CP v2

Tag: Ukrainos žvalgyba

  • Didžiulis smūgis Kremliui: Ukrainos žvalgyba skelbia įsilaužusi į „MIT“ raketų paslaptis

    Didžiulis smūgis Kremliui: Ukrainos žvalgyba skelbia įsilaužusi į „MIT“ raketų paslaptis

    Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė įsilaužusi į Maskvos šiluminės technikos institutą (MIT) ir gavusi vidinius duomenis apie Rusijos strateginių raketų kūrimą. Pasak Kijevo, operacija nukreipta į vieną svarbiausių Rusijos raketinės pramonės centrų, siejamą su moderniausiais Kremliaus ginkluotės projektais.

    Žvalgyba teigia perėmusi informaciją apie organizacijos struktūrą, vadovybę, taip pat vykdomas ir planuojamas programas. Nurodoma, kad institute ir su juo susijusiose gamyklose rengiama konstrukcinė dokumentacija, kuriama programinė įranga, gaminami varikliai bei valdymo blokai sistemoms, laikomoms Rusijos branduolinio atgrasymo ir konvencinių smūgių arsenalo ašimi.

    Įvardijo raketų programas

    GUR pranešime minimos kelios Rusijos raketų sistemos, tarp jų tarpžemyninė RS-24 Jars, mobilioji Topol-M, povandeninių laivų balistinė raketa Bulava ir operacinė-taktinė Iskander-M. Taip pat išskiriamas naujausias projektas Kedr, kurį Kremlius viešojoje erdvėje esą pristato kaip Oresznik.

    Ukrainos žvalgyba Oresznik apibūdina kaip vidutinio nuotolio balistinę raketą su hipergarsinėmis charakteristikomis, kildinamą iš RS-26 Rubież programos. Kijevas taip pat teigia, kad ši sistema buvo panaudota koviniuose veiksmuose 2024 metų lapkričio 21 dieną prieš Dnipro, o vėliau atakose 2026 metų sausį ir gegužę.

    Nutekėjimas ir sankcijų kontekstas

    Anot GUR, vienas konkrečiausių operacijos rezultatų yra 2 648 instituto darbuotojų asmens duomenys, kuriuos Ukraina sieja su ginklų gamyba ir atakomis prieš Ukrainą. Pranešime įvardytas generalinis direktorius Siergiejus Ponomariovas ir keli jo pavaduotojai, tačiau Rusijos pusė viešai nepatvirtino nei įsilaužimo masto, nei duomenų nutekėjimo apimties.

    MIT jau ne vieną dešimtmetį projektuoja Rusijos strategines raketas ir yra įtrauktas į JAV, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašus. Ankstesni vieši tyrimai yra kėlę klausimų, kaip nepaisant eksporto ribojimų į Rusijos gynybos pramonę galėjo patekti pažangios staklės bei jų komponentai, didinantys gamybos tikslumą.

    Ką tai gali reikšti toliau

    Nepriklausomai patikrinti, kokio masto failai iš tiesų buvo gauti, kol kas sudėtinga, todėl pagrindinis informacijos šaltinis lieka pats GUR pranešimas. Vis dėlto, jei nutekėjimas būtų toks platus, kaip teigia Kijevas, Ukraina galėtų gauti ne tik pavardes ir kontaktus, bet ir techninių sprendimų bei tiekimo grandinių užuominų, kurios vėliau virsta sankcijomis ar kitais spaudimo instrumentais.

    Pastaraisiais metais kibernetinės operacijos tapo svarbia karo dalimi: jos naudojamos tiek žvalgybai, tiek logistikos, gamybos ar komunikacijos trikdymui. Tokie incidentai taip pat didina riziką, kad gynybos pramonės darbuotojai ir rangovai taps taikiniais, o valstybės dar labiau griežtins vidines saugumo procedūras ir prieigų kontrolę.

  • Maskva keičia S-400 taktiką: dalis paleidėjų pritaikyti smūgiams į Ukrainos taikinius ant žemės

    Rusija dalį priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 paleidėjų pritaikė smūgiams į antžeminius taikinius Ukrainoje, remdamasi Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis pranešė Ukrainos žiniasklaida. Pasak Ukrainos pusės, toks sprendimas gali reikšti bandymą išplėsti turimų priemonių panaudojimą, kai sparčiai eikvojami įvairių tipų raketų atsargos.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad antžeminiams smūgiams parengta 17 S-400 paleidėjų. Taip pat nurodoma, jog šiai užduočiai sudarytos penkios specialios raketinės grupės, dislokuotos Briansko ir Rostovo srityse, iš kur teoriškai patogiau vykdyti atakas prieš Ukrainos teritoriją.

