CP v2

Tag: Ukrainos oro gynyba

  • Rusija masinėse atakose vis dažniau naudoja reaktyvinius dronus: kodėl juos sunkiau numušti

    Rusija masinėse atakose vis dažniau naudoja reaktyvinius dronus: kodėl juos sunkiau numušti

    Rusija per pastaruosius mėnesius vis dažniau į masines atakas prieš Ukrainą įtraukia reaktyvinius, turboreaktyvinius variklius turinčius smogiamuosius dronus. Ukraina pabrėžia, kad tokie taikiniai kelia naują iššūkį oro gynybai, nes dalis iki šiol veikusių perėmimo priemonių tampa mažiau efektyvios.

    Pagrindinė problema – greitis. Ukrainos oro pajėgų atstovai aiškina, kad reaktyviniai dronai gali pasiekti maždaug iki 500 kilometrų per valandą, todėl jie dažnai aplenkia perėmimo dronus, kurių greitis paprastai siekia iki 300 kilometrų per valandą.

    „Tokie dronai jau nepasiekiami perėmimo dronams, kurių greitis yra iki 300 kilometrų per valandą“, – sakė Ukrainos oro pajėgų atstovas pulkininkas Jurijus Ihnatas.

    Dėl to Ukraina priversta dažniau remtis brangesnėmis priemonėmis – priešlėktuvinėmis raketomis ir kompleksinėmis oro gynybos sistemomis. Kyjivas ne kartą yra įspėjęs, kad raketų atsargos nėra neribotos, o Rusija, didindama atakų mastą, siekia išnaudoti šį resursų disbalansą.

    Kas yra reaktyviniai smogiamieji dronai?

    Reaktyviniai smogiamieji dronai – tai vienkartiniai atakos dronai, kuriuose vietoje įprasto stūmoklinio ir propelerinio variklio montuojamas reaktyvinis variklis. Tokia schema leidžia skristi greičiau, o trumpame ruože – ir staigiau manevruoti, todėl taikinį sunaikinti tampa sudėtingiau naudojant mobiliąsias ugnies grupes ar mažesnio nuotolio priemones.

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis dar 2026 metų birželį teigė, kad agresorius nuolat keičia bepiločių naudojimo taktiką, didina jų skaičių ir gerina technines savybes. Pasak jo, Rusija planuoja didinti reaktyvinių smogiamųjų dronų dalį bendroje atakų struktūroje iki 50 proc.

    Iki šiol didelę dalį atakų dronų Ukraina neutralizuodavo derindama kelis sluoksnius: radarus, elektroninę kovą, mobiliąsias ugnies grupes ir specializuotas perėmimo priemones. Tačiau greitesni dronai sumažina laiko langą aptikimui ir reagavimui, todėl gynybai reikia arba geresnio ankstyvojo perspėjimo, arba galingesnių perėmėjų.

    „Geran“ evoliucija ir nauji modeliai

    Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) anksčiau skelbė, kad Rusija, pradėjusi vietinę „Shahed“ tipo dronų gamybą, juos pervadino į „Geran“ ir ėmė sparčiai tobulinti. Skelbiama, kad „Geran-3“ versija naudoja turboreaktyvinį variklį, todėl yra greitesnė už ankstesnius propelerinius modelius ir gali smogti dideliu nuotoliu.

    HUR taip pat yra pranešusi apie naujesnį „Geran-5“ modelį, kuris, vertinant pagal skelbiamus duomenis, gali gabenti apie 90 kilogramų kovinę galvutę. Teigiama, kad jo veikimo nuotolis gali siekti beveik 1 000 kilometrų, todėl teoriškai būtų pasiekiami taikiniai visoje Ukrainos teritorijoje.

    Pasak HUR, dalyje tokių dronų naudojami palydovinės navigacijos sprendimai ir ryšio moduliai, leidžiantys didinti atsparumą trikdymui ir tikslinti smūgio fazę. Tokie patobulinimai rodo kryptį, kurią karo metu renkasi abi pusės: pigesni, masiškai gaminami bepiločiai tampa vis sudėtingesni, o gynyba priversta investuoti į greitesnį aptikimą ir ekonomiškai tvaresnius perėmimo būdus.

