Tag: Ukrainos karinė žvalgyba

  • Ukrainos žvalgyba: Rusija sukūrė droną elektros linijoms griauti, taikiniu žiemą liks energetika

    Ukrainos karinė žvalgyba perspėja, kad Rusija parengė naujo tipo droną, skirtą smogti vienai jautriausių šalies vietų – elektros perdavimo infrastruktūrai. Pasak Ukrainos žvalgybos atstovų, tokie įrenginiai gali būti naudojami sistemingai ardyti linijoms ir atramoms, o tai tiesiogiai didintų elektros tiekimo sutrikimų riziką šalčio metu.

    Kaip nurodoma Ukrainos pusės komentaruose, naujasis dronas esą sukonstruotas taip, kad sprogstamasis užtaisas būtų integruotas sparnuose ir galėtų pažeisti metalą. Tokia paskirtis leistų taikytis ne tik į elektrines ar pastotes, bet ir į pačias perdavimo linijas, kurios dažnai driekiasi dideliais atstumais ir yra sudėtingai apsaugomos.

    „Neseniai rusai sukūrė droną, skirtą naikinti energetikos atramas, tai yra elektros perdavimo linijas. Jo sparnuose įmontuotas sprogstamasis užtaisas, galintis perpjauti metalą“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibickis.

    Ukrainos vertinimu, energetikos objektai ir toliau išliks vienu pagrindinių Maskvos taikinių artėjant rudens ir žiemos sezonui. Žvalgyba taip pat mini galimus smūgius degalinių infrastruktūrai, kariniams objektams bei logistikos grandinėms – būtent sektoriams, nuo kurių priklauso tiek civilinis aprūpinimas, tiek kariuomenės judumas.

    Skibickis teigė, kad išvados daromos stebint priešo žvalgybinę veiklą Ukrainos teritorijoje, įskaitant nuotolinį objektų stebėjimą. Pasak jo, kritinės infrastruktūros žvalgyba apima plačią geografiją, todėl rizika vertinama ne kaip lokali, o kaip apimanti visą šalies energetikos tinklą.

    Įspėjimų fone minimas ir galimas spaudimo didinimas kitoms kritinėms sistemoms, įskaitant vandens infrastruktūrą. Ukrainos pareigūnai ne kartą akcentavo, kad energetikos, šilumos ir vandens tiekimas yra tarpusavyje susiję, todėl smūgiai vienai grandžiai gali sukelti kaskadinius sutrikimus miestuose ir regionuose.

    Ankstesniais šaltaisiais sezonais Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą sukėlė ilgalaikius elektros ir šildymo tiekimo sutrikimus, o kai kur – ir vandens tiekimo problemas. Tokia taktika, kai taikomasi į infrastruktūrą, paprastai siekiama paveikti civilių gyvenimą ir apsunkinti valstybės gebėjimą palaikyti normalų ekonomikos ir viešųjų paslaugų veikimą.

    Ukrainos energetikos pajėgumai per pastaruosius metus patyrė didelį spaudimą dėl sugadintos infrastruktūros ir prarastų objektų. Ypatingas veiksnys yra Zaporižios atominės elektrinės okupacija – tai vienas didžiausių branduolinės energetikos objektų Europoje, kurio kontrolė ir būklė išlieka svarbiu saugumo ir energetinio stabilumo klausimu.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad artėjant žiemai itin svarbūs tampa oro gynybos pajėgumai, greitas tinklų remontas ir atsarginiai tiekimo sprendimai. Kuo tikslingesni smūgiai perdavimo infrastruktūrai, tuo daugiau resursų reikia ne tik atstatyti pažeidimus, bet ir perplanuoti energijos srautus bei apsaugoti kritinius mazgus.

  • Rusija masinėse atakose vis dažniau naudoja reaktyvinius dronus: kodėl juos sunkiau numušti

    Rusija masinėse atakose vis dažniau naudoja reaktyvinius dronus: kodėl juos sunkiau numušti

    Rusija per pastaruosius mėnesius vis dažniau į masines atakas prieš Ukrainą įtraukia reaktyvinius, turboreaktyvinius variklius turinčius smogiamuosius dronus. Ukraina pabrėžia, kad tokie taikiniai kelia naują iššūkį oro gynybai, nes dalis iki šiol veikusių perėmimo priemonių tampa mažiau efektyvios.