    Smūgiams, kaip skelbiama, naudojamos RM-48U raketos su maždaug 180–200 kilogramų kovine galvute. Ukrainos vertinimu, šie sviediniai skrenda balistine trajektorija ir pasižymi didele greičio atkarpa, todėl juos perimti sudėtingiau nei kai kurias kitas oro atakos priemones.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad nuo metų pradžios tokių raketų panaudojimas didėjo: iki birželio vidutiniškai fiksuota apie 15 paleidimų per mėnesį, o nuo liepos 1 iki 20 dienos jų esą buvo 46. Toks šuolis, jei skaičiai pasitvirtintų, rodytų intensyvesnį S-400 pritaikymą ne įprastai oro gynybai, o smūgiams į žemės taikinius.

    Taip pat skelbiama, kad RM-48U atsargos gali siekti apie 400 vienetų, o metiniai gamybos pajėgumai vertinami maždaug 480 raketų. Nepriklausomo patvirtinimo šiems skaičiams dažnai trūksta, tačiau tendencija atitinka platesnį karo kontekstą, kai abi pusės ieško būdų didinti nuotolinių smūgių intensyvumą ir apeiti oro gynybos barjerus.

    Kodėl tai svarbu oro gynybai

    S-400 Triumf pirmiausia sukurtas kaip ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir kitas oro grėsmes. Kai tokia sistema vis dažniau naudojama antžeminiams smūgiams, tai gali reikšti kompromisą tarp dviejų užduočių: ginti objektus Rusijos teritorijoje ir didinti spaudimą Ukrainos infrastruktūrai.

    Ukrainai tai kelia papildomą iššūkį dėl skrydžio profilio ir greičio, o sąjungininkams – dėl poreikio tiksliau įvertinti grėsmių spektrą planuojant oro gynybos priemonių paskirstymą. Kartu tai yra signalas, kad Rusija gali mėginti praplėsti naudojamų raketų „įrankių dėžę“ ir mažinti priklausomybę nuo kitų smūgiams skirtų sistemų.

    Ką žinome apie S-400 raidą

    S-400 yra vienas pagrindinių Rusijos tolimojo nuotolio oro gynybos elementų, o jo deklaruojami parametrai priklauso nuo naudojamų raketų tipo. Rusija taip pat skelbė apie naujesnės kartos S-500 sistemą, kuri, kaip teigiama, turėtų turėti platesnes galimybes, įskaitant dalį užduočių prieš itin aukštai skrendančius taikinius.

    Vis dėlto konkrečios modernizacijų apimtys, realūs paleidėjų skaičiai ir raketų atsargos karo metu išlieka jautri informacija, dažnai pateikiama su informacinio karo prieskoniu. Dėl to ekspertai paprastai vertina ne vien pavienius pareiškimus, o ilgalaikes panaudojimo tendencijas ir jų atitikimą fiksuojamiems smūgiams vietoje.

  • Rusija stabdo „Kinžal“ hipergarsinių raketų gamybą: Ukrainos žvalgyba atskleidė kodėl

    Rusija stabdo „Kinžal“ hipergarsinių raketų gamybą: Ukrainos žvalgyba atskleidė kodėl

    Nuo 2026 metų balandžio Rusija nebegamina hipergarsinių raketų Ch-47M2 „Kinžal“, teigia Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovybės atstovai. Apie tai interviu RBC-Ukraine kalbėjo HUR vadovo pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis.

    Pasak jo, pramoniniai pajėgumai, komponentai, raketinis kuras ir finansiniai ištekliai buvo perkelti į kitas balistinių raketų programas, kurias Maskva šiuo metu laiko efektyvesnėmis. Kartu, anot Ukrainos pusės, priimtas sprendimas sustabdyti ir Ch-32 gamybą, tai yra modernizuotą senesnės Ch-22 versiją.

    Kas nulėmė sprendimą?

    V. Skibickis kaip vieną pagrindinių priežasčių įvardijo tikslumą. Jo teigimu, šiuolaikinės valdomos raketos nuokrypis nuo taikinio turėtų siekti maždaug 5–7 metrus, o „Kinžal“ atveju nuokrypis esą gali būti apie 30 metrų ar net daugiau.

    „Sunku prisiminti atvejį, kai ši raketa tiksliai pataikė į taikinį“, – sakė V. Skibickis.

