CP v2

Tag: Unitree Robotics

  • Robotui „įšventino“ vienuolį: pirmą kartą Seule jis meldėsi su budistais Čogesos šventykloje

    Pietų Korėjoje užfiksuotas neįprastas precedentas: humanoidinis robotas pirmą kartą dalyvavo budistų vienuolių maldos ceremonijoje Čogesos šventykloje Seule. Pasak vietos žiniasklaidos, tai įvyko prieš artėjančias Budos gimimo dienos minėjimo šventes, kai šventyklose vyksta intensyvesnės religinės ir kultūrinės programos.

    Per ceremoniją robotas buvo aprengtas tradiciniais budistų apdarais ir atliko ritualines, simbolines veiksmų sekas. Jam suteiktas vardas „Gabi“, o pačioje šventykloje akcentuota, kad tai nėra bandymas pakeisti žmogų religiniame gyvenime, bet veikiau kultūrinė ir edukacinė iniciatyva.

    Kas yra „Gabi“ ir ką jis darė

    Robotui uždėtas maldos vėrinys su 108 karoliukais, svarbiais budizmo tradicijoje, o taip pat pritvirtintas lotoso žibintų festivalio simbolis. Ceremonijos metu jis suglaudė delnus maldos gestu, nusilenkė vienuoliams ir judesiais „prisijungė“ prie bendro ritualo su Čoge ordino atstovais.

    Šventykla nurodė, kad robotas bus įtraukiamas į kultūrinius renginius ir vėliau gali pasirodyti lotoso žibintų festivalyje, kuris Pietų Korėjoje sutraukia minias lankytojų. Organizatoriai aiškina, kad iniciatyva skirta dialogui tarp tradicijos ir šiuolaikinių technologijų, ypač siekiant sudominti jaunesnę auditoriją.

    Technologijų ir religijos sandūra

    Humanoidinis robotas sukurtas Kinijos bendrovės „Unitree Robotics“, o kaip platforma minimas modelis G1, apie 130 centimetrų ūgio. Tokie robotai pastaraisiais metais tampa vis labiau matomi ne tik pramonėje, bet ir viešajame sektoriuje, edukacijoje bei renginiuose, kur svarbi simbolinė „žmogiška“ išvaizda ir interakcija.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad visuomenėse daugėja projektų, kuriuose DI ir robotika pasitelkiami kaip komunikacijos priemonė: nuo gidų muziejuose iki pagalbininkų sveikatos priežiūros įstaigose. Vis dėlto religinės praktikos erdvė išlieka jautri, todėl dažniausiai pabrėžiama, kad technologijos čia naudojamos ne kaip tikėjimo pakaitalas, o kaip kultūrinis tiltas.

    Pastaruoju metu daug diskutuojama ir apie saugumo bei atsakomybės klausimus, kai robotai veikia žmonių aplinkoje. Dėl to organizatoriai paprastai aiškiai apibrėžia roboto vaidmenį, prižiūrėjimą ir ribas, kad viešose ceremonijose būtų išvengta incidentų ir klaidingų interpretacijų.

  • „Unitree“ robotas Pekine pašėlo minioje: vaizdo įrašas kelia klausimų dėl humanoidų saugumo

    Pekine viešo renginio metu humanoidinis „Unitree Robotics“ robotas patyrė techninį sutrikimą ir, akivaizdžiai praradęs judesių kontrolę, ėmė chaotiškai mosuoti galūnėmis šalia žmonių. Įvykio vaizdo įrašas sparčiai išplito internete ir paskatino diskusijas apie tokių įrenginių saugą viešose erdvėse.

    Pagal liudininkų ir vaizdo medžiagos aprašymus, robotas turėjo dalyvauti pasirodyme ir atlikti sinchronizuotus judesius, tačiau netikėtai ėmė elgtis neprognozuojamai. Teigiama, kad jis netyčia kliudė šalia buvusį vaiką, o operatorius įsikišo ir sustabdė įrenginį nuotoliniu būdu.

    Kas nutinka, kai sutrinka valdymas

    Tokie incidentai dažniausiai siejami ne su sąmoningu roboto „sprendimu“, o su valdymo grandinės klaidomis: sensorių duomenų neatitikimais, programinės įrangos gedimais, ryšio trukdžiais ar net netikėtais aplinkos veiksniais. Viešose erdvėse robotams tenka dirbti triukšme, minioje, esant staigiems judesiams ir nenuspėjamoms kliūtims.

    Pramonėje ir logistikoje saugos standartai jau seniai remiasi aiškiu principu: kuo arčiau žmogaus veikia automatizuotas įrenginys, tuo griežtesnės turi būti apsaugos priemonės. Humanoidai, skirti pasirodymams ar bendravimui, šią ribą dar labiau priartina, todėl aktualėja ir mechaninės saugos sprendimai, ir programiniai ribotuvai.