    Ką tai reiškia Ukrainos oro gynybai?

    Ukraina skelbia, kad perėmimo rodikliai išlieka aukšti ir dažnai viršija 90 proc., tačiau reaktyvinių dronų atsiradimas keičia kainos ir efekto santykį. Kuo daugiau taikinių tenka numušti raketomis, tuo didesnė rizika, kad intensyvių atakų laikotarpiu pritrūks brangių perėmėjų, kurių gamyba ir tiekimas užtrunka.

    Praktikoje tai reiškia, kad oro gynybos sistemos turi būti adaptuojamos: svarbus tampa greitesnis taikinių klasifikavimas, racionalus raketų naudojimas ir papildomi perėmimo sprendimai, galintys vytis greitesnius dronus. Kartu tai didina spaudimą Vakarų partneriams dėl nuolatinio tiekimo ir technologinių sprendimų, leidžiančių išlaikyti gynybos tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje.

  • Smūgis Kyjivo Pečorų lavrai: Zelenskis ragina G7 didinti spaudimą Maskvai ir stiprinti oro gynybą

    Smūgis Kyjivo Pečorų lavrai: Zelenskis ragina G7 didinti spaudimą Maskvai ir stiprinti oro gynybą

    Per Rusijos naktinę dronų ir raketų ataką Kyjive apgadintas Kyjivo Pečorų lavros kompleksas – vienas svarbiausių Ukrainos istorinių ir religinių simbolių, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdai, kuriuose matyti virš šventovės kylanti liepsna.

    Kyjivo valdžia skelbė, kad per antskrydį tūkstančiai žmonių ieškojo prieglobsčio, dalis jų naktį praleido metro stotyse. Būtent todėl smūgis kultūros ir tikėjimo vietai Ukrainoje sukėlė ypatingai aštrią reakciją.

    Reakcija Kyjive ir Paryžiuje

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis smūgį lavrai pavadino vienu rimčiausių Rusijos nusikaltimų prieš krikščioniškąją kultūrą per visą karo laikotarpį. Jis ragino Prancūzijoje susitinkančius G7 lyderius imtis griežtesnių priemonių prieš Maskvą.

    „Labai svarbu, kad būtų G7 atsakas, ir kad jis būtų ryžtingas bei konkretus: daugiau spaudimo agresoriui ir daugiau paramos Ukrainos oro gynybai, ypač antibalistiniams pajėgumams“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Į įvykio vietą pirmadienio rytą atvyko prezidentas kartu su ministrės pirmininkės pareigas einančia Julija Svyrydenko ir kitais vyriausybės atstovais. Tuo metu gelbėtojai tęsė darbus, o lavros varpai, nepaisant padarytos žalos, vėl skambėjo virš miesto.

    „Tai brutalus išpuolis prieš mūsų žmones ir mūsų paveldą. Tai tikrasis Rusijos tariamų stačiatikiškų vertybių veidas“, – sakė Julija Svyrydenko.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot smūgį palygino su įsivaizduojamu Paryžiaus Dievo Motinos katedros bombardavimu, pabrėždamas simbolinę tokio smūgio reikšmę Europai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ataka tik sustiprino sąjungininkų ryžtą siekti paliaubų ir spausti Rusiją dėl karo pabaigos.

    Kuo išskirtinė Kyjivo Pečorų lavra?

    Kyjivo Pečorų lavra, dar vadinama Urvų vienuolynu, yra didžiulis vienuolynų ir cerkvių kompleksas, formuotas nuo XI iki XIX amžiaus. Jame yra ir požeminių erdvių – urvų sistema, kuri šimtmečius buvo piligrimystės ir dvasinio gyvenimo centras.

    Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovas metropolitas Epifanijus pranešė, kad per ataką užsiliepsnojo vienos svarbiausių komplekso šventovių stogas. Pasak jo, buvo prašoma maldų ir pagalbos, kad šventovė būtų išsaugota nuo sunaikinimo.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad Ukraina skubiai inicijuos procedūras UNESCO ir kitais tarptautiniais mechanizmais, siekdama tarptautinės reakcijos į tai, ką Kyjivas vadina valstybiniu barbarizmu. Toks kelias paprastai apima žalos fiksavimą, nepriklausomą vertinimą ir kreipimąsi dėl paveldo apsaugos priemonių.