    Tikslumo problema, ypač smūgiuojant miestams, reiškia didesnę riziką pataikyti į civilinę infrastruktūrą ir didinti civilių aukų skaičių. Tarptautinės humanitarinės teisės požiūriu tyčiniai ar neatskiriami smūgiai civiliniams objektams gali būti vertinami kaip karo nusikaltimai.

    Patriot ir silpnėjantis mitas

    „Kinžal“ nuo 2018 metų Kremliaus buvo pristatomas kaip vienas pažangiausių ginklų, turintis užtikrinti itin trumpą reakcijos laiką. Raketos dažniausiai siejamos su paleidimu iš MiG-31K, o šių orlaivių pakilimai ne kartą tapo oro pavojaus signalu visoje Ukrainoje.

    Tačiau nuo 2023 metų Ukrainos naudojamos „Patriot“ sistemos vis dažniau perimdavo šias raketas, todėl jų reputacija kaip sunkiai numušamo ginklo pradėjo blėsti. Karo eigoje tai tapo svarbiu signalu, kad net ir modernios, dideliu greičiu skrendančios raketos nėra nepažeidžiamos, jei priešlėktuvinės gynybos tinklas veikia efektyviai.

    Gamybos perorientavimas į „Iskander“

    Ukrainos žvalgyba teigia, kad gamybos sustabdymas leido Rusijai didinti kitų balistinių raketų apimtis. HUR duomenimis, 2026 metų liepą pagaminta 65 vienetai 9M723 raketų, skirtų „Iskander“ sistemai, nors planas esą siekė 60.

    Taip pat teigiama, kad Rusijos gynybos pramonė mėnesinius raketų gamybos planus bendrai viršija iki 110–120 proc. Vis dėlto Ukrainos vertinimu, tai nereiškia neribotų galimybių, o labiau rodo prioritetų perskirstymą, kai neįmanoma vienodai intensyviai palaikyti visų programų.

    V. Skibickis pabrėžė, kad tai nebūtinai reiškia galutinį „Kinžal“ programos uždarymą ar MiG-31K atsisakymą. Pasak jo, tai gali būti priverstinė pauzė, susijusi su gamybos apribojimais ir realaus efektyvumo įvertinimu mūšio lauke.

  • Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Netoli Maskvos sudužus Rusijos penktos kartos naikintuvui Su-57, oficiali versija skelbia techninį gedimą, tačiau viešojoje erdvėje plinta ir gerokai skandalingesnės interpretacijos. Rusijos gynybos institucijos nurodė, kad incidentas įvyko pakilimo metu, o pilotas spėjo katapultuotis.

    Avarija fiksuota Maskvos srities Odincovo rajone, netoli Zvenigorodo apylinkių, o orlaivis nukrito negyvenamoje teritorijoje. Nors Rusijos pareiškimuose kurį laiką nebuvo įvardytas konkretus tipas, nepriklausomi Rusijos šaltiniai bei vietos pranešimai siejo įvykį būtent su Su-57.

    Valstybinė linija akcentuoja, kad lėktuvas esą buvo be ginkluotės ir patyrė techninį gedimą, o tyrimas pradėtas dėl skrydžių saugos taisyklių pažeidimo. Vis dėlto dalis prorusiškų karo komentatorių ir telegramo kanalų kėlė klausimą, ar naikintuvo nepaveikė savos oro gynybos veiksmai.

    Ar galėjo suveikti savi?

    Ukrainą remiantys OSINT ir žvalgybos bendruomenės kanalai teigė, kad incidentas galėjo būti susijęs su klaidingu taikinio atpažinimu arba manipuliacijomis oro gynybos grandyje. Tokiose versijose minima, kad Maskvos kryptį saugančios pajėgos, stiprintos dėl tolimųjų dronų grėsmės, galėjo neteisingai identifikuoti tikslą.

    Nepriklausomai patikrinti šių teiginių sudėtinga, nes Rusijos institucijos pateikia ribotą informaciją, o operaciniai duomenys apie oro gynybos darbą paprastai neviešinami. Tačiau karo sąlygomis išauga vadinamosios draugiškos ugnies rizika, ypač kai oro erdvėje vienu metu veikia tiek aviacija, tiek įvairių lygių priešlėktuvinės sistemos.

    Kodėl Su-57 netektis būtų skausminga?

    Su-57 laikomas ambicingiausiu Rusijos naikintuvų projektu, vystomu daugiau nei du dešimtmečius, tačiau serijinė gamyba ir modernizacija juda lėčiau nei skelbta viešai. Dėl sankcijų, tiekimo grandinių ribojimų ir technologinių iššūkių šio tipo orlaivių skaičius, vertinant viešai prieinamus duomenis, išlieka palyginti nedidelis.

