CP v2

Tag: Ultravioletiniai spinduliai

  • Šiuos akinius nuo saulės verta pirkti tikrinant vieną žymą: oftalmologė įspėja dėl UV

    Renkantis akinius nuo saulės svarbiausia vertinti ne lęšių tamsumą, o ultravioletinių spindulių blokavimą. Net labai tamsūs lęšiai be UV apsaugos gali klaidinti, nes išsiplėtus vyzdžiams į akis patenka dar daugiau žalingos spinduliuotės.

    Saulės šviesoje yra UVA ir UVB spinduliai, kurie ilgainiui siejami su akių audinių pažeidimais. Oftalmologai pabrėžia, kad kokybiški akiniai veikia panašiai kaip apsauginis kremas odai, tik šiuo atveju saugo akis.

    „Svarbiausia yra reali UV apsauga, o ne vien patogus tamsinimas“, – sakė oftalmologė Kris Ervin.

    Be tinkamos UVA ir UVB apsaugos didėja rizika susidurti su katarakta, geltonosios dėmės degeneracija ar tinklainės pažeidimais. Taip pat dažnesni trumpalaikiai simptomai, pavyzdžiui, akių nuovargis, sausumas, jautrumas šviesai ar perštėjimas.

    UV poveikis svarbus ne tik pačioms akims, bet ir odai aplink jas, kuri yra itin plona. Dėl to greičiau ryškėja raukšlės ir atsiranda saulės sukeltų odos pažeidimų.

    Pirkdami akinius ieškokite aiškios žymos, kad lęšiai blokuoja 100 proc. UVA ir UVB spindulių, arba žymėjimo UV400. Tai reiškia, kad sulaikomi ultravioletiniai spinduliai iki 400 nanometrų bangos ilgio, apimantys tiek UVA, tiek UVB spektrą.

    Naudinga atkreipti dėmesį ir į formą: didesni, prie veido priglundantys akiniai geriau sumažina šviesos patekimą iš šonų ir viršaus. Tuo metu poliarizuoti lęšiai mažina atspindžius nuo vandens, kelio dangos ar sniego, tačiau savaime nepadidina UV apsaugos, todėl poliarizacija negali atstoti UV400 ar 100 proc. UV žymėjimo.

    Lęšių spalva dažniau lemia komfortą ir matomumą skirtingomis sąlygomis, o ne saugumą. Pavyzdžiui, pilki lęšiai dažnai mažiau iškraipo spalvas, rudi gali pagerinti kontrastą, o geltoni padeda matyti esant prastesniam apšvietimui, tačiau visais atvejais lemiamas kriterijus išlieka UV apsauga.

  • Pamiršite sausumą ir lūžinėjimą: 8 kasdieniai įpročiai, kurie atgaivins plaukus

    Sausi, šiurkštūs ir lūžinėjantys plaukai dažniausiai signalizuoja ne vien apie netinkamas priemones, bet ir apie kasdienius įpročius. Dermatologai pabrėžia, kad plauko būklę lemia galvos odos priežiūra, temperatūra, trintis, UV spinduliai ir mechaninis tempimas, o rezultatus dažnai duoda paprastos korekcijos.

    Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų plaukus galima sustiprinti nesiimant radikalių procedūrų. Svarbiausia yra sumažinti žalą, kuri kyla dėl perniego karšto vandens, šiurkštaus džiovinimo, agresyvaus šukavimo ir nuolatinio įtempimo surišant plaukus.

    Šukavimas ir tinkamas įrankis

    Plaukus verta švelniai iššukuoti kasdien, tačiau svarbu tai daryti ne jėga. Šukavimas padeda paskirstyti natūralius galvos odos riebalus per plauko ilgį, taip pat pašalina susikaupusius nešvarumus ir formavimo priemonių likučius, kurie ilgainiui gali dirginti odą.

    Ypač svarbus šepetys arba šukos: geriausiai tinka plačiais dantukais arba specialiai išpainiojimui pritaikytos šukos, kurios netraukia sruogų. Jei plaukai linkę veltis, patogiau pirmiausia iššukuoti galiukus, o tik tada kilti aukštyn link šaknų.

    Šukavimas prieš plovimą daugeliui padeda sumažinti plaukų lūžinėjimą duše, nes iš anksto pašalinami mazgeliai. Jei plaukai šlapi, juos išpainiojant svarbu, kad jie būtų padengti kondicionieriumi, nes taip sumažinama trintis.

    Šampūnas, kondicionierius ir vandens temperatūra

    Šampūno paskirtis yra nuvalyti galvos odą, todėl jį rekomenduojama tepti tik į šaknis ir masažuoti pirštų pagalvėlėmis. Stiprus trynimas per visą ilgį neretai išsausina plauką, ypač galiukus, kurie ir taip yra pažeidžiamiausia dalis.