    Humanoidų bumas ir naujos rizikos

    Pastaraisiais metais humanoidiniai robotai sparčiai populiarėja, nes tobulėja varikliai, baterijos, pusiausvyros algoritmai ir DI modeliai, leidžiantys geriau atpažinti aplinką. Vis dėlto kuo sudėtingesnė sistema, tuo daugiau galimų gedimo taškų, o net menkas sutrikimas gali virsti realia fizine rizika, jei robotas yra aukštas, sunkus ir juda greitai.

    „Unitree Robotics“ anksčiau yra pristačiusi humanoidinius prototipus, demonstruojančius greitą ėjimą, balansavimą ir dinamiškus judesius. Tokios demonstracijos patrauklios rinkodarai, tačiau realiame renginyje svarbiausia tampa ne įspūdingas pasirodymas, o aiškiai apibrėžtas saugos scenarijus: atstumas iki žiūrovų, avarinis stabdymas, greičio ribojimas ir operatoriaus kontrolė.

    Ką tai reiškia vartotojams ir organizatoriams

    Ekspertai pabrėžia, kad į viešas erdves keliami robotai turėtų būti vertinami kaip potencialiai pavojingi mechanizmai, kol neįrodoma priešingai. Organizatoriams tai reiškia papildomas rizikos analizes, draudimo klausimus ir aiškias taisykles, kaip robotas elgsis praradęs orientaciją ar ryšį.

    Šis atvejis Pekine primena, kad technologinė pažanga ir sauga turi žengti koja kojon. Augant humanoidų skaičiui renginiuose ir paslaugų sektoriuje, visuomenės pasitikėjimą lems ne vien įspūdingi triukai, bet ir tai, kaip patikimai suvaldoma „blogiausio scenarijaus“ situacija.

  • Budistų šventykloje – precedentas: humanoidas Gabi priėmė įžadus ir gavo dharmos vardą

    Budistų šventykloje – precedentas: humanoidas Gabi priėmė įžadus ir gavo dharmos vardą

    Ribos tarp technologijų ir dvasinių praktikų Pietų Korėjoje tampa vis mažiau aiškios: Seule, Jogyesa šventykloje, įvyko retas precedentas. Humanoidas robotas Gabi dalyvavo budistų inicijacijos ceremonijoje ir simboliškai tapo pirmuoju robotu, priimtu į tokį ritualą.

    Apie 130 centimetrų ūgio robotas buvo aprengtas tradiciniais rudais vienuolių drabužiais, o ceremonijoje judesius kartojo kartu su vienuoliais ir vienuolėmis. Ritualo metu Gabi sudėjo delnus maldai ir nusilenkė, taip atkartojo pagrindinius sugye ceremonijos veiksmus, kuriais naujokai patvirtina ryšį su Budos mokymu, doktrina ir vienuoline bendruomene.

    Rengėjai teigė, kad robotui suteiktas dharmos vardas turi simbolinę prasmę ir siejamas su gailestingumo bei atjautos idėja. Ceremonijoje vienas vienuolių paklausė, ar Gabi įsipareigoja laikytis Budos mokymų, o robotas sintetiniu balsu atsakė, kad tam pasišvęs.

    Inicijacijoje buvo ir adaptuotas simbolinis apsivalymo elementas. Vietoje tradicinių veiksmų su smilkalais vienuoliai robotui užkabino 108 karoliukų vėrinį ir pažymėjo jo ranką specialia žyma, taip ritualą pritaikydami ne žmogui, o mechaninei konstrukcijai.

    Ypatingo dėmesio sulaukė ir tai, kad robotui parengta modifikuota budistinių penkių priesakų versija, kurią padėjo suformuluoti dirbtinis intelektas. Šiose taisyklėse minimi įsipareigojimai nekenkti, nemeluoti, paklusti žmonėms, saugoti kitas mašinas nuo žalos, taip pat taupyti energiją ir vengti perkrovimo.

    Šventykla akcentavo, kad tai buvo simbolinis, eksperimentinis veiksmas, skirtas apmąstyti žmogaus ir technologijų sambūvį kultūrinėje bei religinėje erdvėje. Tokie bandymai vyksta tuo metu, kai visame pasaulyje humanoidiniai robotai sparčiai tobulėja, o jų panaudojimas plečiasi nuo pramonės ir paslaugų iki edukacijos bei viešųjų renginių.

    Religinių bendruomenių santykis su technologijomis taip pat keičiasi: dalis institucijų DI naudoja komunikacijai, švietimui ar archyvams, tačiau kyla klausimų dėl atsakomybės, prasmės ir autentiškumo. Jogyesa atvejis parodė, kad technologijos gali būti įtraukiamos ne tik kaip įrankis, bet ir kaip ritualo dalyvis, net jei tai tėra simbolinė forma.