Tag: UN-Habitat

  • Richard Gere ragina spręsti benamystę: kodėl Housing First tampa miestų politikos ašimi

    Richard Gere ragina spręsti benamystę: kodėl Housing First tampa miestų politikos ašimi

    Holivudo aktorius Richardas Gere’as Baku vykusiame tryliktajame Pasaulio miestų forume dėmesį nukreipė ne į kiną, o į benamystės problemą ir būsto krizę. Forumo programoje pristatytas dokumentinis filmas apie gyvenimą gatvėje ir kelią atgal į stabilų būstą, o pats aktorius pabrėžė bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų agentūra UN-Habitat.

    Gere’as viešai remia Ispanijos organizaciją „HOGAR SÍ“, kuri dirba su benamystę patiriančiais žmonėmis ir taiko Housing First metodiką. Šis modelis remiasi principu, kad pirmas žingsnis iš krizės yra nuolatinis būstas, o tik po to sprendžiamos priklausomybių, sveikatos, įsidarbinimo ar socialinės integracijos problemos.

    „Mano motyvacija dirbti su „HOGAR SÍ“ kyla iš įsitikinimo, kad benamystė nėra neišvengiama: tai socialinė neteisybė, kurią galima išspręsti“, – sakė Richardas Gere’as.

    Aktorius teigia, kad su žmona Alejandra su „HOGAR SÍ“ bendradarbiauja daugiau nei dešimtmetį, o 2024 metais prisijungė prie organizacijos patikėtinių tarybos. Jo vertinimu, organizacija remiasi žmogaus teisėmis, orumu ir įrodymais grįstais sprendimais, todėl gali būti pavyzdžiu ir kitoms šalims.

    Pasak Gere’o, būstas yra vartai į kitas teises: be stabilios gyvenamosios vietos sudėtinga gauti sveikatos priežiūrą, tęsti mokslus ar išlaikyti darbą. Jis pabrėžė, kad kai žmogus lieka be namų, socialinės atskirties ciklas užsidaro taip, kad jį nutraukti tampa itin sunku.

    Pasaulio miestų forumo tema šiemet siejo būstą su saugiais ir atspariais miestais, o benamystė pristatyta kaip vienas ryškiausių šiuolaikinių miestų humanitarinių iššūkių. UN-Habitat renginyje akcentavo, kad įtrauki miestų politika turi apimti ir tuos, kurie dažniausiai lieka nematomi, o viešosios diskusijos apie būstą neturi apsiriboti vien statybų apimtimis ar kainomis.

    Gere’as tvirtino, kad Jungtinių Tautų platforma jam tapo natūraliu būdu kelti žmogaus teisių ir orumo temas globaliu mastu. Jo teigimu, tokie klausimai kaip benamystė ar miestų nelygybė reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo ir politinės valios, nes vien pavienės iniciatyvos negali pakeisti sisteminių priežasčių.

    Viena iš forumo diskusijų krypčių buvo tai, kad dideli miestai vienu metu kuria ir didžiausius socialinius iššūkius, ir pažangiausius sprendimus. Tokiose platformose kaip Pasaulio miestų forumas, pasak aktoriaus, susitinka politikos formuotojai, socialiniai partneriai ir ekspertai, todėl atsiranda galimybė perimti gerąsias praktikas ir greičiau pereiti nuo deklaracijų prie realių sprendimų.

    Aktorius taip pat priminė asmeninę patirtį filmavimo aikštelėje, kuri, jo žodžiais, padėjo kitaip pamatyti benamystę. Ruošdamasis vaidmeniui filme „Time Out of Mind“ jis kurį laiką vaikščiojo Niujorko gatvėmis nepastebėtas ir pajuto, ką reiškia aplinkinių abejingumas bei socialinis nematomumas.

    „Tąkart pirmą kartą aiškiai pajutau abejingumą, nematomumą ir izoliaciją. Tai mane stipriai paveikė“, – sakė Richardas Gere’as.

