CP v2

Tag: Ukrainos ginkluotosios pajėgos

  • Ukraina paviešino slaptą kovinį droną „Morrigan“: juo taikosi į Rusijos logistikos arteriją

    Ukraina paviešino slaptą kovinį droną „Morrigan“: juo taikosi į Rusijos logistikos arteriją

    Karas Ukrainoje vis ryškiau persikelia į priešo operacinį užnugarį, o vienu svarbiausių įrankių tampa bepiločiai smogiamieji aparatai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino iki šiol slaptą kovinį droną „Morrigan“, kuris, Ukrainos teigimu, jau naudojamas smūgiams prieš Rusijos logistiką pietuose.

    Droną pristatė 412-oji bepiločių sistemų brigada „Nemesis“, taip užbaigdama kelias savaites trukusias spekuliacijas apie neatpažintą aparatą, veikiantį toli už fronto linijos. Ukrainos pusė akcentuoja, kad tai yra vietinių inžinierių ir fronto operatorių kurtas sprendimas, pritaikytas operacijoms gilesniame užnugaryje.

    Smūgiai į logistiką, ne į apkasus

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais vis daugiau dėmesio skiria tam, kas lemia karo tempą: šaudmenų, degalų, atsarginių dalių ir karių judėjimui. Tokia strategija remiasi paprasta logika: sutrikdžius tiekimo grandines, fronto atkarpose mažėja priešo pajėgumai vykdyti puolimą ir išlaikyti užimtą teritoriją.

    Ukrainiečių teigimu, „Morrigan“ paskirtis yra sistemingai varginti užnugario infrastruktūrą: sandėlius, transportą, remonto ir aprūpinimo mazgus, taip pat oro gynybos elementus. Būtent tokie taikiniai dažnai tampa prioritetu, nes jų praradimas sukelia grandininį efektą visoje operacinėje zonoje.

    Kas yra R-280 koridorius

    Vienu pagrindinių veikimo krypčių įvardijamas pietų transporto koridorius, kuris jungia Mariupolį su Krymu ir yra svarbus Rusijos pajėgų aprūpinimui. Ukrainos vertinimu, šis kelias yra tarsi regiono logistikos stuburas: juo juda technika, amunicija ir personalas.

    Ukrainiečiai taip pat nurodo, kad „Morrigan“ ne kartą buvo panaudotas Kryme prieš didelės vertės taikinius. Vis dėlto tokie pareiškimai dažnai pateikiami ribotai, nes atskleidus detales galima palengvinti priešo prisitaikymą, todėl operacinė informacija paprastai dozuojama.

    Kodėl techniniai duomenys slepiami

    Nors pats dronas dabar paviešintas, dauguma techninių charakteristikų lieka neatskleistos: nėra patvirtintų duomenų apie tikslų nuotolį, greitį ar naudingąją apkrovą. Tai įprasta praktika, kai kalbama apie sistemas, nuo kurių efektyvumo priklauso gebėjimas prasiskverbti pro elektroninės kovos ir oro gynybos priemones.

    Ukraina pripažįsta, kad vidutinio nuotolio bepiločiai šiuo metu vystomi kaip atskira karo priemonių kryptis, papildanti raketinius ir artilerijos smūgius. Tokių aparatų svarba auga dėl jų kainos ir efektyvumo santykio, taip pat dėl to, kad juos galima greičiau adaptuoti prie nuolat besikeičiančių fronto sąlygų, įskaitant radijo ryšio slopinimą.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad karą vis labiau formuoja technologijų lenktynės: nuo masinių FPV dronų iki ilgesnio nuotolio smogiamųjų sistemų ir DI sprendimų taikinių paieškai bei navigacijai. „Morrigan“ paviešinimas signalizuoja, kad Ukraina siekia stiprinti būtent operacinį spaudimą užnugaryje, kur kiekvienas sutrikdytas konvojus ar sandėlis gali turėti tiesioginę įtaką fronto dinamikai.