    Smūgiai paveldui ir karo taktika

    Ataka prieš UNESCO saugomą objektą Kyjive dar kartą išryškino, kad karo metu taikiniu tampa ne vien karinė infrastruktūra, bet ir civiliniai bei kultūriniai simboliai. Tokie smūgiai didina visuomenės įtampą ir turi stiprų psichologinį poveikį, nes paliečia tapatybės ir istorinio tęstinumo jausmą.

    Žmogaus teisių gynėja Oleksandra Matviijčiuk, viena iš 2022 metais Nobelio taikos premiją gavusio Ukrainos pilietinės visuomenės atstovų, teigė, kad smūgis buvo sąmoningas ir nukreiptas į Ukrainos istorijos šaknis. Ji akcentavo, kad lavra siejama su Kyjivo Rusiaus laikotarpiu, o tai Ukrainoje dažnai suvokiama kaip argumentas, jog istoriniai regiono centrai formavosi Kyjive, o ne Maskvoje.

    „Rusija sąmoningai smogė lavrai, pastatytai Kyjivo Rusiaus laikais, kai Maskvos dar nebuvo, – dronu“, – sakė Oleksandra Matviijčiuk.

    Kyjive pabrėžiama, kad, nepaisant padarytos žalos, bus siekiama atkurti nukentėjusias šventoves, o tarptautiniu lygmeniu – didinti spaudimą Rusijai ir stiprinti Ukrainos oro gynybą. Pastarasis klausimas ypač aktualus dėl augančios kombinuotų atakų taktikos, kai dronai naudojami išsekinti gynybą, o raketos – smogti svarbiems taikiniams.

  • Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Kas pristatyta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos gynybos pramonė pranešė apie naują žingsnį kuriant vietinę priešbalistinę gynybą: bendrovė „Fire Point“ paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketą FP-7.X. Ji kuriama kaip projekto „Freya“ pagrindas ir, pasak kūrėjų, skirta didinti miestų apsaugą nuo balistinių grėsmių, tarp jų – rusiškų Iskander tipo raketų.

    Bendrovės vadovė Iryna Terekh nurodė, kad bandymų metu raketa atliko valdomą, manevringą skrydį. Toks etapas paprastai laikomas būtinu, kad perėmėjas galėtų patikimai koreguoti trajektoriją ir taikyti į greitai judantį taikinį.

    Techniniai parametrai ir planuojamos galimybės

    Pagal paskelbtą informaciją, FP-7.X sukurta remiantis anksčiau bandyta FP-7 raketa, tačiau konstrukcija esą iš esmės perprojektuota perėmimo užduočiai. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, išorinis skersmuo – 1,15 metro, o korpuso skersmuo – 0,53 metro.

    „Fire Point“ teigia, kad plačiai naudotos kompozitinės medžiagos, turinčios sumažinti masę ir gamybos kaštus. Tai svarbu, nes priešraketinėje gynyboje vieno perėmimo kaina ir galimybė greitai pagaminti didesnius kiekius dažnai tampa ne mažiau reikšmingos nei maksimalūs techniniai rodikliai.

    Skelbiama, kad FP-7.X gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, t. y. maždaug 5–6,7 Mach. Kūrėjai akcentuoja, jog tai artima balistinių raketų galutinės fazės greičiams, todėl perėmimo scenarijuose kritinis tampa ne tik greitis, bet ir tikslus taikymas bei manevringumas.

    Teigiama, kad dabartinėje versijoje naudojama infraraudonųjų spindulių vaizdinė savitaikė galvutė. Ateityje numatoma pridėti pusiau aktyvų radarą, o šią kryptį „Fire Point“ sieja su bendradarbiavimu su Vokietijos bendrove „Diehl Defence“.