    Kalbėdamas apie ateitį, Gere’as teigė matantis realią galimybę mažinti benamystės mastą, jei valstybės atsisakys vien trumpalaikių, krizinėmis situacijomis paremtų sprendimų ir daugiau investuos į ilgalaikį būstą bei individualizuotą pagalbą. Jo manymu, Housing First idėja tampa vis svarbesnė Europos miestams, kurie vienu metu susiduria su brangstančiu būstu, socialinių paslaugų trūkumu ir augančia pažeidžiamų grupių rizika likti be namų.

    Gere’as pabrėžė, kad benamystės klausimas nėra vien atskirų regionų problema, o bendra tarptautinė atsakomybė. Jo žinutė Pasaulio miestų forumo dalyviams buvo aiški: tvarus miestas negali būti laikomas sėkmingu, jei dalis žmonių jame priversti gyventi gatvėje.

  • Pasaulio urbanistikos forumas Baku: miestai raginami migraciją planuoti kaip nuolatinę realybę

    Pasaulio urbanistikos forumas Baku: miestai raginami migraciją planuoti kaip nuolatinę realybę

    Migracija – ne vien krizė

    Pasaulio urbanistikos forume Baku ekspertai ragino vyriausybes migraciją vertinti kaip nuolatinį miestų raidos veiksnį, o ne laikinas nepaprastąsias situacijas. Pasak jų, toks požiūris lemia, ar miestai sugeba užtikrinti būstą, paslaugas ir saugumą augančiam gyventojų skaičiui.

    Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) vadovės pavaduotoja Ugochi Daniels pabrėžė, kad migracija jau dabar formuoja miestus, o tinkamai valdoma ji gali tapti sprendimo dalimi. Jos teigimu, atvykstantys žmonės neturėtų būti laikomi našta, nes gali prisidėti prie atsigavimo ir ekonominės plėtros.

    „Migracija dabar formuoja miestus. O kai ji valdoma gerai, migracija tampa sprendimo dalimi“, – sakė Ugochi Daniels.

    Būstas kaip atstatymo pradžia

    Diskusijose daug dėmesio skirta miestų atstatymui po konfliktų ir priverstinio žmonių perkėlimo. Forumo metu akcentuota, kad laikini sprendimai neretai užsitęsia, o tai didina socialinę atskirtį ir apsunkina integraciją.

    Azerbaidžano prezidento specialusis atstovas Emin Huseynov sakė, kad pirmasis žingsnis atkuriant bendruomenes turi būti būstas, nes jis grąžina stabilumą ir pasitikėjimą. Kartu pabrėžta, kad vien pastatų neužtenka – reikia ir kelių, paslaugų bei socialinės infrastruktūros.

    „Būstas turi būti pirmoje vietoje, nes jis grąžina orumą, stabilumą ir pasitikėjimą“, – sakė Emin Huseynov.

    Kas apmoka ilgalaikę rekonstrukciją?

    Viena aštriausių temų tapo rekonstrukcijos finansavimas, kai poreikiai yra milžiniški, o tarptautinės lėšos ne visada užtikrina tvarius sprendimus. UN-Habitat vadovė Anacláudia Rossbach atkreipė dėmesį, kad ilgalaikė būsto politika paprastai neįmanoma be reikšmingo vidaus finansavimo ir aiškaus visuomeninio susitarimo.

    Ji teigė, kad didelės pradinės sumos gali tapti svertu pritraukiant daugiau investicijų, jei valstybė sukuria patikimą sistemą ir nuoseklų planą. Forume taip pat išskirta, kad migracijos integravimas į planavimą leidžia efektyviau prognozuoti mokyklų, sveikatos paslaugų, transporto ir būsto paklausą.

    „Nė viena šalis nėra išsprendusi būsto klausimo tvariai, ilgam laikui vien tarptautiniais finansais. Tam reikia vidaus finansavimo“, – sakė Anacláudia Rossbach.

    Azerbaidžanas forume pristatė savo Karabacho rekonstrukciją kaip modelį, pabrėždamas grįžtančių gyventojų skaičių ir infrastruktūros projektus. Urbanistikos ir planavimo specialistai Baku akcentavo, kad tikslas turėtų būti ne trumpalaikis apgyvendinimas, o pilnaverčių, atsparių ir įtraukių miestų kūrimas, kuriuose migracija numatoma iš anksto.