CP v2

Tag: Uniper

  • Vokietija ruošiasi parduoti „Uniper“ kontrolę: dėl daugiau nei 13 mlrd. eurų varžosi keli stambūs žaidėjai

    Vyriausybė pradėjo pardavimo procesą

    Vokietijos finansų ministerija tęsia pasirengimą parduoti kontrolinį energetikos bendrovės „Uniper“ paketą ir jau renka pirminius pasiūlymus. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų sandorių Europos energetikos sektoriuje, galintis iš esmės pakeisti jėgų balansą dujų importo ir elektros gamybos grandinėje.

    Šiuo metu valstybė valdo apie 99,12 proc. „Uniper“ akcijų, tačiau planuojama atsisakyti iki 74,12 proc. paketo. Tai reiškia, kad kontrolė turėtų sugrįžti į privačias rankas, o valstybės vaidmuo įmonėje mažėtų iki mažumos lygio.

    Kodėl reikia parduoti iki 2027 metų?

    Pardavimo priežastis siejasi su 2022 metais suteikta valstybės pagalba, kai „Uniper“ gelbėjimui buvo skirta apie 13,5 mlrd. eurų. Tuomet, išaugus dujų kainoms ir nutrūkus daliai rusiškų tiekimų, bendrovė patyrė didžiulių nuostolių vykdydama įsipareigojimus pagal ankstesnes ilgalaikes sutartis.

    Europos Komisijai vertinant valstybės pagalbos sąlygas, Vokietija įsipareigojo iki 2027 metų pabaigos sumažinti dalyvavimą „Uniper“ kapitale. Praktikoje tai reiškia pareigą parduoti kontrolę, paliekant galimybę turėti tik blokuojančią dalį, jei būtų pasirinktas toks scenarijus.

    „Pagal Europos Komisijos sprendimą Vokietija turi iki 2027 metų pabaigos perleisti kontrolę, palikdama tik mažumos paketą“, – sakė su procesu susipažinęs šaltinis.

    Kas domisi „Uniper“?

    Tarp potencialių pirkėjų minimi tiek strateginiai energetikos rinkos dalyviai, tiek stambūs investiciniai fondai. Rinkoje aptariamas Norvegijos „Equinor“ interesas, Čekijos energetikos grupė EPH, taip pat Šiaurės Amerikos kapitalo fondai ir konsorciumai.

    Viešai aptariama, kad pasiūlymus ar susidomėjimą yra išreiškę „Brookfield“ kartu su Kanados pensijų investicijų valdytoju, taip pat „KKR“ su Vokietijos RWE, o tarp naujesnių vardų minimas „Apollo Global Management“. Šiame etape paprastai vertinamas ne tik siūlomas įkainis, bet ir pirkėjo gebėjimas užtikrinti ilgalaikį finansavimą bei suderinamumą su energetinio saugumo reikalavimais.

    Kuo „Uniper“ patraukli investuotojams?

    „Uniper“ laikoma strategiškai svarbia dėl reikšmingo vaidmens Vokietijos energijos sistemoje: ji dalyvauja dujų importo grandinėje, valdo infrastruktūrą ir užima svarbią vietą elektros gamyboje. Bendrovė taip pat turi didelės apimties dujų saugyklų pajėgumus, kurie tapo kritiškai svarbūs po 2022 metų energetikos krizės.

    Patrauklumą didina ir diversifikuotas gamybos portfelis, apimantis dujines elektrines bei atsinaujinančią energetiką. Tokia struktūra suteikia investuotojams galimybę dalyvauti tiek trumpalaikiuose rinkos stabilizavimo sprendimuose, tiek ilgalaikėje energetikos transformacijoje.

    Sandorį konsultuoja investiciniai bankai „UBS“ ir „JPMorgan“, kurie turėtų atrinkti dalyvius į kitą etapą. Galutiniai sprendimai priklausys nuo kainos, reguliacinių institucijų požiūrio ir to, kokį vaidmenį Vokietija nuspręs pasilikti strateginėje infrastruktūroje.

  • Vokietija atsilieka pildydama dujų saugyklas: įspėjimas dėl kainų šuolio ir pramonės

    Vokietija atsilieka pildydama dujų saugyklas: įspėjimas dėl kainų šuolio ir pramonės

    Vokietija rizikuoja nepasiekti įstatymu nustatyto gamtinių dujų saugyklų užpildymo tikslo iki lapkričio 1 dienos, jei dabartinis dujų įleidimo į saugyklas tempas nesikeis. Apie tai perspėja šalies dujų saugyklų asociacija INES, pabrėždama, kad artėjant šildymo sezonui didėja kainų ir tiekimo rizikų svarba.