  • Ukrainos naujas dronas „Behemoth“: dvi kovinės galvutės ir 300 km smūgio nuotolis

    Ukrainos naujas dronas „Behemoth“: dvi kovinės galvutės ir 300 km smūgio nuotolis

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė naują ilgojo nuotolio smogiamąjį droną „Behemoth“, priskiriamą vadinamajai Shahed tipo kamikadzių klasei. Skelbiama, kad šis bepilotis aparatas jau pradėtas gaminti serijiniu būdu ir naudojamas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.

    Kaip pranešama, „Behemoth“ sukurtas užpildyti nišą tarp lengvų taktinių bepiločių ir didesnių, brangesnių tolimojo nuotolio sistemų. Tokie sprendimai leidžia Ukrainai greičiau didinti smūginių dronų parką ir lanksčiau planuoti atakas prieš taikinius už fronto linijos.

    Kas žinoma apie „Behemoth“

    Viešai pateiktais duomenimis, drono korpuso ilgis siekia apie 2,2 metro, aukštis apie 0,5 metro, o sparnų mojis – apie 2,28 metro. Nurodoma, kad maksimalus smūgio nuotolis gali siekti iki 300 kilometrų, todėl tokio tipo sistema labiau orientuota į operacinio lygmens užduotis.

    Didžiausias išskirtinumas – dviejų skirtingų kovinių galvučių konfigūracija. Teigiama, kad priekyje integruota apie 40 kilogramų skeveldrinė sprogstamoji galvutė, o už jos – apie 35 kilogramų termobarinė galvutė, skirta didesniam poveikiui uždarose erdvėse.

    Valdymas ir skrydžio taktika

    Skelbiama, kad „Behemoth“ gali veikti autonominiu, pusiau autonominiu ir FPV režimu, kai operatorius valdo skrydį realiu laiku. Toks derinys suteikia daugiau galimybių prisitaikyti prie trukdymo, taikinių pokyčių ar oro gynybos situacijos.

    Taip pat akcentuojama žemo skrydžio trajektorija, kuri apsunkina ankstyvą aptikimą. Žemas aukštis ir palyginti nedidelis greitis yra viena priežasčių, kodėl Shahed tipo dronai tapo sunkiau numušamu taikiniu, ypač kai atakos vykdomos bangomis.

    Platesnis kontekstas: dronų lenktynės kare

    Pastaraisiais metais Ukraina nuosekliai didina vietinę bepiločių gamybą, o dronai tampa pagrindine priemone smogti logistikai, sandėliams, vadavietėms ir kitai infrastruktūrai. Kartu tai rodo tendenciją, kai vis daugiau funkcijų, anksčiau priklausiusių raketoms, perima pigesnės, greičiau pagaminamos bepilotės platformos.

    Pranešama ir apie atskirą variantą „Behemoth Deepstrike“, kuris, sprendžiant iš pavadinimo, būtų skirtas didesniems atstumams. Tačiau šio modelio techniniai parametrai kol kas neatskleidžiami, todėl jo realios galimybės lieka neaiškios.

  • Ukrainos kariai treniruojasi „Grand Theft Auto 5“: modas moko numušti dronus

    Ukrainos kariai treniruojasi „Grand Theft Auto 5“: modas moko numušti dronus

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai dalį įgūdžių treniruoja virtualioje aplinkoje, pasitelkdami vieną populiariausių pasaulyje vaizdo žaidimų „Grand Theft Auto 5“. Specialiai pritaikyta žaidimo versija skirta mokymams, kaip greitai atpažinti grėsmes ore ir reaguoti į bepiločių atakas.

