CP v2

Tag: UNESCO pasaulio paveldas

  • Kelionė į Kotorą Juodkalnijoje: pigesni skrydžiai, UNESCO senamiestis ir ką verta pamatyti

    Kelionė į Kotorą Juodkalnijoje: pigesni skrydžiai, UNESCO senamiestis ir ką verta pamatyti

    Kodėl Kotoras traukia keliautojus

    Kotoras Juodkalnijoje vis dažniau minimas kaip viena geriausios vertės vasaros krypčių Europoje, nors masinio turizmo čia dar mažiau nei daugelyje Viduržemio jūros miestų. Viduramžiškas senamiestis, kalnų fone įsirėžusi įlanka ir Adrijos jūros panorama sukuria įspūdį, kuris dažnai siejamas su gerokai brangesnėmis vietomis.

    Keliautojus vilioja ir praktiškas argumentas: skrydžių bei apgyvendinimo kainos dažnai išlieka žemesnės nei populiariuose Pietų Europos kurortuose, ypač jei planuojama iš anksto. Be to, miestas kompaktiškas, todėl daug ką galima pasiekti pėsčiomis ir mažiau išleisti transportui.

    Ką pamatyti ir nuveikti Kotore

    Pagrindinė stotelė yra Kotoro senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia lengva praleisti visą dieną klaidžiojant siauromis akmeninėmis gatvelėmis, aplankant viduramžių bažnyčias ir aikštes, kurios vakarais atgyja nuo kavinių šurmulio.

    Norintiems įspūdingiausių vaizdų verta įveikti laiptus į San Giovanni tvirtovę, nuo kurios atsiveria plati įlankos panorama. Populiariausias metas lipti yra vakaras, kai miestas ir vanduo nusidažo švelniomis saulėlydžio spalvomis.

    Dar viena ryški patirtis – Kotoro keltuvas, kuris per maždaug 11 minučių pakelia iš pakrantės į Lovčeno kalno apylinkes. Maršrutas driekiasi apie 3,9 kilometro ir leidžia pamatyti įlanką iš aukščio, o giedrą dieną – ir tolesnę Adrijos pakrantę.

    Vandens maršrutų mėgėjams dažnai siūlomos išvykos laivu į salelę su bažnyčia Our Lady of the Rocks, taip pat kelionės į netoliese esantį Perastą. Pastarasis vertinamas dėl venecijietiškos architektūros ir ramesnės atmosferos nei pačiame Kotore.

    Ką ragauti ir kur apsistoti

    Kotore dominuoja jūros gėrybės: meniu dažnai rasite keptų kalmarų, šviežios žuvies, aštuonkojo salotų ar juodojo rizoto. Vietiniuose restoranuose verta paragauti patiekalo buzara, kai midijos troškinamos su česnaku ir vyno sultiniu.

    Juodkalnijos virtuvėje svarbi vieta tenka ir vytintiems mėsos gaminiams bei sūriams, o vienas žinomiausių produktų – Njeguški pršut. Greitam užkandžiui dažnai pasirenkamas burekas, kuris tinka ir taupantiems, ir norintiems sočiai pavalgyti.

    Apsistoti patogiausia senamiestyje arba palei pakrantę aplink įlanką, kur daug mažų viešbučių įrengta istoriniuose akmeniniuose pastatuose. Ramesnio poilsio ieškantys keliautojai neretai renkasi Perastą arba Dobrotą, o prabangos mėgėjai vyksta į netoliese esantį Tivato rajoną Porto Montenegro.

    Į Kotorą dažniausiai keliaujama per Tivato oro uostą, o alternatyva – Dubrovniko oro uostas Kroatijoje, iš kur patogu pasiekti miestą autobusu, nors kelionės trukmė priklauso nuo eismo ir sienos kirtimo. Pačiame Kotore patogu judėti pėsčiomis, tačiau automobilis praverčia planuojant keliones aplink įlanką ar į Lovčeno nacionalinio parko apylinkes.

  • Machu Picchu turizmo perkrova: eilės ir chaosas temdo Peru perlą, siūloma gelbėjimo programa

    Machu Picchu turizmo perkrova: eilės ir chaosas temdo Peru perlą, siūloma gelbėjimo programa

    Turistų srautas pralenkė infrastruktūrą

    Machu Picchu, vienas garsiausių pasaulio archeologinių objektų Peru, vis dažniau kelia nusivylimą keliautojams. Lankytojai praneša apie didžiules žmonių spūstis, ilgas eiles prie įėjimo ir nepastovų transportą, dėl kurio planavimas virsta loterija.

    Pagrindinė problema – turistų srautas auga greičiau nei gebėjimas jį suvaldyti vietoje: nuo bilietų kontrolės ir patekimo laiko iki judėjimo takais ir maršrutų priežiūros. Dėl to nukenčia ir keliautojų patirtis, ir kultūros paveldo apsauga.

    Fondas siūlo pagalbą Peru institucijoms

    Pasaulinė paveldo iniciatyva „New7Wonders“ paskelbė siūlanti bendradarbiauti su Peru institucijomis, kad būtų pagerintos sąlygos Machu Picchu. Fondas teigia, kad situacija menkai keičiasi, nors apie problemas viešai kalbama jau ne vieną sezoną.

    Fondo vadovas Jeanas Paulis De la Fuente’as tvirtina, kad nuo ankstesnio perspėjimo nemato apčiuopiamos pažangos ir tai sieja su politiniu nestabilumu šalyje. Jo teigimu, būtina aiški, nuosekli politika, kuri apimtų tiek lankytojų srautų valdymą, tiek paslaugų kokybę.