    Integracija su radarais ir NATO standartais

    Pasak projekto aprašymo, „Freya“ būtų derinama su kelių Europos gamintojų radarais, minimi „Saab“ „Giraffe“, „Thales“ „Ground Master 400“ ir „Hensoldt“ „TRML-4D“. Taip pat nurodoma, kad valdymas būtų organizuojamas per „Kongsberg“ kovos valdymo centrą, palaikant atvirą architektūrą ir „Link 16“ ryšio standartą.

    Tokios integracijos idėja reikšminga tuo, kad oro gynybos sistemos efektyvumas dažnai priklauso nuo visos grandinės: ankstyvo aptikimo, taikinio sekimo, sprendimo priėmimo, duomenų perdavimo ir perėmėjo nukreipimo. Kuo sklandžiau veikia ši grandinė, tuo daugiau šansų perimti taikinį ribotu laiko langu.

    „Fire Point“ taip pat pristato mobilios, lengvos paleidimo platformos koncepciją. Mobilumas karo sąlygomis didina išgyvenamumą, nes leidžia greitai keisti pozicijas ir mažina riziką tapti priešui numatoma bei pažeidžiama taikinių grupe.

    „Per bandymus raketa atliko visiškai kontroliuojamą, manevringą skrydį“, – sakė Iryna Terekh.

    Galiausiai pabrėžiama, kad didelė dalis komponentų, pasak „Fire Point“, gaminami Ukrainoje, o užsienio tiekimo poreikis kol kas siejamas tik su viena dalimi, dėl kurios esą jau pasirašyta sutartis. Anksčiau bandyta FP-7 versija, kaip teigiama, turėjo 200–300 kilometrų nuotolį ir apie 150 kilogramų kovinę dalį, tačiau FP-7.X kuriama kitai užduočiai – perėmimui.

    Nors viešai pateikiama informacija apie FP-7.X dar ribota ir neleidžia galutinai vertinti realių pajėgumų, pats bandymų faktas rodo, kad Ukraina, spaudžiama nuolatinių raketinių smūgių, ieško ne tik importuojamų sprendimų, bet ir spartina vietinę priešraketinės gynybos plėtrą. Jei „Freya“ pasieks operacinę brandą, tai galėtų sustiprinti daugiasluoksnę oro gynybą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų perėmėjų atsargų.

  • Rusija smogė beveik 300 dronų: žuvo žmonės, Ukraina atsiėmė 528 karių kūnus

    Rusija smogė beveik 300 dronų: žuvo žmonės, Ukraina atsiėmė 528 karių kūnus

    Naktinė ataka visoje Ukrainoje

    Rusijos pajėgos per naktį surengė plataus masto dronų ataką prieš Ukrainą. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad buvo paleisti 294 bepiločiai orlaiviai, iš kurių 269, kaip teigiama, pavyko numušti.

    Vis dėlto fiksuota ir tiesioginių smūgių: apie 20 dronų pataikė į 15 vietovių. Dalis taikinių buvo civilinė ir kritinė infrastruktūra, todėl kai kuriose teritorijose sutriko paslaugų teikimas.

    Chersone – žuvęs ir dešimtys sužeistų

    Chersono srityje per apšaudymą buvo apgadinti penki daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 19 privačių namų. Srities vadovas Oleksandras Prokudinas pranešė, kad žuvo vienas žmogus, dar 23 buvo sužeisti.

    Smūgiai taip pat pasiekė Odesos, Charkivo ir Sumų regionus, kur taikytasi į energetikos, transporto ir kitą civilinę infrastruktūrą. Vietos tarnybos skelbė apie žalą pastatams ir transportui, o kai kur reikėjo skubiosios pagalbos.

    Odesos srityje po smūgių į energetikos infrastruktūrą be elektros liko 39 gyvenvietės, o sutrikimai palietė daugiau kaip 22 000 vartotojų. Charkive pranešta apie pažeistą svarbią transporto infrastruktūrą, įskaitant kelio atkarpą, dvi metro stotis ir kontaktinį tinklą.

    Sumų regione per smūgius buvo apgadintas biurų pastatas, greitosios pagalbos automobilis ir keli mikroautobusai bei lengvieji automobiliai, pranešta apie sužeistuosius. Tuo pat metu Rusijos Belgorodo srityje vietos valdžia skelbė apie vieną žuvusį po Ukrainos drono smūgio į transporto priemonę.

