CP v2

Tag: Universitetai

  • Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos paskelbė užbaigusios susijungimą ir įkūrusios tai, ką pačios vadina pirmuoju šalies superuniversitetu. Londono Grinvičo universitetas ir Kento universitetas suformavo naują darinį London and South East University Group, sutrumpintai LASE.

    Naujasis universitetų grupės modelis nuo pat pradžių kuriamas taip, kad ateityje prie jo galėtų prisijungti ir kitos aukštosios mokyklos. Skelbiama, kad LASE vienys daugiau nei 50 000 studentų ir pagal dydį taps trečia didžiausia universiteto struktūra Jungtinėje Karalystėje.

    Nors įsteigta bendra grupė, abu universitetai ir toliau veiks savo pavadinimais bei išlaikys atskirus akademinius padalinius. Studentai galės stoti, studijuoti ir baigti pasirinktą instituciją, o LASE turės kanclerį, valdymo organus ir aukščiausio lygio vykdomąją komandą.

    Oficialus LASE startas numatytas rugsėjo 7 dieną. Ta proga renginiai planuojami keturiuose miesteliuose: Greenwich, Avery Hill, Medway ir Canterbury.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo, nes per pastaruosius metus nuveiktas milžiniškas darbas pagal ambicingą grafiką, kuriant iki šiol neregėtą universiteto modelį“, – sakė steigiamoji LASE vicekanclerė ir vadovė profesorė Jane Harrington.

    „Tai leidžia pradėti sklandžiai, turint stiprią vadovų komandą ir aiškią kryptį, kad galėtume įgyvendinti potencialą kaip pirmasis JK superuniversitetas“, – pridūrė ji.

    Šis susijungimas vyksta Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo sektoriui patiriant vis didesnį ekonominį spaudimą. Pastaraisiais metais universitetai vis dažniau kalba apie struktūrinių reformų būtinybę: nuo didėjančių veiklos kaštų iki sudėtingesnio finansavimo ir konkurencijos dėl studentų.

    Jungtinės Karalystės parlamentarai šią riziką yra įvardiję tiesiai: Švietimo komitetas perspėjo, kad Anglijos aukštojo mokslo sektorius susiduria su finansine krize, kuri gali realiai baigtis instituciniu nemokumu. Komiteto vertinimu, be skubių ir suderintų sprendimų atsiranda aiški tikimybė, kad viena iš aukštųjų mokyklų gali būti priversta užsidaryti, o pasekmės paliestų studentus, darbuotojus, vietos ekonomiką ir šalies akademinę reputaciją.

    Tokiame kontekste LASE modelis siunčia signalą, kad universitetai ieško masto ekonomijos ir bendrų administracinių sprendimų, kartu stengdamiesi išlaikyti akademinį savitumą. Jei projektas pasiteisins, jis gali tapti precedentu, kaip Jungtinėje Karalystėje ateityje būtų konsoliduojamas aukštasis mokslas.

  • DI aktas ateina į universitetus: nuo darbuotojų mokymų iki auditų – kokių pokyčių laukti

    DI aktas paliečia ir aukštąsias mokyklas

    Europos Sąjungos DI aktas vis dažniau tampa ne technologijų bendrovių, o ir universitetų bei kolegijų kasdienybės tema. Aukštosios mokyklos naudoja įvairius DI sprendimus nuo pokalbių robotų administravime iki įrankių, padedančių apdoroti duomenis ar rengti studijų medžiagą.

    Tačiau DI naudojimas švietime reiškia ne vien patogumą. Kartu atsiranda pareigos dėl darbuotojų kompetencijų, naudojamų įrankių įvertinimo, skaidrumo ir rizikų valdymo, ypač kai DI daro įtaką priėmimui ar studentų vertinimui.

    Kokie terminai svarbiausi?

    DI aktas yra Europos Sąjungos reglamentas, todėl taikomas tiesiogiai, be atskiro perkėlimo į nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad reikalavimai aktualūs ir Lietuvos aukštosioms mokykloms, kai jos diegia ar naudoja DI sistemas studijose, administravime ar atrankose.

