CP v2

Tag: Universalus dizainas

  • Akmenės savivaldybė po susitikimo su Kelmės taryba stiprina universalaus dizaino sprendimus

    Akmenės savivaldybė po susitikimo su Kelmės taryba stiprina universalaus dizaino sprendimus

    2026 metais gegužės 20 dieną Akmenės rajono savivaldybėje įvyko Asmens su negalia gerovės tarybos posėdis, kuriame daugiausia dėmesio skirta aplinkos prieinamumui ir universalaus dizaino taikymui. Tarybos nariai aptarė neseniai įvykusį susitikimą su Kelmės rajono savivaldybės Asmens su negalia gerovės tarybos atstovais.

    Susitikimo metu Kelmės tarybos pirmininkė pristatė taikomus sprendimus ir veiklos kryptis, kurios padeda nuosekliai diegti universalaus dizaino principus savivaldybės įstaigose. Akcentuota, kad prieinamumas apima ne tik fizinę aplinką, bet ir informaciją, paslaugų teikimo procesus bei aiškią komunikaciją gyventojams.

    Vizito Kelmėje metu aplankytos kelios įstaigos, kuriose vertinti praktiniai pritaikymo pavyzdžiai ir kasdienio paslaugų teikimo organizavimas. Tarp aplankytų vietų buvo lopšelis-darželis „Kūlverstukas“, Kelmės specialiosios mokyklos dienos socialinės globos centras bei Lupikų grupinio gyvenimo namai.

    Pasak posėdyje dalyvavusių tarybos narių, bendradarbiavimas su kaimynine savivaldybe suteikė konkrečių idėjų, kaip prieinamumo sprendimus galima perkelti į skirtingas sritis: švietimą, socialines paslaugas ir bendruomeninį gyvenimą. Aptarta, kad reali nauda atsiranda tada, kai pokyčiai planuojami ne pavieniui, o integruojami į įstaigų vidaus tvarkas ir infrastruktūros atnaujinimą.

    Posėdyje nutarta skatinti Akmenės rajono įstaigose universalaus dizaino principų įgyvendinimą ir prisidėti prie fizinės bei informacinės aplinkos prieinamumo gerinimo. Taryba taip pat sutarė, kad gerosios praktikos mainai su kitomis savivaldybėmis turėtų tęstis, nes jie padeda greičiau identifikuoti veiksmingus sprendimus ir išvengti dažniausių klaidų planuojant pritaikymą.

    „Matome, kad konkretūs pavyzdžiai iš kitų savivaldybių padeda greičiau susitarti dėl prioritetų ir aiškiau planuoti, ką galime pagerinti savo įstaigose“, – sakė Simona Ivanauskytė – Jasutė.

    Posėdžio informaciją pateikė Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Paslaugų poskyrio atvejo vadybininkė, dirbanti su psichikos ir (ar) intelekto negalią turinčiais asmenimis.

  • Erasmus+ patirtis Estijoje: ką Alytaus „Sakalėlis“ perėmė iš Muraste Kool kasdienybės

    Gegužės 11–15 dienomis Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos direktorė Virginija Vitunskaitė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Tarasevičienė vyko į Estiją, į Muraste Kool pradinę mokyklą. Vizitas vyko kaip Erasmus+ projekto Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000324345 darbo stebėjimo veikla, skirta praktiniam profesiniam tobulėjimui.

    Darbo stebėjimo metu daug dėmesio skirta mokyklos aplinkai ir jos poveikiui mokinių savijautai bei mokymosi motyvacijai. Muraste Kool išsiskyrė erdviomis patalpomis, aiškiai suprojektuotomis edukacinėmis ir poilsio zonomis, taip pat nuosekliai taikomu universalaus dizaino požiūriu, kai erdvės pritaikomos skirtingų poreikių vaikams.

    Pasak vizito dalyvių, stiprų įspūdį paliko mokyklos bendruomenės mikroklimatas: pagarbus bendravimas tarp mokinių, mokytojų ir administracijos, susitarimų laikymasis ir ramus reagavimas į kasdienius iššūkius. Toks modelis leidžia daugiau laiko skirti ugdymui, o ne konfliktų sprendimui, ir stiprina mokinių atsakomybę už savo elgesį.

    Pamokų ritmas ir mokinių įtraukimas

    Pamokose mokiniai dažnai įtraukiami į veiklas ne tik klasėje, bet ir lauke, o dėmesio koncentracijai palaikyti taikomos aktyviosios pertraukėlės. Pastebėta, kad nusiraminimui naudojamos paprastos, bet veiksmingos priemonės: ramesnis mokytojo kalbėjimo tonas arba trumpas garsinis signalas, pavyzdžiui, armonikėlių skambesys.

    Vizito metu nustebino ir pamokų trukmė: antroji pamoka Muraste Kool gali trukti 80 minučių. Tačiau ilgesnis laikas, kaip akcentuota stebėjimų metu, leidžia ne skubėti, o nuosekliai atlikti tyrinėjimu grįstas užduotis, diskutuoti, formuluoti išvadas ir dirbti komandoje, ugdant kritinį mąstymą.