    Į Ukrainą grąžinti 528 žuvusių karių kūnai

    Atakos vyko fone, kai Rusija perdavė Ukrainai 528 žuvusių karių kūnus. Ukrainos institucijos, koordinuojančios karo belaisvių ir žuvusiųjų grąžinimą, nurodė, kad ekspertai atliks visas būtinas procedūras tapatybei nustatyti.

    „Ekspertai ir tyrėjai atliks visus reikalingus veiksmus, kad būtų identifikuoti grąžinti žuvusieji“, – pranešė Ukrainos karo belaisvių koordinavimo institucija.

    Diena anksčiau Ukraina ir Rusija apsikeitė karo belaisviais, po 205 žmones iš kiekvienos pusės. Tokie apsikeitimai, taip pat žuvusiųjų kūnų grąžinimas išlieka viena iš nedaugelio sričių, kuriose karo metu įmanomas ribotas abiejų pusių koordinavimas.

    Pastaraisiais mėnesiais dronų atakos tapo vienu svarbiausių karo elementų: jos leidžia smogti toli nuo fronto linijos ir daryti spaudimą energetikos bei logistikos sistemoms. Ukrainos oro gynybos pajėgumai, anot pareigūnų, išlieka kritiškai svarbūs siekiant mažinti aukas ir infrastruktūros žalą.

  • Dienos ataka su šimtais dronų: Kyjivas įspėja apie ilgą smūgių bangą ir naują Rusijos taktiką

    Dienos ataka su šimtais dronų: Kyjivas įspėja apie ilgą smūgių bangą ir naują Rusijos taktiką

    Rusija trečiadienį surengė masinę dienos oro ataką prieš Ukrainą, panaudodama šimtus dronų ir, pasak Kyjivo, siekdama perkrauti šalies oro gynybą. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per smūgius žuvo mažiausiai trys žmonės, dar 12 buvo sužeisti.

    Ukrainos karinė žvalgyba gyventojus įspėjo apie užsitęsusią kombinuotą ataką prieš kritinę ir civilinę infrastruktūrą. Pirmą kartą oro pavojaus sirenos daugelyje regionų pasigirdo apie 11 valandą vietos laiku.

    Ukrainos karinės oro pajėgos nurodė užfiksavusios mažiausiai aštuonias „Shahed“ tipo dronų grupes, artėjančias iš skirtingų krypčių. Dalis jų, skelbta, pateko į Ukrainos oro erdvę iš Baltarusijos, skrisdami virš Černobylio regiono link šalies šiaurės vakarų.

    Taip pat pranešta apie dronų grupę, atskridusią iš Juodosios jūros ir judėjusią į vakarus, Ivano Frankivsko, Černivcių ir Ternopilio krypčių link. Didesnis dronų skaičius, pasak Ukrainos pusės, galėjo būti nukreiptas ir į pietvakarius bei centrinius regionus.

    Sostinėje Kyjive netrukus buvo girdimi sprogimai, siejami su oro gynybos darbu. Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad dalis dronų į sostinę artėjo iš šiaurės, o atakos trajektorijos buvo parinktos taip, kad grėsmė išliktų kuo ilgiau.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigė, kad po pirmųjų dronų bangų Rusija gali tęsti smūgius sparnuotosiomis raketomis, paleidžiamomis iš oro ir jūros, taip pat balistinėmis raketomis. Tokia seka, anot pareigūnų, didina riziką gyventojams ir gelbėjimo tarnyboms, nes atakos gali vykti keliais etapais.

    Keičiasi smūgių taktika

    Iki šiol Rusija dažniausiai masines dronų ir raketų atakas vykdydavo naktimis, tačiau pastaraisiais mėnesiais vis dažniau fiksuojami ir dienos metu rengiami smūgiai. Analitikai tai sieja su siekiu apsunkinti oro gynybos darbą ir prailginti laiką, kai civiliai priversti slėptis bei stabdyti kasdienę veiklą.