    Viena iš ankstyvųjų pareigų susijusi su kompetencijomis: organizacijos turi užtikrinti, kad DI sistemomis besinaudojantys žmonės turėtų pakankamai žinių ir supratimo apie šių įrankių galimybes, ribas bei rizikas. Praktikoje tai dažniausiai reiškia vidinius mokymus, taisykles ir atsakomybės paskirstymą.

    Kitas svarbus etapas siejamas su platesniu reglamento reikalavimų taikymu, kai daugiau nuostatų pradeda veikti pilna apimtimi. Aukštosioms mokykloms tai signalas nelaukti paskutinės minutės, nes procesai viešuosiuose pirkimuose, IT valdyme ir akademinėje veikloje paprastai keičiasi lėtai.

    Ką universitetams reikės padaryti praktiškai?

    Didžiausia rizika slypi ne pavieniame dėstytojo naudojamame teksto generavimo įrankyje, o sistemose, kurios gali nulemti studento galimybes. DI aktas numato, kad aukštos rizikos sritimis švietime gali tapti sprendimai, skirti kandidatų atrankai, studentų priskyrimui programoms, mokymosi pasiekimų vertinimui ar ugdymo lygio nustatymui.

    Jei aukštoji mokykla naudoja tokias sistemas, jai gali atsirasti pareigos užtikrinti žmogaus priežiūrą, stebėti sistemos veikimą, fiksuoti incidentus ir turėti aiškias procedūras, kaip reaguoti į klaidas ar šališkumą. Tai ypač svarbu, kai sprendimai daro tiesioginę įtaką priėmimui, pažymiams ar studijų keliui.

    Praktinis pasirengimas dažniausiai prasideda nuo inventorizacijos: kokie DI įrankiai naudojami fakultetuose, administracijoje, bibliotekose ar priėmimo skyriuose. Tuomet atliekamas vertinimas, ar kuri nors sistema patenka į aukštos rizikos kategorijas, ir ar universitetas yra tik naudotojas, ar faktiškai tampa sprendimo tiekėju.

    Pastarasis klausimas ypač jautrus, kai institucija pritaiko sprendimą savo poreikiams, integruoja į vidines sistemas arba pateikia jį su savo ženklu. Tokiais atvejais pareigų apimtis gali išaugti, nes atsiranda daugiau atitikties, dokumentavimo ir atsakomybės reikalavimų.

    Kiek tai gali kainuoti?

    DI akto įgyvendinimas aukštosioms mokykloms pirmiausia reikalaus laiko ir kompetencijų, o ne vien naujų pirkinių. Tikėtinos išlaidos siejamos su naudojamų įrankių auditu, vidaus tvarkų ir dokumentacijos parengimu, darbuotojų mokymais bei atsakingų asmenų paskyrimu priežiūrai.

    Dalis šių darbų gali persidengti su kibernetinio saugumo ir tiekimo grandinės valdymo praktika, ypač jei institucija jau turi brandesnius procesus rizikų valdymui, tiekėjų vertinimui ir darbuotojų švietimui. Tokiu atveju DI akto reikalavimai tampa ne visiškai nauju projektu, o esamų procesų išplėtimu.

    Kodėl delsimas gali brangiai kainuoti?

    Universitetams sudėtingiausia yra koordinacija: DI įrankiai dažnai naudojami decentralizuotai, skirtinguose padaliniuose, o sprendimai perkami ar pasirenkami „iš apačios“. Dėl to be ankstyvo pasirengimo sunku greitai nustatyti, kas naudojama, kokiais tikslais ir kokias rizikas tai sukuria studentams bei institucijai.

    Kuo anksčiau pradedamas darbas, tuo lengviau suplanuoti biudžetus, suderinti pirkimus, ištestuoti sprendimus ir parengti aiškias taisykles dėstytojams bei administracijai. DI aktas aukštosioms mokykloms tampa ne vien teisiniu dokumentu, o praktiniu reikalavimu sutvarkyti DI naudojimą taip, kad jis būtų skaidrus, atsakingas ir kontroliuojamas.

  • Krokuvos universitetai pasirinko „Tauron“: elektra 2027–2028 m. bus perkama biržos kainomis

    Krokuvoje keturios aukštosios mokyklos pasirinko elektros tiekėją „Tauron Sprzedaż“, priklausantį „Tauron Polska Energia“ grupei. Sutartis apima elektros energijos pardavimą 2027 metams ir, pasinaudojus pasirinkimo teise, 2028 metams.

    Skelbiama, kad bendras planuojamas tiekimo mastas viršija 106,5 GWh. Tokia apimtis dideliam institucijų vartotojui leidžia derėtis dėl sąlygų ir tiksliau planuoti biudžetus, tačiau kartu reiškia ir didesnį dėmesį kainodaros mechanizmui.

    Biržos modelis tampa standartu

    Elektra universitetams bus tiekiama taikant biržos modelį, kai atsiskaitymai siejami su rinkos kainomis. Praktikoje tai reiškia, kad galutinė kaina formuojama pagal energijos biržos indeksus, o sutarties sąlygos pritaikomos konkretiems pirkėjo poreikiams.

    „Energijos tiekimas Krokuvos universitetams bus vykdomas pagal biržos pirkimo modelį, atsižvelgiant į individualius užsakovų reikalavimus“, – sakė „Tauron Sprzedaż“ valdybos viceprezidentas Krzysztofas Czajka.

    Pastaraisiais metais tokio tipo sutartys vis dažniau pasirenkamos įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų, nes jos suteikia daugiau skaidrumo, aiškiau parodo ryšį su rinkos situacija ir leidžia lanksčiau valdyti riziką, palyginti su fiksuotos kainos pasiūlymais.

    Kas dalyvauja pirkime

    Elektros energiją iš „Tauron Sprzedaż“ pirks keturios Krokuvos aukštosios mokyklos: Krokuvos kasybos ir metalurgijos akademija (AGH), Krokuvos žemės ūkio universitetas, Krokuvos dailės akademija ir Popiežiškasis Jono Pauliaus II universitetas.

    Pirkimą organizavo ir vykdė AGH, veikdama kaip grupės lyderė ir kitų institucijų vardu. Toks bendras pirkimas paprastai leidžia suvienodinti sutartines sąlygas ir sumažinti administracinę naštą, kai keli vartotojai derasi dėl vieno tiekimo paketo.

    „Konkursą organizavo ir įvykdė AGH kaip grupės lyderė, veikdama ir kitų universitetų vardu“, – sakė AGH rektorius Jerzy Lis.

    „Tauron Polska Energia“ nurodė, kad „Tauron Sprzedaż“ pasiūlymas buvo pasirinktas kaip finansiškai palankiausias. Galutinės sąnaudos 2027–2028 metais priklausys nuo rinkos kainų dinamikos ir sutartyje numatytų atsiskaitymo taisyklių.

  • Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Organizatoriai kviečia į nemokamą paskaitą, skirtą tiems, kurie planuoja studijas ar svarsto karjeros kryptį. Renginys orientuotas į praktinius pasirinkimus: nuo studijų programų vertinimo iki realių darbo rinkos poreikių.

    Paskaitoje žadama aptarti, kaip atpažinti patikimą informaciją apie studijas ir kaip įvertinti, ar pasirinkta sritis turi aiškias įsidarbinimo perspektyvas. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip keičiasi profesijos ir kokių įgūdžių darbdaviai dažniausiai tikisi iš pradedančiųjų.