    Mokymų sprendimą parengė Ukrainoje veikiantis treniruočių centras WeTrueGun, sukūręs stipriai modifikuotą „Rockstar Games“ žaidimo variantą. Pagrindu pasirinkta „Grand Theft Auto 5“ „Legacy“ architektūra, o daugiažaidėjės aplinkos kūrimui naudojama platforma „FiveM“, leidžianti atskiruose serveriuose keisti fizikos taisykles ir scenarijus.

    Tokio tipo treniruotės leidžia saugioje aplinkoje imituoti situacijas, kurios realiame mūšio lauke kainuotų brangiai tiek technikos, tiek laiko prasme. Virtualioje erdvėje kariai praktikuoja taikinių identifikavimą, jų sekimą judant ir sprendimų priėmimą esant ribotam laikui.

    „Programa apima realistiškas FPV drono tiesioginio smūgio situacijų simuliacijas“, – teigiama WeTrueGun pateiktoje informacijoje.

    Centro atstovai pabrėžia, kad „Grand Theft Auto 5“ modifikacija nėra pilnavertis profesionalių karinių simuliatorių pakaitalas. Ji labiau skirta jau patirties turintiems operatoriams, kaip papildomas, mažiau įtampos keliantis būdas kartoti veiksmų sekas ir lavinti reakciją.

    Vaizdo žaidimai kariuomenėse naudojami ne pirmą dešimtmetį: pasaulyje žinomi pavyzdžiai rodo, kad populiarūs komerciniai varikliai ir žaidimų aplinkos dažnai pasirenkami dėl prieinamumo bei galimybės greitai kurti scenarijus. Tokie sprendimai paprastai papildo tradicinį parengimą, o ne jį pakeičia, ypač kai svarbūs realių sistemų valdymo pojūčiai ir procedūros.

    Ši istorija taip pat atkreipia dėmesį į platesnę tendenciją, kai mokymuose vis dažniau remiamasi pažangiais grafikos varikliais ir simuliacijomis. Kariai, gelbėtojai bei kitos tarnybos ieško būdų, kaip greičiau ir pigiau treniruoti situacinį suvokimą, o virtualios aplinkos tampa vienu iš įrankių, padedančių tai daryti.

    Tuo metu pati „Grand Theft Auto“ serija išlieka viena sėkmingiausių industrijoje. „Grand Theft Auto 5“ pardavimai per pirmąją parą po išleidimo pasaulyje sugeneravo apie 740 000 000 eurų pajamų, o žaidimo populiarumas iki šiol skatina kurti naujas bendruomenines modifikacijas ir serverius.

  • Ukraina mažina medikų rezervacijas: Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kam jų reikia fronte

    Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija pradeda mažinti daliai medicinos darbuotojų suteiktas rezervacijas nuo karo tarnybos, kad jie galėtų būti šaukiami tarnauti Ginkluotosiose pajėgose ir kituose gynybos padaliniuose. Tai viešai patvirtino sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaška.

    Pasak ministro, rezervacijos buvo taikomos tam, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas medicinos pagalbos teikimas visoje šalyje, įskaitant sužeistus karius, gydomus ne tik karinėse, bet ir civilinėse ligoninėse. Jo teigimu, valdžios užduotis yra išlaikyti pusiausvyrą tarp fronto poreikių ir ligoninių pajėgumų užnugaryje.

    „Rezervacija buvo reikalinga tam, kad galėtume kontroliuoti medicinos pagalbos teikimą, ypač sužeistiems kariams civilinėse ir specializuotose ligoninėse“, – sakė Viktoras Liaška.

    Ministras taip pat nurodė, kad sprendimai dėl konkrečių specialybių ir regionų priimami koordinuojant veiksmus su Gynybos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir vietos valdžios atstovais. Jo teigimu, į kiekvieną užklausą dėl reikalingo personalo reaguoja tarpžinybinė komanda, įvertinanti, kiek žmonių galima perkelti į tarnybą nepakenkiant gydymo įstaigų darbui.