    Pagrindinė problema – greitis. Ukrainos oro pajėgų atstovai aiškina, kad reaktyviniai dronai gali pasiekti maždaug iki 500 kilometrų per valandą, todėl jie dažnai aplenkia perėmimo dronus, kurių greitis paprastai siekia iki 300 kilometrų per valandą.

    „Tokie dronai jau nepasiekiami perėmimo dronams, kurių greitis yra iki 300 kilometrų per valandą“, – sakė Ukrainos oro pajėgų atstovas pulkininkas Jurijus Ihnatas.

    Dėl to Ukraina priversta dažniau remtis brangesnėmis priemonėmis – priešlėktuvinėmis raketomis ir kompleksinėmis oro gynybos sistemomis. Kyjivas ne kartą yra įspėjęs, kad raketų atsargos nėra neribotos, o Rusija, didindama atakų mastą, siekia išnaudoti šį resursų disbalansą.

    Kas yra reaktyviniai smogiamieji dronai?

    Reaktyviniai smogiamieji dronai – tai vienkartiniai atakos dronai, kuriuose vietoje įprasto stūmoklinio ir propelerinio variklio montuojamas reaktyvinis variklis. Tokia schema leidžia skristi greičiau, o trumpame ruože – ir staigiau manevruoti, todėl taikinį sunaikinti tampa sudėtingiau naudojant mobiliąsias ugnies grupes ar mažesnio nuotolio priemones.

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis dar 2026 metų birželį teigė, kad agresorius nuolat keičia bepiločių naudojimo taktiką, didina jų skaičių ir gerina technines savybes. Pasak jo, Rusija planuoja didinti reaktyvinių smogiamųjų dronų dalį bendroje atakų struktūroje iki 50 proc.

    Iki šiol didelę dalį atakų dronų Ukraina neutralizuodavo derindama kelis sluoksnius: radarus, elektroninę kovą, mobiliąsias ugnies grupes ir specializuotas perėmimo priemones. Tačiau greitesni dronai sumažina laiko langą aptikimui ir reagavimui, todėl gynybai reikia arba geresnio ankstyvojo perspėjimo, arba galingesnių perėmėjų.

    „Geran“ evoliucija ir nauji modeliai

    Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) anksčiau skelbė, kad Rusija, pradėjusi vietinę „Shahed“ tipo dronų gamybą, juos pervadino į „Geran“ ir ėmė sparčiai tobulinti. Skelbiama, kad „Geran-3“ versija naudoja turboreaktyvinį variklį, todėl yra greitesnė už ankstesnius propelerinius modelius ir gali smogti dideliu nuotoliu.

    HUR taip pat yra pranešusi apie naujesnį „Geran-5“ modelį, kuris, vertinant pagal skelbiamus duomenis, gali gabenti apie 90 kilogramų kovinę galvutę. Teigiama, kad jo veikimo nuotolis gali siekti beveik 1 000 kilometrų, todėl teoriškai būtų pasiekiami taikiniai visoje Ukrainos teritorijoje.

    Pasak HUR, dalyje tokių dronų naudojami palydovinės navigacijos sprendimai ir ryšio moduliai, leidžiantys didinti atsparumą trikdymui ir tikslinti smūgio fazę. Tokie patobulinimai rodo kryptį, kurią karo metu renkasi abi pusės: pigesni, masiškai gaminami bepiločiai tampa vis sudėtingesni, o gynyba priversta investuoti į greitesnį aptikimą ir ekonomiškai tvaresnius perėmimo būdus.

    Ką tai reiškia Ukrainos oro gynybai?

    Ukraina skelbia, kad perėmimo rodikliai išlieka aukšti ir dažnai viršija 90 proc., tačiau reaktyvinių dronų atsiradimas keičia kainos ir efekto santykį. Kuo daugiau taikinių tenka numušti raketomis, tuo didesnė rizika, kad intensyvių atakų laikotarpiu pritrūks brangių perėmėjų, kurių gamyba ir tiekimas užtrunka.

    Praktikoje tai reiškia, kad oro gynybos sistemos turi būti adaptuojamos: svarbus tampa greitesnis taikinių klasifikavimas, racionalus raketų naudojimas ir papildomi perėmimo sprendimai, galintys vytis greitesnius dronus. Kartu tai didina spaudimą Vakarų partneriams dėl nuolatinio tiekimo ir technologinių sprendimų, leidžiančių išlaikyti gynybos tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje.