gynybos situacijos.

    Taip pat akcentuojama žemo skrydžio trajektorija, kuri apsunkina ankstyvą aptikimą. Žemas aukštis ir palyginti nedidelis greitis yra viena priežasčių, kodėl Shahed tipo dronai tapo sunkiau numušamu taikiniu, ypač kai atakos vykdomos bangomis.

    Platesnis kontekstas: dronų lenktynės kare

    Pastaraisiais metais Ukraina nuosekliai didina vietinę bepiločių gamybą, o dronai tampa pagrindine priemone smogti logistikai, sandėliams, vadavietėms ir kitai infrastruktūrai. Kartu tai rodo tendenciją, kai vis daugiau funkcijų, anksčiau priklausiusių raketoms, perima pigesnės, greičiau pagaminamos bepilotės platformos.

    Pranešama ir apie atskirą variantą „Behemoth Deepstrike“, kuris, sprendžiant iš pavadinimo, būtų skirtas didesniems atstumams. Tačiau šio modelio techniniai parametrai kol kas neatskleidžiami, todėl jo realios galimybės lieka neaiškios.