    „Pagal kiekvieną prašymą dirba tarpdisciplininė komanda, kurioje dalyvauja Gynybos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir regionų atstovai. Medikų rezervacijas mažiname tam, kad jie galėtų prisijungti prie gynybos pajėgų“, – teigė Viktoras Liaška.

    Šis žingsnis siejamas su plačiais Ukrainos mobilizacijos iššūkiais: augančiu medicinos personalo poreikiu kariuomenėje, dideliu sužeistųjų srautu ir būtinybe stiprinti evakuacijos, lauko medicinos bei reabilitacijos grandis. Praktikoje tai reiškia, kad kai kurių specialybių gydytojai, slaugytojai ir paramedikai gali būti nukreipiami į karinę sistemą, jei civiliniame sektoriuje jų trūkumas laikomas valdomu.

    Kartu ministras priminė, kad keičiasi ir požiūris į medicinos studijas karo sąlygomis. Ukrainoje įtvirtinami sprendimai, kuriais siekiama plėsti karinį rengimą medicinos studijų programose, kad ateityje daugiau absolventų galėtų būti parengti darbui gynybos sistemoje ir ekstremaliose situacijose.

  • Ukraina „nulupo“ retą 2S4 „Tulipan“: tai vienas galingiausių Rusijos 240 mm minosvaidžių

    Ukraina „nulupo“ retą 2S4 „Tulipan“: tai vienas galingiausių Rusijos 240 mm minosvaidžių

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė Charkivo kryptimi sunaikinusios retą rusišką savaeigį 240 mm minosvaidį 2S4 „Tulipan“. Pasak ukrainiečių, ši sistema buvo naudojama apšaudyti gynybines pozicijas ir ypač tvirtus taikinius užnugaryje.

    Operacijoje svarbų vaidmenį atliko artilerijos žvalgyba: nustatytas taikinys ir perduotos koordinatės leido smogti tiksliai. Paviešintuose vaizduose matomas identifikavimo momentas ir vėlesnis sėkmingas smūgis į kovinę mašiną.

    Kuo išskirtinis 2S4 „Tulipan“

    2S4 „Tulipan“ laikomas didžiausiu serijiniu savaeigiu minosvaidžiu, sukurtu Sovietų Sąjungoje. Pagrindinė jo paskirtis – naikinti bunkerius, įtvirtinimus ir gerai įrengtus ugnies taškus, kai įprastai artilerijai pritrūksta galios ar efektyvumo.

    Ši technika buvo gaminama 1971–1979 metais, o jos 240 mm kalibras leidžia naudoti ypač sunkią amuniciją. Plačiai minima, kad standartinės skeveldrinės-fugasinės minos masė siekia apie 130 kilogramų, todėl smūgio efektas išlieka itin destruktyvus.

    Kodėl tokia netektis svarbi

    Ukrainos šaltiniai pabrėžia, kad nuo plataus masto invazijos pradžios pavyko sunaikinti tik kelis šio modelio vienetus, o kiekvienas praradimas Rusijai skausmingas. Priežastis paprasta: 2S4 yra senas modelis, kurio masinė gamyba seniai sustabdyta, tad atsargų papildymas iš naujo praktiškai neįmanomas.

    Dėl didelės vertės tokios sistemos paprastai saugomos itin griežtai, o jų veikimą fronto užnugaryje dažnai dengia oro gynybos priemonės. Tai reiškia, kad sėkmingam smūgiui reikia ne tik ugnies priemonių, bet ir tikslios žvalgybos bei tinkamai suderintų veiksmų.

    Ką tai rodo apie karo dinamiką

    Šis atvejis išryškina bendrą tendenciją: vis didesnę reikšmę įgauna žvalgybos ir tikslaus smūgio grandinė, kai taikinys aptinkamas, identifikuojamas ir sunaikinamas per trumpą laiką. Tokie veiksmai mažina galimybes išgabenti ar paslėpti brangią techniką, ypač kai ji dislokuota netoli fronto linijos.