    Pastaraisiais metais vis labiau ryškėja tendencija, kad vien diplomo nepakanka, o svarbi tampa praktinė patirtis, projektiniai darbai ir gebėjimas mokytis visą gyvenimą. Auga ir DI įtaka: daugelis įmonių ieško žmonių, kurie supranta, kaip keičiasi procesai, ir moka dirbti su skaitmeniniais įrankiais.

    Organizatoriai pažymi, kad renginys aktualus tiek abiturientams, tiek studentams, tiek dirbantiems, kurie svarsto persikvalifikavimą. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti klausimus apie dominančias studijų kryptis, praktikos galimybes ir pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

    Tiksli informacija apie paskaitos laiką, vietą ir registraciją pateikiama renginio organizatorių kanaluose. Prieš vykstant verta pasitikrinti, ar reikalinga išankstinė registracija ir ar bus galimybė dalyvauti nuotoliu.

  • Vilnius pradeda jaunimo politikos strategiją 2027–2029 metams: kviečia ekspertus ir organizacijas prisidėti

    Vilniaus jaunimo politikos centras pradeda rengti Vilniaus miesto jaunimo politikos strategiją 2027–2029 metams ir kviečia prisidėti akademinę bendruomenę, tyrėjus, ekspertus bei su jaunimu dirbančias organizacijas. Strategija bus rengiama remiantis duomenimis ir praktinėmis įžvalgomis, kad numatomos priemonės atlieptų realius jaunų žmonių poreikius.

    Kaip atspirties taškas bus naudojama šiuo metu galiojanti Vilniaus miesto jaunimo politikos strategija, patvirtinta 2023 metais. Naujojo dokumento rengėjai pabrėžia, kad etapų planas gali būti tikslinamas pagal įsitraukusių partnerių pasiūlymus ir paties proceso eigą.

    Ko sieks nauja strategija?

    Numatoma, kad strategijoje dėmesys bus skiriamas jaunų žmonių užimtumui, savanorystei, savarankiškumo ugdymui ir įsitraukimui į visuomenės gyvenimą. Taip pat akcentuojamos sritys, kurios pastaraisiais metais savivaldybėms tapo ypač aktualios: psichikos sveikata, kūrybiškumo skatinimas, verslumo gebėjimai ir patrauklios sąlygos jaunimui gyventi mieste.

    Strategija bus kuriama pasitelkiant fokus grupių diskusijas ir remiantis jau atliktų tyrimų rezultatais. Vilniaus jaunimo politikos centras nurodo, kad bus naudojamos jaunimo politikos kokybės vertinimo ir jaunimo situacijos identifikavimo įžvalgos, jų išvados ir rekomendacijos.

    Kaip bus įtraukti partneriai?

    Rengimo procese ketinama telkti nevyriausybines organizacijas, su jaunimu dirbančius specialistus, universitetų atstovus ir kitus suinteresuotus partnerius. Iš potencialių bendradarbių laukiama informacijos, ar jie matytų galimybę įsitraukti į strategijos rengimą ir kokia forma tai galėtų vykti.

    Taip pat prašoma įvardyti, kokios bendradarbiavimo formos būtų aktualiausios, kokios galimos įgyvendinimo sąlygos ir preliminarūs kaštai. Atskirai keliama galimybė prisidėti ir prie tolesnio strategijos įgyvendinimo 2027 metais, kad dokumentas neliktų vien planavimo priemone.

    Kur kreiptis norint prisidėti?

    Dėl bendradarbiavimo kviečiama kreiptis į Rusnę Satkauskaitę. Nurodomi kontaktai: el. paštas mokymai@vjpc.lt, telefonas +370 640 23510, adresas Vilniaus g. 22-3, LT-01402, Vilnius.

    Vilniaus jaunimo politikos centras pabrėžia, kad platesnis įsitraukimas gali padėti parengti kokybišką, duomenimis grįstą ir jaunų žmonių kasdienybę realiai atliepiančią strategiją. Tikimasi, kad partnerystės leis tiksliau identifikuoti prioritetus ir pasirinkti priemones, kurios duotų apčiuopiamą rezultatą mieste.