Tag: Ukrainos žvalgyba

  • Rusija stabdo „Kinžal“ hipergarsinių raketų gamybą: Ukrainos žvalgyba atskleidė kodėl

    Rusija stabdo „Kinžal“ hipergarsinių raketų gamybą: Ukrainos žvalgyba atskleidė kodėl

    Nuo 2026 metų balandžio Rusija nebegamina hipergarsinių raketų Ch-47M2 „Kinžal“, teigia Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovybės atstovai. Apie tai interviu RBC-Ukraine kalbėjo HUR vadovo pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis.

    Pasak jo, pramoniniai pajėgumai, komponentai, raketinis kuras ir finansiniai ištekliai buvo perkelti į kitas balistinių raketų programas, kurias Maskva šiuo metu laiko efektyvesnėmis. Kartu, anot Ukrainos pusės, priimtas sprendimas sustabdyti ir Ch-32 gamybą, tai yra modernizuotą senesnės Ch-22 versiją.

    Kas nulėmė sprendimą?

    V. Skibickis kaip vieną pagrindinių priežasčių įvardijo tikslumą. Jo teigimu, šiuolaikinės valdomos raketos nuokrypis nuo taikinio turėtų siekti maždaug 5–7 metrus, o „Kinžal“ atveju nuokrypis esą gali būti apie 30 metrų ar net daugiau.

    „Sunku prisiminti atvejį, kai ši raketa tiksliai pataikė į taikinį“, – sakė V. Skibickis.

    Tikslumo problema, ypač smūgiuojant miestams, reiškia didesnę riziką pataikyti į civilinę infrastruktūrą ir didinti civilių aukų skaičių. Tarptautinės humanitarinės teisės požiūriu tyčiniai ar neatskiriami smūgiai civiliniams objektams gali būti vertinami kaip karo nusikaltimai.

    Patriot ir silpnėjantis mitas

    „Kinžal“ nuo 2018 metų Kremliaus buvo pristatomas kaip vienas pažangiausių ginklų, turintis užtikrinti itin trumpą reakcijos laiką. Raketos dažniausiai siejamos su paleidimu iš MiG-31K, o šių orlaivių pakilimai ne kartą tapo oro pavojaus signalu visoje Ukrainoje.

    Tačiau nuo 2023 metų Ukrainos naudojamos „Patriot“ sistemos vis dažniau perimdavo šias raketas, todėl jų reputacija kaip sunkiai numušamo ginklo pradėjo blėsti. Karo eigoje tai tapo svarbiu signalu, kad net ir modernios, dideliu greičiu skrendančios raketos nėra nepažeidžiamos, jei priešlėktuvinės gynybos tinklas veikia efektyviai.

    Gamybos perorientavimas į „Iskander“

    Ukrainos žvalgyba teigia, kad gamybos sustabdymas leido Rusijai didinti kitų balistinių raketų apimtis. HUR duomenimis, 2026 metų liepą pagaminta 65 vienetai 9M723 raketų, skirtų „Iskander“ sistemai, nors planas esą siekė 60.

    Taip pat teigiama, kad Rusijos gynybos pramonė mėnesinius raketų gamybos planus bendrai viršija iki 110–120 proc. Vis dėlto Ukrainos vertinimu, tai nereiškia neribotų galimybių, o labiau rodo prioritetų perskirstymą, kai neįmanoma vienodai intensyviai palaikyti visų programų.

    V. Skibickis pabrėžė, kad tai nebūtinai reiškia galutinį „Kinžal“ programos uždarymą ar MiG-31K atsisakymą. Pasak jo, tai gali būti priverstinė pauzė, susijusi su gamybos apribojimais ir realaus efektyvumo įvertinimu mūšio lauke.

  • Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Netoli Maskvos sudužus Rusijos penktos kartos naikintuvui Su-57, oficiali versija skelbia techninį gedimą, tačiau viešojoje erdvėje plinta ir gerokai skandalingesnės interpretacijos. Rusijos gynybos institucijos nurodė, kad incidentas įvyko pakilimo metu, o pilotas spėjo katapultuotis.

    Avarija fiksuota Maskvos srities Odincovo rajone, netoli Zvenigorodo apylinkių, o orlaivis nukrito negyvenamoje teritorijoje. Nors Rusijos pareiškimuose kurį laiką nebuvo įvardytas konkretus tipas, nepriklausomi Rusijos šaltiniai bei vietos pranešimai siejo įvykį būtent su Su-57.

    Valstybinė linija akcentuoja, kad lėktuvas esą buvo be ginkluotės ir patyrė techninį gedimą, o tyrimas pradėtas dėl skrydžių saugos taisyklių pažeidimo. Vis dėlto dalis prorusiškų karo komentatorių ir telegramo kanalų kėlė klausimą, ar naikintuvo nepaveikė savos oro gynybos veiksmai.

    Ar galėjo suveikti savi?

    Ukrainą remiantys OSINT ir žvalgybos bendruomenės kanalai teigė, kad incidentas galėjo būti susijęs su klaidingu taikinio atpažinimu arba manipuliacijomis oro gynybos grandyje. Tokiose versijose minima, kad Maskvos kryptį saugančios pajėgos, stiprintos dėl tolimųjų dronų grėsmės, galėjo neteisingai identifikuoti tikslą.