    Kondicionierius veikia priešingai: jis skirtas ilgiui ir galiukams, todėl į šaknis jo paprastai nereikia, nebent priemonė sukurta galvos odai. Norint geresnio efekto, kondicionierių verta palaikyti tiek, kiek nurodyta instrukcijoje, o ne tiesiog iškart nuplauti.

    Plaunant galvą geriau vengti karšto vandens, nes jis gali pažeisti plauko kutikulę ir pašalinti natūralius riebalus. Žmonėms, linkusiems į pleiskanojimą ar jautrumą, karštas vanduo taip pat gali sustiprinti galvos odos dirginimą, todėl saugesnis pasirinkimas yra šiltas vanduo, o pabaigoje trumpas vėsesnis perliejimas.

    Džiovinimas, saulė ir įtempimas

    Šlapi plaukai yra trapesni, todėl po dušo jų nereikėtų stipriai trinti rankšluosčiu. Vietoje to geriau švelniai nuspausti drėgmės perteklių, o jei įmanoma, rinktis mikropluošto rankšluostį, kuris sukelia mažiau trinties ir mažiau šiaušia plauką.

    Plaukus ir galvos odą veikia ultravioletiniai spinduliai: jie ardo plauko baltymus ir pigmentą, todėl plaukai gali tapti sausesni, labiau lūžinėti ir prarasti blizgesį. Vasarą ar ilgiau būnant lauke verta prisiminti galvos apdangalą, ypač jei matoma sklastymo linija dažnai lieka neapsaugota.

    Kitas dažnas žalos šaltinis yra nuolat labai stipriai suveržtos uodegos ar kuodai. Ilgalaikė įtampa gali silpninti plaukus ties šaknimis ir didinti slinkimo riziką, todėl geriau rinktis laisvesnes šukuosenas ir minkštas, audiniu aptrauktas gumeles be metalinių detalių.

    Naktį plaukams taip pat reikia mažiau trinties: prieš miegą verta įsitikinti, kad jie visiškai sausi, nes drėgni plaukai lengviau lūžta. Jei plaukai ilgi ar linkę veltis, trintį gali sumažinti šilkinis arba atlasinis pagalvės užvalkalas.

    Jei, nepaisant įpročių korekcijų, plaukų būklė staiga blogėja, atsiranda niežėjimas, paraudimas ar intensyvus slinkimas, tai gali būti ir sveikatos problemos ženklas. Tokiais atvejais verta pasitarti su dermatologu, nes kartais prireikia ne tik kosmetikos, bet ir tikslesnės galvos odos priežiūros.

  • Saulė gali greitai išblukinti OLED televizorių: ką daryti, kad ekranas neprarastų ryškumo

    Saulė gali greitai išblukinti OLED televizorių: ką daryti, kad ekranas neprarastų ryškumo

    Ryški saulė svetainėje gali būti maloni žmonėms, tačiau televizoriui tai neretai tampa rimtu išbandymu. Daugeliu atvejų LCD ir LED ekranai tiesioginę šviesą pakelia geriau, o didžiausia reali rizika jiems dažniau siejama su karščiu ir prastesniu vaizdo matomumu dėl atspindžių.

    Visai kita situacija su OLED technologija, kur vaizdą kuria organinės šviesą skleidžiančios medžiagos. Jos jautresnės tiek aukštesnei temperatūrai, tiek ultravioletiniams spinduliams, todėl ilgalaikė kasdienė saulės ekspozicija gali paspartinti ekrano senėjimą ir ryškumo mažėjimą.

    Kodėl OLED jautresni saulei?

    Tyrėjai yra parodę, kad ultravioletiniai spinduliai kartu su šiluma gali skatinti OLED sluoksnių degradaciją, o tai ilgainiui pasireiškia mažesniu ryškumu ir trumpesne panelės tarnavimo trukme. Laboratoriniuose bandymuose fiksuota, kad po maždaug 300 valandų UV poveikio tradicinėse struktūrose gali prasidėti medžiagų migracija ir suprastėti elektronų perdavimas.

    Tokie pokyčiai praktikoje gali reikšti, kad ekranas tampa pastebimai blankesnis, o norint išlaikyti tą patį vaizdo įspūdį, televizoriui tenka dirbti didesnėmis apkrovomis. Būtent todėl OLED modeliams gamintojai dažnai diegia papildomas apsaugas, kurios automatiškai riboja ryškumą ir mažina perkaitimo tikimybę.

    Ką galite padaryti namuose?