    Rusija yra skelbusi planus iki 2028 metų pristatyti 76 vienetus, tačiau analitikai nuolat pabrėžia, kad faktiniai pristatymo tempai priklauso nuo pramonės pajėgumų ir komponentų prieinamumo. Dėl to kiekvienas prarastas Su-57, net jei tai būtų mokymo ar bandymų konfiguracija, turėtų ir simbolinę, ir praktinę kainą.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos smūgiai dronais į karinius objektus Rusijos teritorijoje ir augantis oro grėsmių spektras didina spaudimą Maskvos regiono gynybai. Kuo intensyvesnė gynyba ir kuo daugiau jutiklių bei skirtingų padalinių įtraukiama, tuo svarbesni tampa atpažinimo protokolai, ryšio disciplina ir atsparumas elektroniniams trikdžiams.

  • Ukrainos žvalgyba suskaičiavo „Cirkon“ atsargas: kiek hipergarsinių raketų turi Rusija?

    Ukrainos žvalgyba suskaičiavo „Cirkon“ atsargas: kiek hipergarsinių raketų turi Rusija?

    Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vertinimu, Rusijos kariuomenė šiuo metu gali turėti iki 120 hipergarsinių sparnuotųjų raketų 3M22 „Cirkon“. Pasak ukrainiečių žvalgybos, 2026 metais Rusija planuoja pagaminti dar apie 30 šių raketų.

    „Cirkon“ laikomas vienu moderniausių Rusijos arsenalo ginklų, o jo panaudojimas kare prieš Ukrainą pastaraisiais mėnesiais minimas vis dažniau. Ši raketa kurta kaip priešlėktuvinė ir prieš laivus skirta priemonė, tačiau realiame kare ji naudojama ir smūgiams į sausumos taikinius.

    Kas yra „Cirkon“?

    3M22 „Cirkon“ – manevruojanti hipergarsinė raketa, kuriai priskiriamas itin didelis greitis, paprastai įvardijamas kaip Mach 8–9. Tokie parametrai, kartu su aktyviu manevravimu ir sudėtinga skrydžio trajektorija, apsunkina jos perėmimą.

    Įvairiuose vertinimuose „Cirkon“ nuotolis dažniausiai siejamas su maždaug 1 000 kilometrų riba, nors realus veikimo nuotolis priklauso nuo paleidimo platformos ir profilio. Skelbiama, kad raketa gali gabenti įprastą arba branduolinį kovinį užtaisą.

    Kaip ir iš kur ji paleidžiama?

    Ukrainos pusės duomenimis, „Cirkon“ gali būti paleidžiamas tiek iš laivų, tiek iš pakrantės raketinių kompleksų. Tarp minimų platformų – Rusijos fregatos, taip pat kranto gynybos sistema „Bastion“, kuri kai kuriais atvejais įvardijama kaip pritaikoma šiems užtaisams.

    Ukrainos žvalgyba yra pranešusi ir apie bandymus smogti „Bastion“ infrastruktūrai okupuotame Kryme, siekiant sumažinti riziką atakoms prieš Ukrainos miestus. Tokios operacijos dažniausiai pristatomos kaip prevencinės priemonės prieš smūgius civilinei infrastruktūrai.

    Kodėl tai svarbu oro gynybai?

    Didžiausias iššūkis, kurį kelia hipergarsiniai ginklai, yra labai trumpas reagavimo laikas ir sudėtingesnės perėmimo sąlygos. Net ir turint modernias sistemas, perėmimas priklauso nuo ankstyvo aptikimo, tinkamos trajektorijos prognozės ir pakankamų perėmėjų atsargų.

    Be to, masiniai smūgiai hipergarsinėmis ar kitomis sudėtingomis raketomis paprastai verčia naudoti brangius perėmimo šaudmenis, o tai didina spaudimą oro gynybos logistikai. Ilgainiui tokia dinamika tampa ne tik kariniu, bet ir resursų planavimo klausimu.

    Skirtingi vertinimai dėl „Cirkon“ gamybos tempo viešojoje erdvėje išsiskiria, o priežastys dažniausiai siejamos su sudėtinga technologija, komponentų tiekimu ir sankcijų poveikiu. Dėl to realus pagaminamų raketų skaičius gali skirtis nuo planų, ypač ilgėjant karui ir augant poreikiui ginkluotei.