    Nors 2S4 „Tulipan“ dėl savo paskirties dažnai siejamas su įtvirtinimų ir miesto mūšių niokojimu, jo panaudojimas reikalauja laiko ir logistikos. Todėl kiekvienas prarastas vienetas mažina Rusijos galimybes sutelkti išskirtinę ugnies galią konkrečiuose ruožuose, kur reikia laužyti stipriai įtvirtintą gynybą.

  • Ukrainos dronai Kryme smogė „Iskander“ bazei: įrašai rodo gaisrus gelžbetonio slėptuvėse

    Ukrainos dronai Kryme smogė „Iskander“ bazei: įrašai rodo gaisrus gelžbetonio slėptuvėse

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgos naktį surengė dronų ataką prieš paslėptą Rusijos operatyvinių taktinių raketų sistemų „Iskander“ sandėlį laikinai okupuotame Kryme. Ukrainos vertinimu, tai buvo reikšmingas operacinis taikinys, siejamas su raketinių smūgių rengimu prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino raketų ir dronų atakas, o „Iskander-M“ išlieka vienu pagrindinių ginklų, naudojamų preciziškiems smūgiams greta „Shahed“ tipo dronų ir jų rusiškų versijų. Šios sistemos gali smogti per palyginti trumpą laiką, o jų mobilumas apsunkina žvalgybą ir perėmimą.

    Pranešimuose nurodoma, kad smūgis buvo nukreiptas į buvusią raketinę bazę netoli Ovriažkų gyvenvietės, maždaug 40 kilometrų į rytus nuo Simferopolio. Ukrainos šaltinių teigimu, Rusijos pajėgos šią teritoriją buvo pritaikiusios kaip užnugarinę aikštelę „Iskander“ kompleksams, kad šie galėtų greitai vykdyti smūgius tiek fronte, tiek toliau esančiuose miestuose.

    Teigiama, kad Rusijos kariuomenė bandė apsaugoti paleidimo įrenginius ir įrangą, slėpdama juos gelžbetonio slėptuvėse. Vis dėlto, pasak Ukrainos pusės, koviniai dronai prasiskverbė į statinių vidų ir apgadino ten laikytą techniką.

    Socialiniuose tinkluose platinamuose įrašuose matyti gaisrai taikiniuose, o tai leidžia spėti apie didelę žalą infrastruktūrai ir galimai sandėliuotai įrangai. Taip pat skelbiama, kad ugnies židiniai kelias valandas buvo fiksuojami palydovinių gaisrų stebėsenos sistemose, kurios registruoja intensyvius šilumos šaltinius.

    Šio taikinio svarba siejama ne tik su sandėliavimo funkcija, bet ir su geografine padėtimi Kryme, leidžiančia Rusijos pajėgoms greitai parengti smūgius ir sutrumpinti laiką, per kurį Ukraina galėtų sureaguoti oro gynyba. Ukrainos pusė taip pat pabrėžia, kad taikinio aktyvumą iš anksto stebėjo okupuotose teritorijose veikiantis pasipriešinimas.

    Rusijos okupuoto Krymo administracija ryte patvirtino dronų ataką, tvirtindama, kad oro gynyba numušė 20 bepiločių. Nepriklausomai patikrinti tikslaus numuštų dronų skaičiaus ir sunaikinimo masto iš karto nebuvo galimybės, tačiau gaisrų vaizdai ir netiesioginiai palydoviniai požymiai rodo, kad smūgis galėjo būti veiksmingas.

    Ataka Kryme įsilieja į platesnę balandžio pabaigoje fiksuotą Ukrainos smūgių seriją okupuotose teritorijose, kai taikiniais tampa amunicijos sandėliai, artilerijos priemonės ir vadavietėms priskiriama infrastruktūra. Tokie veiksmai paprastai siejami su siekiu mažinti Rusijos atsargų prieinamumą ir trikdyti smūgių logistiką prieš Ukrainą.