    Nepriklausomai patikrinti šių teiginių sudėtinga, nes Rusijos institucijos pateikia ribotą informaciją, o operaciniai duomenys apie oro gynybos darbą paprastai neviešinami. Tačiau karo sąlygomis išauga vadinamosios draugiškos ugnies rizika, ypač kai oro erdvėje vienu metu veikia tiek aviacija, tiek įvairių lygių priešlėktuvinės sistemos.

    Kodėl Su-57 netektis būtų skausminga?

    Su-57 laikomas ambicingiausiu Rusijos naikintuvų projektu, vystomu daugiau nei du dešimtmečius, tačiau serijinė gamyba ir modernizacija juda lėčiau nei skelbta viešai. Dėl sankcijų, tiekimo grandinių ribojimų ir technologinių iššūkių šio tipo orlaivių skaičius, vertinant viešai prieinamus duomenis, išlieka palyginti nedidelis.

    Rusija yra skelbusi planus iki 2028 metų pristatyti 76 vienetus, tačiau analitikai nuolat pabrėžia, kad faktiniai pristatymo tempai priklauso nuo pramonės pajėgumų ir komponentų prieinamumo. Dėl to kiekvienas prarastas Su-57, net jei tai būtų mokymo ar bandymų konfiguracija, turėtų ir simbolinę, ir praktinę kainą.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos smūgiai dronais į karinius objektus Rusijos teritorijoje ir augantis oro grėsmių spektras didina spaudimą Maskvos regiono gynybai. Kuo intensyvesnė gynyba ir kuo daugiau jutiklių bei skirtingų padalinių įtraukiama, tuo svarbesni tampa atpažinimo protokolai, ryšio disciplina ir atsparumas elektroniniams trikdžiams.

  • Ukrainos žvalgyba suskaičiavo „Cirkon“ atsargas: kiek hipergarsinių raketų turi Rusija?

    Ukrainos žvalgyba suskaičiavo „Cirkon“ atsargas: kiek hipergarsinių raketų turi Rusija?

    Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vertinimu, Rusijos kariuomenė šiuo metu gali turėti iki 120 hipergarsinių sparnuotųjų raketų 3M22 „Cirkon“. Pasak ukrainiečių žvalgybos, 2026 metais Rusija planuoja pagaminti dar apie 30 šių raketų.

    „Cirkon“ laikomas vienu moderniausių Rusijos arsenalo ginklų, o jo panaudojimas kare prieš Ukrainą pastaraisiais mėnesiais minimas vis dažniau. Ši raketa kurta kaip priešlėktuvinė ir prieš laivus skirta priemonė, tačiau realiame kare ji naudojama ir smūgiams į sausumos taikinius.

    Kas yra „Cirkon“?

    3M22 „Cirkon“ – manevruojanti hipergarsinė raketa, kuriai priskiriamas itin didelis greitis, paprastai įvardijamas kaip Mach 8–9. Tokie parametrai, kartu su aktyviu manevravimu ir sudėtinga skrydžio trajektorija, apsunkina jos perėmimą.

    Įvairiuose vertinimuose „Cirkon“ nuotolis dažniausiai siejamas su maždaug 1 000 kilometrų riba, nors realus veikimo nuotolis priklauso nuo paleidimo platformos ir profilio. Skelbiama, kad raketa gali gabenti įprastą arba branduolinį kovinį užtaisą.

    Kaip ir iš kur ji paleidžiama?

    Ukrainos pusės duomenimis, „Cirkon“ gali būti paleidžiamas tiek iš laivų, tiek iš pakrantės raketinių kompleksų. Tarp minimų platformų – Rusijos fregatos, taip pat kranto gynybos sistema „Bastion“, kuri kai kuriais atvejais įvardijama kaip pritaikoma šiems užtaisams.

    Ukrainos žvalgyba yra pranešusi ir apie bandymus smogti „Bastion“ infrastruktūrai okupuotame Kryme, siekiant sumažinti riziką atakoms prieš Ukrainos miestus. Tokios operacijos dažniausiai pristatomos kaip prevencinės priemonės prieš smūgius civilinei infrastruktūrai.

    Kodėl tai svarbu oro gynybai?

    Didžiausias iššūkis, kurį kelia hipergarsiniai ginklai, yra labai trumpas reagavimo laikas ir sudėtingesnės perėmimo sąlygos. Net ir turint modernias sistemas, perėmimas priklauso nuo ankstyvo aptikimo, tinkamos trajektorijos prognozės ir pakankamų perėmėjų atsargų.

    Be to, masiniai smūgiai hipergarsinėmis ar kitomis sudėtingomis raketomis paprastai verčia naudoti brangius perėmimo šaudmenis, o tai didina spaudimą oro gynybos logistikai. Ilgainiui tokia dinamika tampa ne tik kariniu, bet ir resursų planavimo klausimu.

    Skirtingi vertinimai dėl „Cirkon“ gamybos tempo viešojoje erdvėje išsiskiria, o priežastys dažniausiai siejamos su sudėtinga technologija, komponentų tiekimu ir sankcijų poveikiu. Dėl to realus pagaminamų raketų skaičius gali skirtis nuo planų, ypač ilgėjant karui ir augant poreikiui ginkluotei.