    Daug dėmesio skiriama prasmingoms edukacinėms išvykoms, kurios siejamos su mokymosi tikslais ir padeda ugdyti smalsumą bei platesnį akiratį. Pažymėta, kad kelionėms į edukacijas naudojamas nemokamas transportas, o tai mažina socialinę atskirtį ir užtikrina, kad papildomos veiklos būtų prieinamos didesniam mokinių ratui.

    Įtrauktis, savarankiškumas ir dienos organizavimas

    Įtraukusis ugdymas Muraste Kool įgyvendinamas formuojant mažąsias klases, o specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai mokosi mažesnėse grupėse. Tuo pačiu per pertraukas vaikai natūraliai bendrauja bendrose erdvėse, o tai skatina socialinius ryšius ir bendruomeniškumą.

    Mokyklos dienotvarkėje ryškus pasitikėjimas mokinių savarankiškumu: čia nėra tradicinio skambučio, todėl mokiniai patys stebi laiką ir mokosi planuoti perėjimus tarp veiklų. Pietų pertrauka trunka apie valandą, o pavalgę mokiniai skatinami aktyviai leisti laiką lauke, sportuoti ar važinėtis dviračiais.

    Švietimo pagalbos specialistų darbas integruojamas į kasdienę mokyklos rutiną: dalis pagalbos teikiama pamokų metu, kai mokiniai trumpam kviečiami į specialistų kabinetus. Po pamokų vyksta neformalusis ugdymas iki vakaro, todėl mokiniai gali pasirinkti jiems tinkamas veiklas ir būrelius, atliepiančius skirtingus interesus.

    Kodėl darbo stebėjimas svarbus?

    Erasmus+ darbo stebėjimo veiklos vertinamos kaip viena praktiškiausių profesinio augimo formų, nes leidžia ne tik išgirsti apie metodus, bet ir pamatyti jų taikymą realiose pamokose. Tokios patirtys padeda atsirinkti, kurios praktikos gali būti pritaikomos Lietuvos mokyklos kontekste, įvertinus bendruomenės poreikius ir turimus resursus.

    Vizito dalyviai akcentavo, kad stebėjimas kitoje šalyje sustiprina supratimą apie įtraukties reikšmę, mokyklos kultūros vaidmenį ir aplinkos įtaką mokymuisi. Grįžus į Alytų, įgytos įžvalgos gali tapti pagrindu konkretiems pokyčiams, nuo susitarimų kultūros stiprinimo iki aktyvesnių pertraukų ar tikslingesnių edukacinių išvykų planavimo.

  • „ACCESSUS“ parodoje Vilniuje – Švenčionių savivaldybės dėmesys būsto pritaikymui ir mobilumui

    Gegužės 15–16 dienomis Vilniuje, parodų ir kongresų centre LITEXPO, surengta nacionalinė prieinamumo ir asistuojančių technologijų paroda bei konferencija „ACCESSUS“. Joje dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė Jolita Lazdinienė ir asmenų su negalia reikalų koordinatorė Jorinta Venslauskienė.

    Renginyje vienoje erdvėje susitiko žmonės su negalia, jų artimieji, nevyriausybinės organizacijos, viešojo sektoriaus atstovai ir technologijų kūrėjai. Lankytojams pristatyti sprendimai, kurie gali palengvinti kasdienę buitį, padėti judėti, bendrauti ir savarankiškiau gyventi.

    Parodoje daug dėmesio skirta būsto pritaikymui ir universalaus dizaino principams, kurie aktualūs ne tik žmonėms su negalia, bet ir senjorams, laikinai traumą patyrusiems asmenims ar šeimoms su mažais vaikais. Ekspertai akcentavo, kad realią naudą dažnai kuria ne vien brangūs įrenginiai, o gerai apgalvoti, individualiai pritaikyti sprendimai.

    Ekspozicijose pristatytos techninės pagalbos priemonės ir asistuojančios technologijos, skirtos mobilumui, regai, klausai, komunikacijai ir kasdieniams veiksmams namuose. Greta praktinių demonstracijų vyko konsultacijos, kuriose aptarti finansavimo, pritaikymo galimybių ir įrangos parinkimo klausimai.

    Konferencijos programoje aptartos prieinamumo politikos kryptys ir viešųjų erdvių pritaikymo iššūkiai, kurie vis dar išlieka aktualūs daugelyje savivaldybių. Diskusijose kalbėta apie atsakomybių pasidalijimą, sprendimų įgyvendinimo terminus ir tai, kaip gerinti paslaugų pasiekiamumą kasdienėse situacijose.

    Švenčionių rajono savivaldybės atstovų teigimu, dalyvavimas „ACCESSUS“ suteikė galimybę įvertinti naujausias tendencijas ir surinkti praktinių idėjų, kurios gali būti pritaikytos būsto pritaikymo bei prieinamumo sprendimams rajone. Tokie renginiai padeda stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų, specialistų ir organizacijų, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir tiksliau.