    „Žmonės keliauja į Machu Picchu manydami, kad aplankys pasaulio stebuklą, tačiau daugeliui ši svajonė virsta košmaru“, – sakė Jeanas Paulis De la Fuente’as.

    Rizikos: nuo reputacijos iki paveldo būklės

    Machu Picchu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 1983 metais, o 2007 metais „New7Wonders“ iniciatyvoje išrinktas vienu naujųjų pasaulio stebuklų. Tokie įvertinimai didina tarptautinį matomumą, bet kartu ir spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Perteklinis turizmas paprastai reiškia ne tik eiles ar perpildytas aikšteles. Didėjant žmonių srautams, sudėtingėja takų ir šlaitų priežiūra, auga erozijos ir aplinkos taršos rizika, o bet koks transporto sutrikimas greitai sukelia grandininį chaosą visoje kelionės grandinėje nuo Kusko iki įėjimo vartų.

    Ko tikimasi iš naujos valdžios

    Fondas pabrėžia, kad šiuo metu nesvarsto atimti Machu Picchu suteikto naujojo pasaulio stebuklo statuso, tačiau ragina priimti realų gerinimo planą. Siūloma kalbėtis su nauja Peru valdžia ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų suderinti turizmą, vietos ekonomiką ir paveldo apsaugą.

    Tarp prioritetų dažniausiai įvardijami aiškesni lankymo laiko langai, griežtesnė bilietų kontrolė, patikimesnė logistika ir nuosekli komunikacija turistams. Tokie sprendimai kitose populiariose pasaulio vietose padeda sumažinti spūstis ir išlaikyti patirtį kokybišką, o objektą – apsaugotą.

  • Irako istorinės pelkės vėl prisipildo vandens: po sausros atgyja UNESCO saugoma teritorija

    Pietų Irake po kelerius metus trukusios sausros į istorinę pelkių sistemą grįžta vanduo, o kartu atsinaujina ir vietos bendruomenių gyvenimas. Agentūra „Reuters“ pranešė, kad dalis vandens kelių ir ganyklų šiais metais vėl tapo tinkami gyvuliams auginti ir žvejybai.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad per sausrą neteko bandų, dalis šeimų buvo priverstos išvykti ieškoti pragyvenimo kitur. Dabar, kai vandens lygis pakilo, kai kurie ūkiai vėl plečiasi, o į anksčiau apleistas vietoves grįžta piemenys ir žvejai.

    Pokyčius lėmė gausesni žiemos krituliai Tigro ir Eufrato baseinuose, padidinę vandens atsargas rezervuaruose. Dėl to Irako Vandens išteklių ministerija galėjo nukreipti daugiau vandens į pelkes, o vietos bendruomenės tikisi, kad vandens nuleidimas bus tęsiamas ir karštais vasaros mėnesiais.

    Vandens grįžimas skaičiais

    Pastaraisiais mėnesiais drėgnesni orai paspartino Išan-Chalabo regiono atsigavimą. Skelbiama, kad užlietų pelkių dalis išaugo iki maždaug 32–36 proc., kai pastaruosius penkerius metus ji tesiekė iki 8 proc.

    Ministerija taip pat nurodė, kad šių metų strateginės vandens atsargos padidėjo maždaug 6 milijardais kubinių metrų. Tai suteikia daugiau lankstumo valdant išteklius, tačiau situacija išlieka priklausoma nuo kritulių ir vandens paskirstymo sprendimų visame baseine.

    Kodėl pelkės buvo išdžiūvusios?

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartinis atsigavimas vyksta po itin sudėtingo laikotarpio, kai 2021–2025 metais dalis pelkių vietomis buvo visiškai išdžiūvusios. Ši teritorija neretai siejama su senaisiais Mesopotamijos kraštovaizdžiais ir yra svarbi ne tik gamtiniu, bet ir kultūriniu požiūriu.

    Irako pelkės XX amžiaus pabaigoje buvo smarkiai nusausintos vykdant infrastruktūrinius ir politinius sprendimus, o tai paveikė biologinę įvairovę ir tradicinį gyvenimo būdą. Pastaraisiais dešimtmečiais atkūrimas tapo vienu iš siekių, tačiau rezultatus dažnai stabdė sausros, karščio bangos ir riboti vandens srautai.

    Šiandien didesnis vandens kiekis prisideda prie laipsniško biologinės įvairovės sugrįžimo: atsigauna žuvų ištekliai, atželia augmenija ir nendrės, kurios vietos gyventojams svarbios statant tradicinius būstus. Vis dėlto specialistai įspėja, kad ilgalaikis stabilumas priklausys nuo klimato tendencijų ir atsakingo vandens valdymo regione.

    Klimato rizikos išlieka

    Irakas laikomas viena labiausiai klimato kaitai pažeidžiamų valstybių: šalyje kartojasi ekstremalus karštis, vandens stygius ir dulkių audros. Tokie reiškiniai ne tik blogina gyvenimo sąlygas, bet ir didina spaudimą vandens sistemoms, nuo kurių priklauso tiek žemės ūkis, tiek gamtinės ekosistemos.

    Dėl to pelkių atsigavimas vertinamas kaip reikšmingas signalas, tačiau kartu ir priminimas, kad vanduo šiame regione yra strateginis išteklius. Vietos bendruomenėms tai galimybė atkurti pragyvenimo šaltinius, o valstybės institucijoms – išbandymas, kaip suderinti gamtos apsaugą ir kasdienius ekonominius poreikius.