Kyjivo centre, netoli Nepriklausomybės aikštės, esantis Ukrainos nacionalinis herbariumas vis dažniau atsiduria karo rizikos zonoje. Mokslininkai perspėja, kad intensyvėjant Rusijos smūgiams kyla grėsmė unikaliems, per šimtmečius sukauptiems augalų ir grybų pavyzdžiams.
Herbariume, tarptautiniu kodu KW, saugoma apie 2,3 mln. išdžiovintų ir sužymėtų egzempliorių. Pasak tyrėjų, tai viena didžiausių kolekcijų Rytų Europoje, o dalis lapų yra nepakeičiami, nes kai kuriems augalams jie gali būti vienintelis oficialus įrodymas, kad rūšis apskritai egzistavo.
Kolekcija, kuri apima kelis šimtmečius
Kolekcija oficialiai suformuota 1921 metais, tačiau ją papildė ir senesni universitetų herbariumai iš Kyjivo bei Charkivo. Juose yra augalų, presuotų dar 1700-aisiais, todėl archyvas apima maždaug du su puse šimtmečio mokslinių stebėjimų.
Herbariumo lapai dokumentuoja ne tik Ukrainos florą: rinkiniuose sukaupti pavyzdžiai iš kelių žemynų. Tai svarbu ne vien botaniniams tyrimams, bet ir klimato kaitos analizei, invazinių rūšių plitimui atsekti bei istoriniams buveinių pokyčiams palyginti.
Karo grėsmė: nuo smūgių iki elektros tiekimo sutrikimų
Mokslininkai primena, kad 2022 metų spalį raketų smūgiai Kyjivo centre apgadino netoliese esančius mokslo ir kultūros objektus. Nors herbariumo pastatas tada nebuvo sunaikintas, pati ataka, jų teigimu, parodė, kaip arti gali atsidurti rizika.
Didžiausią nerimą kelia pasikartojantys apšaudymai ir ilgalaikiai elektros tiekimo sutrikimai, kurie apsunkina stabilaus mikroklimato palaikymą saugyklose. Tokios kolekcijos ypač jautrios drėgmės ir temperatūros svyravimams, o gaisras, užliejimas ar tiesioginis pataikymas galėtų per trumpą laiką sunaikinti tai, kas kaupta kartomis.
Skaitmeninimas kaip greičiausia apsauga
Pagrindinis siūlomas sprendimas – plataus masto skaitmeninimas, kuriant aukštos raiškos kiekvieno lapo ir etikečių vaizdus. Idėja paprasta: net jei pastatai nukentėtų, informacija apie pavyzdžius išliktų ir būtų prieinama pasaulio mokslininkams.
Kyjivo botanikos instituto vadovaujama komanda teigia, kad skenavimas nėra vien atsarginė kopija. Kai skaitmeninė kolekcija tampa pasiekiama tarptautinei bendruomenei, atsiveria galimybės naujiems tyrimams, o retesnių tipinių pavyzdžių duomenys gali būti patikrinti ir panaudoti greičiau, nei laukiant fizinės prieigos prie archyvo.
Ukrainos mokslininkai jau yra vykdę projektus, kuriuose pirmiausia skaitmeninti patys trapiausi ir vertingiausi lapai, sukuriant paieškai pritaikytą katalogą. Dabar panašų modelį siūloma pritaikyti ir daug didesniam KW herbariumo archyvui, kad mokslinė informacija išliktų nepaisant karo poveikio infrastruktūrai.