    Rugpjūčio 25 dieną Vokietijos saugyklos buvo užpildytos maždaug 51,5 proc., kai prieš metus tuo pačiu metu rodiklis siekė apie 69 proc. Pagal galiojančius reikalavimus, iki lapkričio 1 dienos bendrai turi būti pasiektas 70 proc. užpildymas, tačiau rinkos sąlygos pildymą lėtina.

    „Jei dujų įleidimas į saugyklas ir toliau vyks tokiu tempu, Vokietija neįvykdys užpildymo reikalavimų iki lapkričio 1 dienos“, – sakė INES vadovas Sebastianas Heinermannas.

    Žemesni saugyklų lygiai fiksuojami ir kitose Europos šalyse, todėl Vokietijos atsilikimas tampa reikšmingu veiksniu visam regionui. Vokietija turi didžiausią dujų saugojimo pajėgumą Europoje, tad jos sprendimai ir rinkos elgsena gali turėti įtakos žiemos kainoms visoje ES.

    Kodėl verslas neskuba kaupti dujų?

    Pagrindinė priežastis – aukštos dujų kainos ir nepakankamas sezoninis kainų skirtumas, kuris įprastai skatina vasarą pirkti pigiau ir žiemą parduoti brangiau. Kai rinkoje trūksta aiškios ekonominės naudos, prekybininkai ir tiekėjai vengia papildomų įsigijimų saugojimui.

    Kaip nurodoma rinkos apžvalgose, Europos etaloninė Olandijos TTF ateities sandorių kaina buvo pakilusi iki maždaug 69 eurų už megavatvalandę, kai metų pradžioje siekė apie 29 eurus už megavatvalandę. Kainų šuoliai mažina motyvaciją „užrakinti“ brangias dujas saugyklose, ypač kai neaišku, ar žiemą kainos bus pakankamai didesnės.

    Didelis Vokietijos dujų prekybininkas „Uniper“ patvirtino, kad rinkos sąlygos riboja pildymo apimtis, nors įmonė nemato ūmaus tiekimo trūkumo Europoje. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tik stipresni ekonominiai signalai galėtų paskatinti papildomas injekcijas į saugyklas iki lapkričio pradžios.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad rezervuota saugyklų talpa nebūtinai reiškia realiai sukauptas dujas. INES duomenimis, apie 78 proc. turimos talpos jau yra užsakyta, tačiau faktinis pildymas priklauso nuo kainų, logistikos ir tiekimo srautų.

    Kada rizika taptų reali pramonei?

    Vokietijos institucijos viešai teigia, kad artėjantį sezoną tiesioginio dujų trūkumo nesitikima, nes saugumo vertinimas apima ne tik saugyklas. Šalis gali remtis importu vamzdynais, suskystintų gamtinių dujų terminalais ir tiekimu iš kaimyninių valstybių, o esant vidutinei žiemai 60–70 proc. saugyklų lygis paprastai laikomas pakankamu.

    Vis dėlto INES įspėja, kad problema galėtų išryškėti itin šaltos žiemos atveju, ypač jei sutriktų importo grandinės. Tokiu scenarijumi kainos gali šoktelėti iki lygio, kurio dalis pramonės vartotojų nebepajėgtų absorbuoti, o tuomet įmonės būtų priverstos mažinti gamybą.

    „Jei nepakankamai užpildytos saugyklos sutaptų su labai šalta žiema, Vokietija gali nebegalėti visiškai padengti įprasto dujų poreikio“, – sakė Sebastianas Heinermannas.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad jautriausi yra procesai, kurių neįmanoma greitai sustabdyti ar pakeisti kitu kuru. Pavyzdžiui, farmacijos gamyboje dujos dažnai naudojamos šilumai ir technologiniams procesams, todėl staigūs kainų šuoliai ar tiekimo trikdžiai gali turėti tiesioginį poveikį gamybos tęstinumui.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    INES teigimu, greičiausias kelias didinti pildymo tempą – sustiprinti finansinius stimulus, mažinant saugojimo kaštus. Tarp svarstomų priemonių minimas kai kurių su tinklais ir reguliavimu susijusių mokesčių mažinimas bei biurokratinių procedūrų supaprastinimas, kad dujų laikymas saugyklose taptų patrauklesnis.

    Jei rinkos dalyviai nepasinaudoja užsakyta talpa ir kyla grėsmė neįvykdyti tikslo, pagal taisykles nepanaudota talpa gali būti perduota Trading Hub Europe, kuris galėtų organizuoti viešus konkursus papildomoms dujoms į saugyklas užtikrinti. Taip valstybė ir reguliuotojai gali įsikišti ne tiesiogiai pirkdami dujas, o mobilizuodami rinką.

