Vokietija rizikuoja nepasiekti įstatymu nustatyto gamtinių dujų saugyklų užpildymo tikslo iki lapkričio 1 dienos, jei dabartinis dujų įleidimo į saugyklas tempas nesikeis. Apie tai perspėja šalies dujų saugyklų asociacija INES, pabrėždama, kad artėjant šildymo sezonui didėja kainų ir tiekimo rizikų svarba.
Rugpjūčio 25 dieną Vokietijos saugyklos buvo užpildytos maždaug 51,5 proc., kai prieš metus tuo pačiu metu rodiklis siekė apie 69 proc. Pagal galiojančius reikalavimus, iki lapkričio 1 dienos bendrai turi būti pasiektas 70 proc. užpildymas, tačiau rinkos sąlygos pildymą lėtina.
„Jei dujų įleidimas į saugyklas ir toliau vyks tokiu tempu, Vokietija neįvykdys užpildymo reikalavimų iki lapkričio 1 dienos“, – sakė INES vadovas Sebastianas Heinermannas.
Žemesni saugyklų lygiai fiksuojami ir kitose Europos šalyse, todėl Vokietijos atsilikimas tampa reikšmingu veiksniu visam regionui. Vokietija turi didžiausią dujų saugojimo pajėgumą Europoje, tad jos sprendimai ir rinkos elgsena gali turėti įtakos žiemos kainoms visoje ES.
Kodėl verslas neskuba kaupti dujų?
Pagrindinė priežastis – aukštos dujų kainos ir nepakankamas sezoninis kainų skirtumas, kuris įprastai skatina vasarą pirkti pigiau ir žiemą parduoti brangiau. Kai rinkoje trūksta aiškios ekonominės naudos, prekybininkai ir tiekėjai vengia papildomų įsigijimų saugojimui.
Kaip nurodoma rinkos apžvalgose, Europos etaloninė Olandijos TTF ateities sandorių kaina buvo pakilusi iki maždaug 69 eurų už megavatvalandę, kai metų pradžioje siekė apie 29 eurus už megavatvalandę. Kainų šuoliai mažina motyvaciją „užrakinti“ brangias dujas saugyklose, ypač kai neaišku, ar žiemą kainos bus pakankamai didesnės.
Didelis Vokietijos dujų prekybininkas „Uniper“ patvirtino, kad rinkos sąlygos riboja pildymo apimtis, nors įmonė nemato ūmaus tiekimo trūkumo Europoje. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tik stipresni ekonominiai signalai galėtų paskatinti papildomas injekcijas į saugyklas iki lapkričio pradžios.
Situaciją komplikuoja ir tai, kad rezervuota saugyklų talpa nebūtinai reiškia realiai sukauptas dujas. INES duomenimis, apie 78 proc. turimos talpos jau yra užsakyta, tačiau faktinis pildymas priklauso nuo kainų, logistikos ir tiekimo srautų.
Kada rizika taptų reali pramonei?
Vokietijos institucijos viešai teigia, kad artėjantį sezoną tiesioginio dujų trūkumo nesitikima, nes saugumo vertinimas apima ne tik saugyklas. Šalis gali remtis importu vamzdynais, suskystintų gamtinių dujų terminalais ir tiekimu iš kaimyninių valstybių, o esant vidutinei žiemai 60–70 proc. saugyklų lygis paprastai laikomas pakankamu.
Vis dėlto INES įspėja, kad problema galėtų išryškėti itin šaltos žiemos atveju, ypač jei sutriktų importo grandinės. Tokiu scenarijumi kainos gali šoktelėti iki lygio, kurio dalis pramonės vartotojų nebepajėgtų absorbuoti, o tuomet įmonės būtų priverstos mažinti gamybą.
„Jei nepakankamai užpildytos saugyklos sutaptų su labai šalta žiema, Vokietija gali nebegalėti visiškai padengti įprasto dujų poreikio“, – sakė Sebastianas Heinermannas.
Pramonės atstovai pabrėžia, kad jautriausi yra procesai, kurių neįmanoma greitai sustabdyti ar pakeisti kitu kuru. Pavyzdžiui, farmacijos gamyboje dujos dažnai naudojamos šilumai ir technologiniams procesams, todėl staigūs kainų šuoliai ar tiekimo trikdžiai gali turėti tiesioginį poveikį gamybos tęstinumui.
Kokie sprendimai svarstomi?
INES teigimu, greičiausias kelias didinti pildymo tempą – sustiprinti finansinius stimulus, mažinant saugojimo kaštus. Tarp svarstomų priemonių minimas kai kurių su tinklais ir reguliavimu susijusių mokesčių mažinimas bei biurokratinių procedūrų supaprastinimas, kad dujų laikymas saugyklose taptų patrauklesnis.
Jei rinkos dalyviai nepasinaudoja užsakyta talpa ir kyla grėsmė neįvykdyti tikslo, pagal taisykles nepanaudota talpa gali būti perduota Trading Hub Europe, kuris galėtų organizuoti viešus konkursus papildomoms dujoms į saugyklas užtikrinti. Taip valstybė ir reguliuotojai gali įsikišti ne tiesiogiai pirkdami dujas, o mobilizuodami rinką.
Ilgesnėje perspektyvoje Vokietija planuoja nuo 2027–2028 metų įvesti valstybės kontroliuojamą strateginį dujų rezervą, kuris būtų skirtas dideliems importo sutrikimams sušvelninti. Siūloma rezervo apimtis – apie 24 TWh, tai yra beveik dešimtadalis šalies saugyklų pajėgumo, tačiau šis planas dar nėra galutinai įtvirtintas teisės aktuose.
Ekspertai pabrėžia, kad šių metų pildymo dinamika svarbi ne tik Vokietijai, bet ir visos Europos kainų stabilumui. Kuo mažiau dujų sukaupiama iki žiemos pradžios, tuo didesnė tikimybė, kad šalys bus priverstos konkuruoti dėl brangesnių krovinių šildymo sezono metu, o tai tradiciškai persiduoda ir pramonei, ir gyventojų sąskaitoms.