    JAV įsikūręs Karo studijų institutas vertino, kad nauja schema, kai intensyvi naktinė ataka papildoma panašaus masto dienos smūgiu, gali padidinti žalą ir spaudimą civiliams. Institutas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad Rusija kai kuriais atvejais vienos nakties metu buvo panaudojusi 700 ar daugiau oro taikinių, todėl dronų masiškumas išlieka viena pagrindinių grėsmių.

    Ką tai reiškia oro gynybai

    Kariaujančios šalies oro gynybai iššūkį kelia ne tik taikinių skaičius, bet ir skrydžių kryptys, aukščiai bei bangomis organizuojami smūgiai. Tokiais atvejais dalis ginklų skirta tiesiog išsekti oro gynybos resursus ir priversti sprendimus priimti per kelias sekundes.

    Ukrainos institucijos ragina gyventojus oro pavojaus metu laikytis saugumo nurodymų ir neskubėti palikti slėptuvių, nes pasikartojančios bangos gali tęstis kelias valandas. Gelbėjimo tarnybos, reaguodamos į smūgius infrastruktūrai, paprastai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla dėl gaisrų ir pakartotinių smūgių.

  • Ukraina skelbia: numušame per 90 proc. „Shahed“ dronų – bet didžiausia spraga vis dar kritinė

    Ukraina skelbia: numušame per 90 proc. „Shahed“ dronų – bet didžiausia spraga vis dar kritinė

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šalies oro gynyba pastaruoju metu sėkmingai neutralizuoja daugiau kaip 90 proc. Rusijos paleidžiamų smogiamųjų dronų, įskaitant „Shahed“ tipo aparatus. Pasak jo, toks rezultatas rodo sustiprėjusią gynybos sistemų sąveiką ir greitesnį reagavimą į masines atakas.

    Per pastarąją savaitę Rusija, anot Zelenskio, prieš Ukrainą panaudojo apie 1 900 dronų, maždaug 1 400 valdomų aviacinių bombų ir apie 60 įvairių tipų raketų. Nors dronų perėmimo rodikliai išaugo, bendras atakų mastas išlieka didelis, o tai nuolat didina spaudimą oro gynybos pajėgumams ir amunicijos atsargoms.

    „Mūsų oro gynyba jau rodo labai aukštą perėmimo lygį. Dronų atveju tai yra daugiau kaip 90 proc., tačiau turime dirbti, kad šis rodiklis augtų, ir kalbant ne tik apie dronus, bet ir apie balistines raketas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Didžiausia problema, kurią akcentuoja Kyjivas, išlieka balistinių raketų grėsmė ir ribotos galimybės jas patikimai perimti. Tam būtinos specializuotos priešbalistinės priemonės ir atitinkamos atsargos, o jų trūkumas, pasak Ukrainos vadovo, tiesiogiai veikia miestų ir kritinės infrastruktūros saugumą.

    Ukraina pabrėžia, kad dronų atakoms atremti vis dažniau taikomas sluoksniuotas principas, kai derinamos skirtingos priemonės: nuo elektroninės kovos ir mobilios ugnies grupių iki modernių vidutinio ir didelio nuotolio sistemų. Ekspertai taip pat pažymi, kad Rusijai toliau keičiant taktiką ir atakų maršrutus, sėkmė priklauso ne vien nuo technikos, bet ir nuo žvalgybos, taikinių paskirstymo bei pakankamo raketų ir šaudmenų kiekio.

    Tuo pat metu Zelenskis ragina partnerius spartinti oro gynybos raketų tiekimą ir plėsti bendrą gamybą Europoje, kad būtų mažinama priklausomybė nuo ribotų atsargų ir tiekimo grandinių. Kyjivas teigia, kad kiekviena papildoma siunta reiškia geriau apsaugotus žmones, energetikos objektus ir mažesnę riziką, jog masinės atakos privers išjungti kritines sistemas.

    Tekste taip pat minima, kad Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra kalbėjęs apie Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimą dronų srityje. Tokie projektai regionui svarbūs ne tik kaip parama Ukrainai, bet ir kaip platesnės Europos gynybos pramonės tendencijos dalis, kai vis daugiau dėmesio skiriama greitai pagaminamiems, pigesniems ir masiškai naudojamiems bepilotėms sistemoms.