Privatizacija karo sąlygomis
Ukraina planuoja iki spalio pabaigos užbaigti bent keturis didelio masto privatizavimo sandorius, teigia Valstybinio turto fondo vadovas Dmytro Natalukha. Pasak jo, procesas nesustojo net vykstant plataus masto karui, o dalis sandorių jau anksčiau siekė šimtus milijonų eurų.
Didelio masto privatizacija Ukrainoje apima aukcionus, kurių pradinė kaina prasideda maždaug nuo 5 000 000 eurų. Kartu kas savaitę vyksta ir mažesnio masto privatizavimo aukcionai, kurie, anot pareigūnų, administracine prasme vykdomi greičiau.
Kokie objektai ruošiami pardavimui?
Į šių metų rudens privatizavimo paketą patenka keli pramoniniai aktyvai, susiję su chemijos, trąšų ir žaliavų sektoriumi. Tarp jų minimas amoniako gamybos objektas netoli Odesos, strategiškai svarbioje Juodosios jūros pakrantės zonoje.
Taip pat įvardijami chemijos pramonės pajėgumai Sumų regione, automobilių variklių cilindrų gamykla Konotopo apylinkėse ir įmonė, veikianti titano žaliavų bei komponentų grandinėje. Pareigūnų teigimu, kai kurie objektai orientuoti į eksportą ir turi ilgalaikius tarptautinius klientus.
Nacionalizuotas Rusijos turtas ir teisinė rizika
Ukraina taip pat aktyviau parduoda sankcionuotą ir nacionalizuotą turtą, perimtą iš Rusijos subjektų bei asmenų. Tokie aktyvai paprastai realizuojami atviruose internetiniuose aukcionuose, o surinktos lėšos, valdžios teigimu, nukreipiamos valstybės poreikiams.
Vis dėlto investuotojai vertina ir teisinę riziką: buvę savininkai gali ginčyti nacionalizaciją teismuose, o Rusija gali siekti tarptautinių ieškinių. Ukrainos pusė argumentuoja, kad taikomi mechanizmai remiasi tarptautine praktika, naudota konfliktų metu, ir sieja ją su tarptautinėmis rezoliucijomis, kurios Rusiją įvardija agresore.
Lenkijos įmonės – aktyviausios ES
D. Natalukhos teigimu, Lenkijos įmonės šiuo metu yra pirmos Europos Sąjungoje, kurios tiesiogiai signalizuoja susidomėjimą didelio masto privatizacija Ukrainoje. Pasak jo, domėjimasis siejamas ne vien su pavieniais objektais, bet ir su platesniu ekonominiu abiejų šalių susiejimu.
Ukrainos atstovai išskiria tris sritis, kuriose, jų vertinimu, Lenkijos verslas rodo daugiausia entuziazmo: sunkioji technika, chemijos pramonė ir farmacijos sektorius. Anot jo, dalis planuojamų investicijų būtų didelio masto, o viena galėtų patekti į mažesnės apimties privatizavimo kategoriją.
Ko tikisi iš Europos Komisijos?
Ukrainos pusė ragina Europos Komisiją aktyviau remti ES įmonių dalyvavimą privatizacijoje, ypač per rizikos pasidalijimo priemones. Svarbiausias prašymas – karo ir politinės rizikos draudimas, kuris, pasak pareigūnų, galėtų sumažinti investuotojų atsargumą.
Ukraina argumentuoja, kad Europa turi finansinių instrumentų, galinčių prisidėti prie investicijų saugumo, įskaitant tarptautines plėtros ir investicijų institucijas. Kijevas tikisi, kad didesnis ES bendrovių įsitraukimas privatizavimo aukcionuose sustiprintų ekonominę integraciją ir prisidėtų prie šalies atsigavimo.