CP v2

Tag: Ukrainos miškai

  • Ukrainos miškuose aptiktas gleivūnas likogala: gyva plazma ropoja mediena ir virsta „rutuliukais“

    Ukrainos miškuose gamtos stebėtojai užfiksavo neįprastą organizmą, kuris lėtai ropoja per pūvančią medieną, o vėliau virsta mažais apvaliais „rutuliukais“. Tai likogala (Lycogala epidendrum) – gleivūnų grupei priskiriamas organizmas, dažnai painiojamas su grybais.

    Nors vaisiakūniai miške atrodo kaip smulkūs rožiniai ar rausvi karoliukai, įdomiausia stadija vyksta anksčiau. Jaunas likogalos organizmas yra tarsi gyvas plazmos lašas, galintis judėti ir ieškoti maisto mikrolygmeniu, daugiausia ten, kur drėgna ir gausu irti pradėjusios medienos.

    Likogala yra gleivūnas, todėl jis nepriskiriamas nei augalams, nei gyvūnams, nei tikriesiems grybams, nors iš išorės gali priminti grybo vaisiakūnius. Gleivūnų gyvenimo cikle svarbi judri stadija, kai organizmas keliauja paviršiumi ir minta bakterijomis bei kitais smulkiais mikroorganizmais.

    Tokia sandara paaiškina, kodėl miško paklotėje kartais randami „staiga atsiradę“ apvalūs kūneliai. Kai ateina metas daugintis, judrusis etapas pereina į nejudrų vaisiakūnį: išlenda į labiau apšviestas vietas, sukietėja ir tampa lengvai pastebimas ant kelmų ar rąstų.

    Likogalos vaisiakūniai dažniausiai būna 0,5–1,5 centimetro skersmens, apvalūs, kartais susitelkę į grupes. Jauni jie gali būti rožiniai ar rausvi, vėliau tamsėja ir įgauna rusvą, gelsvą ar pilkšvą atspalvį.

    Subrendę vaisiakūniai viršuje prasiveria plyšiu ir išleidžia sporas, kurios padeda organizmui plisti. Dažniausia buveinė – pūvanti mediena, kelmai, rąstai ir drėgnos vietos, kur vyksta intensyvus irimo procesas.

    Likogala priskiriama saprotrofams, nes dalyvauja skaidant negyvą organinę medžiagą. Tokie organizmai yra svarbūs miško „perdirbėjai“: jų veikla padeda grąžinti maistines medžiagas į dirvožemį ir palaikyti natūralią ekosistemos apytaką.

    Tyrimuose taip pat minima, kad likogala gali būti biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis, o kai kurie junginiai laboratorinėmis sąlygomis siejami su antibakteriniu poveikiu. Vis dėlto tai nereiškia, kad miške randamus vaisiakūnius reikėtų rinkti ar naudoti praktiniais tikslais.

  • Černihivo pasienyje po Rusijos apšaudymų įsiplieskė 2 400 ha miško gaisras: gesinti beveik neįmanoma

    Ukrainos Černihivo srityje, pasienyje su Rusija, po apšaudymų kilo didelio masto miško gaisras. Valstybinė įmonė „Ukrainos miškai“ pranešė, kad ugnis apėmė apie 2 400 hektarų teritoriją, o patekti į dalį židinių šiuo metu praktiškai neįmanoma dėl saugumo situacijos.

    Anot įmonės, gaisras fiksuotas penkių kilometrų pločio pasienio ruože, į kurį miškininkai jau kurį laiką neturi prieigos. Ugnis išplito Elynės ir Tichonovyčių girininkijose, priklausančiose Korjukivkos miškų padaliniui, o liepsnas užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros.

    Miškininkų pajėgos telkiamos ten, kur dar įmanoma dirbti, kad ugnis nepersimestų į prieinamas teritorijas ir fronto ruože esančius kaimus. Pagrindinis tikslas dabar yra sustabdyti plitimą, o ne tiesiogiai gesinti gaisro epicentrą, kuris išlieka pavojingiausioje zonoje.

    Įmonė nurodė, kad įrengiamos papildomos mineralizuotos juostos, kurios padeda sudaryti barjerą liepsnoms. Technika dirba padidintos rizikos sąlygomis, todėl darbus tenka derinti su saugumo priemonėmis ir nuolat vertinti situaciją.

    „Pirmiausia įrengiame papildomas mineralizuotas juostas. Įmonės traktoriai dirba po radijo elektroninės kovos priemonių priedanga, nes priešas apšaudo bet kokią techniką“, – sakė valstybės įmonės „Ukrainos miškai“ atstovai.

    Taip pat surengtas pasitarimas su kariškiais, gelbėjimo tarnybomis ir vietos valdžia, siekiant apsaugoti gyvenvietes prie fronto linijos. Įmonė praneša mobilizavusi naują gaisrų gesinimo techniką, tačiau ją panaudoti visu pajėgumu trukdo nuolatinė dronų grėsmė ore.

    Pastaruoju metu Ukrainoje dažnėja pranešimų apie gaisrus, kylančius dėl apšaudymų ir karo veiksmų. Pasienio ir fronto zonose gesinimą apsunkina ne tik ugnies mastas, bet ir ribota prieiga, sprogmenų bei nuotolinių atakų rizika, todėl prioritetu dažnai tampa gaisro plitimo stabdymas ir civilių apsauga.