Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris pareiškė, kad ateityje, pasibaigus karui, Vokietija galėtų svarstyti ir rusiškų gamtinių dujų tiekimo atnaujinimą. Jo teigimu, apie energijos prekybą su Rusija iš esmės būtų įmanoma kalbėti tik tada, kai būtų pasiekta taika arba ilgalaikės paliaubos.
Interviu Berlyne politikas pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra kuo greitesnis karo veiksmų sustabdymas, nes kasdien žūsta daug žmonių abiejose fronto pusėse. Kretschmeris priklauso CDU ir partijoje eina vicepirmininko pareigas, todėl jo pasisakymai atspindi dalies Vokietijos politinio elito diskusijas apie karo kainą ir paramos ribas.
Parama Ukrainai ir sankcijų ribos
Kretschmeris jau anksčiau ragino daugiau dėmesio skirti diplomatinėms pastangoms ir kritiškai vertino kai kurias karinės pagalbos formas, įskaitant toliašaudes raketas. Jo argumentas remiasi nuostata, kad Vokietija neturėtų tapti tiesiogine konflikto šalimi, o sprendimo reikia ieškoti platesniame tarptautiniame formate.
Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, Saksonijos vadovas laikėsi dvejopo vertinimo: agresija prieš suverenią valstybę, jo žodžiais, negali likti nenubausta, nes tai kurtų pavojingą precedentą. Kartu jis pabrėžė, kad priemonės turi būti parinktos racionaliai, jog labiausiai neatsigręžtų prieš pačią Vokietiją ir nepakirstų ekonomikos atsparumo.
Politikas akcentavo, kad ilgalaikė gynybos stiprinimo politika Europoje reikalauja finansinių išteklių, o tai tiesiogiai siejasi su konkurencinga ekonomika. Todėl, jo teigimu, svarbu vertinti, ar sankcijų architektūra nesukelia neproporcingų pasekmių pramonei, energijos kainoms ir viešiesiems finansams.
Ukrainiečių pabėgėliai ir socialinė politika
Atskira interviu dalis buvo skirta maždaug milijonui ukrainiečių, atvykusių į Vokietiją pasinaudojus ES laikinosios apsaugos mechanizmu. Kretschmeris kritiškai įvertino sprendimą suteikti karo pabėgėliams prieigą prie piliečių pašalpos, teigdamas, kad tokia schema gali mažinti paskatas greičiau įsilieti į darbo rinką.
„Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Nyderlanduose įsidarbinimo rodikliai greitai pasiekė 70 ar 80 proc., o pas mus ilgai buvo 20 ar 30 proc. Tai nėra pabėgėlių problema, tai yra mūsų socialinės politikos problema“, – sakė Michaelis Kretschmeris.
Jo vertinimu, efektyviausias sprendimas masinio atvykimo situacijose yra ES laikinosios apsaugos direktyva, nes ji suteikia teisę gyventi ir dirbti be ilgo prieglobsčio procedūrų kelio. Vis dėlto Kretschmeris atkreipė dėmesį, kad šio mechanizmo galiojimas artėja prie peržiūros, o politinėse diskusijose esą girdima, jog pratęsimas gali būti ribotas.
Grįžimo į Ukrainą tema
Kretschmeris taip pat tvirtino matantis, kad dalis Ukrainos teritorijų yra pakankamai saugios civiliam gyvenimui, todėl ateityje bus daugiau diskusijų apie savanorišką grįžimą. Jo teigimu, Ukrainai reikės žmonių ir paramos atstatymui, tačiau Vokietijos ir kitų šalių galimybės ilgai išlaikyti tokį pat paramos lygį nėra beribės.
Kartu jis pabrėžė, kad sprendimai dėl paramos pabėgėliams ir savivaldybių finansavimo turi būti subalansuoti, nes vietos infrastruktūra patiria papildomą krūvį. Kretschmeris priminė, kad derybose dėl finansinių paketų žemės ir savivaldybės siekė didesnio užtikrinimo, jog kartu su gynybos ir užsienio politikos įsipareigojimais bus investuojama ir į ligonines, mokyklas bei kitas viešąsias paslaugas.