    Ilgesnėje perspektyvoje Vokietija planuoja nuo 2027–2028 metų įvesti valstybės kontroliuojamą strateginį dujų rezervą, kuris būtų skirtas dideliems importo sutrikimams sušvelninti. Siūloma rezervo apimtis – apie 24 TWh, tai yra beveik dešimtadalis šalies saugyklų pajėgumo, tačiau šis planas dar nėra galutinai įtvirtintas teisės aktuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad šių metų pildymo dinamika svarbi ne tik Vokietijai, bet ir visos Europos kainų stabilumui. Kuo mažiau dujų sukaupiama iki žiemos pradžios, tuo didesnė tikimybė, kad šalys bus priverstos konkuruoti dėl brangesnių krovinių šildymo sezono metu, o tai tradiciškai persiduoda ir pramonei, ir gyventojų sąskaitoms.

  • Vokietija pradėjo „Uniper“ kontrolinio paketo pardavimą: kas gali pasikeisti dujų rinkoje?

    Vokietijos vyriausybė pradėjo procedūrą, kuria siekia parduoti kontrolinį energetikos bendrovės „Uniper“ akcijų paketą. Ši įmonė 2022 metais buvo perimta valstybės, kai dėl dujų krizės atsidūrė ties bankroto riba.

    Potencialūs pirkėjai kviečiami pateikti pirminius ketinimus iki birželio 12 dienos. Procesą koordinuoja finansų tarpininkai „JPMorgan“ ir „UBS“, kurie vertins gautus pasiūlymus ir teiks rekomendacijas Vokietijos valdžiai.

    Kodėl „Uniper“ teko gelbėti?

    „Uniper“ problemos paaštrėjo Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje ir sumažėjus dujų tiekimui į Europą. Įmonė buvo sudariusi sutartis su klientais keliose Europos šalyse, įsipareigodama tiekti dujas už iš anksto sutartą kainą, todėl staigus kainų šuolis jai tapo itin skausmingas.

    Per trumpą laiką bendrovė patyrė didžiulių nuostolių, o jos žlugimas būtų reiškęs rimtą smūgį ne tik Vokietijos, bet ir platesnei Europos dujų bei elektros rinkai. Dėl to valstybė įsikišo ir galiausiai faktiškai nacionalizavo įmonę.

    Pirmame etape Vokietija suteikė apie 15 mlrd. eurų paskolą, mainais įsigydama dalį akcijų per naują emisiją. Vėliau šių priemonių nepakako, todėl buvo priimtas sprendimas perimti kontrolę, iš ankstesnių akcininkų išperkant paketus ir užtikrinant įmonės finansinį stabilumą.

    Ką reiškia akcijų pardavimas?

    Šiuo metu Vokietijos valstybė valdo apie 99,12 proc. „Uniper“ akcijų. Pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, taikomas strateginei energetikos infrastruktūrai, Vokietija turi terminą iki 2028 metų sumažinti savo dalį.

    Tuo pačiu teisės aktai leidžia valstybei išlaikyti vadinamąjį blokuojantį paketą, kuris gali siekti 25 proc. ir vieną akciją. Toks modelis dažnai pasirenkamas siekiant išlaikyti įtaką strategiškai svarbiose įmonėse, bet kartu grąžinti jas į privačias rankas.

    Įmonės vaidmuo Vokietijos energetikoje

    „Uniper“ laikoma viena svarbiausių Vokietijos energetikos grandžių: bendrovė prisideda prie reikšmingos šalies gamtinių dujų paklausos dalies užtikrinimo. Po tiekimo iš Rusijos sumažėjimo didesnę reikšmę įgijo suskystintų gamtinių dujų importas ir tiekimas iš Norvegijos telkinių.

    Bendrovė taip pat valdo dujų saugyklų veiklą, kuri svarbi sezoniškumui ir tiekimo saugumui, o jos gamybos portfelyje yra tiek dujomis kūrenamos elektrinės, tiek atsinaujinantys šaltiniai. Be to, „Uniper“ veikia ir Švedijoje, kur turi branduolinės ir hidroenergetikos aktyvų.

    Rinkai šis pardavimo procesas svarbus tuo, kad „Uniper“ ateities savininkų strategija gali turėti įtakos investicijoms į infrastruktūrą, ilgalaikių tiekimo sutarčių struktūrai ir pasirengimui galimiems kainų šuoliams. Vokietijai tai taip pat yra testas, kaip greitai po krizės galima atsitraukti nuo tiesioginio valstybinio valdymo, neprarandant tiekimo saugumo.