    Pirmas ir paprasčiausias sprendimas yra televizoriaus nestatyti taip, kad į ekraną kelias valandas per dieną kristų tiesioginiai saulės spinduliai. Jei perstatyti nėra galimybės, verta pasirūpinti užuolaidomis, roletais ar žaliuzėmis, kurios sumažina tiek UV, tiek šilumos poveikį.

    Taip pat svarbu nepainioti dviejų dalykų: atspindžiai ekrane pirmiausia gadina matomumą, bet OLED atveju tiesioginė saulė gali veikti ir pačią panelę. Dėl to vien matinė danga ar geresnis antirefleksinis sluoksnis padeda akims, tačiau nebūtinai išsprendžia ilgalaikės degradacijos riziką.

    Kokios naujos kryptys atsiranda?

    Moksliniuose darbuose aprašomi ir konstrukciniai sprendimai, kurie gali padidinti OLED atsparumą UV poveikiui. Viena krypčių siejama su alternatyviomis katodų ir elektronų įpurškimo sluoksnių medžiagomis, pavyzdžiui, iterbio panaudojimu, kuris bandymuose blokavo nepageidaujamą atomų migraciją ir stabilizavo ryškumą.

    Kol tokie sprendimai taps plačiai paplitę masinėje gamyboje, praktiškiausia taisyklė išlieka paprasta: OLED televizorių geriausia laikyti atokiau nuo tiesioginės saulės, o patalpą valdyti taip, kad šviesa nekaitintų panelės kasdien valandų valandas.

  • Paslaptingi juodi taškeliai ant automobilio stiklo: štai kam jie skirti ir kodėl svarbūs

    Paslaptingi juodi taškeliai ant automobilio stiklo: štai kam jie skirti ir kodėl svarbūs

    Kas yra juodi taškeliai?

    Daugelis vairuotojų priekinio stiklo kraštuose pastebi platų juodą rėmelį ir į saloną „išsiliejančią“ smulkių taškelių juostą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik dizaino elementas, tačiau iš tiesų tai svarbi stiklo konstrukcijos dalis.

    Šis elementas vadinamas fritu: tai ant stiklo užnešamas ir aukštoje temperatūroje išdeginamas keraminis sluoksnis. Dėl gamybos technologijos jis tampa itin patvarus ir atsparus aplinkos poveikiui.

    Kodėl jis būtinas saugumui?

    Juodas rėmelis pirmiausia saugo klijus, kuriais priekinis stiklas priklijuojamas prie kėbulo. Šiuolaikiniuose automobiliuose stiklas dažnai nėra tvirtinamas mechaniniais laikikliais, o laikosi ant poliuretaninių klijų, kuriems kenkia saulės ultravioletiniai spinduliai.

    Keraminis juodas sluoksnis veikia kaip skydas, blokuojantis UV spinduliuotę ir lėtinantis klijų senėjimą. Tai padeda išvengti sandarumo praradimo, vandens patekimo į saloną ir rizikos, kad avarijos atveju stiklas bus prasčiau laikomas rėme.

    Ne mažiau svarbi ir estetinė pusė: juodas rėmelis paslepia klijų siūlę, kuri iš išorės atrodytų netvarkingai. Taip išlaikomas vientisas stiklo ir kėbulo vaizdas.

    Ką dar daro taškelių raštas?

    Taškelių juosta sukuria vizualiai švelnų perėjimą tarp nepermatomo juodo rėmelio ir skaidraus stiklo. Jei riba būtų staigi, akis fiksuotų ryškią liniją, kuri galėtų blaškyti dėmesį ir atrodyti neharmoningai.

    Kai kuriuose automobiliuose tankesni taškeliai matomi ir ties galinio vaizdo veidrodėliu. Ten jie gali veikti kaip papildomas šešėliavimas, padedantis sumažinti akinimą, kai saulė yra žemai ir į tą vietą nepasiekia įprasti skydeliai.

    Svarbu ir tai, kad šie elementai nėra lipdukai: keraminiai dažai įdeginami į stiklą ankstyvoje gamybos stadijoje. Todėl raštas atsparus temperatūrų kaitai, drėgmei ir įprastam mechaniniam poveikiui, o jį pažeisti kasdien naudojant yra labai sudėtinga.

    Pats priekinis stiklas taip pat nėra paprastas: dažniausiai jis laminuotas, sudarytas iš dviejų stiklo sluoksnių ir tarp jų esančios plėvelės. Smūgio ar avarijos atveju tokia konstrukcija padeda stiklui nesubyrėti į aštrias šukes, o likti „sukabintam“, taip mažinant sužalojimų riziką.