CP v2

Tag: Universitetai

  • DI keičia mokslo žaidimo taisykles: universiteto rektorius įspėja dėl priklausomybės ir ragina veikti

    Dirbtinis intelektas sparčiai keičia akademinę aplinką, o universitetams vien gynybinės pozicijos nebeužtenka. Tokią žinutę viešoje diskusijoje akcentavo Silezijos universiteto rektorius prof. dr. hab. Ryszardas Koziołekas, ragindamas mokslo bendruomenę DI matyti ne tik kaip riziką, bet ir kaip realų pagalbininką tyrimuose bei studijose.

    Pasak jo, šiuolaikinių DI sistemų proveržis neatsiejamas nuo didelės apimties kokybiškų duomenų, sukauptų dar analoginėje epochoje. Kartu tai kelia klausimų, kam iš tiesų atitenka atvirosios mokslo praktikos sukurta vertė, jei tie patys duomenys naudojami komercinių modelių treniravimui.

    Kibernetinės grėsmės universitetams

    Diskusijos fone išryškėjo ir kita problema – kibernetinis saugumas, nes aukštosios mokyklos yra patrauklūs taikiniai dėl jautrios informacijos ir plataus vartotojų tinklo. Silezijos politechnikos ir Silezijos universiteto inicijuota programa „Cyberedu“ siekia kelti vadovų, dėstytojų, doktorantų ir studentų kompetencijas, apimančias praktinius mokymus ir edukacines priemones.

    Programai numatytas finansavimas viršija 1 400 000 eurų. Didžioji dalis lėšų skiriama mokymų organizavimui, o dalis – turinio kūrimui, kuris turėtų padėti universitetų bendruomenei atpažinti incidentus, stiprinti atsparumą socialinei inžinerijai ir gerinti kasdienę skaitmeninę higieną.

    Ar artėja naujas mokslo lūžis?

    Rektorius atkreipė dėmesį į pastarųjų savaičių diskusijas apie DI gebėjimą spręsti itin sudėtingas matematikos ir fizikos užduotis, įskaitant ir ilgai spręstus teorinius klausimus. Vis dėlto, šalia optimizmo iškyla ir patikimumo tema: akademinėje bendruomenėje vis dažniau klausiama, ar modeliai problemų „neišmoksta“ iš iš anksto egzistuojančių, bet ne visuomet aiškiai identifikuotų šaltinių.

    Koziołeko teigimu, universitetų pareiga yra racionaliai įvertinti, kur DI gali pagreitinti pažintinius procesus, o kur būtina užtikrinti aiškias taisykles, skaidrumą ir atsakomybę. Jis pabrėžė, kad DI gali tapti realia pagalba tiek mokslui, tiek didaktikai, tačiau tik tuomet, jei bus kuriamas ir naudojamas atsakingai.

    „Kalbėdami apie kibernetinį saugumą, dažniausiai susitelkiame į grėsmes ir baimes, bet neturime pamiršti ir teigiamų pokyčių, kurie gali sustiprinti pažinimo procesus“, – sakė Ryszardas Koziołekas.

    Atviro mokslo paradoksas ir priklausomybės rizika

    Rektorius apibūdino paradoksą, su kuriuo šiandien susiduria universitetai: atvirasis mokslas remiasi laisvu dalijimusi tyrimų rezultatais, bet kartu auga nerimas, kad šie duomenys naudojami pažangių DI modelių tobulinimui, o akademinė bendruomenė ne visuomet žino, kas ir kokiu tikslu iš to gauna naudą.

    Dar didesnė rizika, pasak jo, yra priklausomybė nuo privačių kompanijų kuriamų modelių. Jei prieiga prie įrankių gali būti apribota ar pakeista mokamu režimu per labai trumpą laiką, universitetai rizikuoja prarasti kritiškai svarbius procesus palaikančias priemones, o kartu ir planavimo stabilumą tyrimuose bei studijų organizavime.

    Todėl, rektoriaus vertinimu, būtina stiprinti teisinę ir technologinę bazę, kuri leistų DI plėtrą vykdyti saugiai ir atsakingai. Jis taip pat akcentavo valstybės vaidmenį – siekį, kad pažangūs sprendimai, darantys įtaką švietimui ir mokslui, nebūtų palikti vien privačių interesų logikai.

  • 2027 metų mokslo biudžetas augs, bet universitetai perspėja: didžioji dalis lėšų jau suplanuota

    Lenkijos 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytas mokslo ir aukštojo mokslo finansavimo didinimas. Valdžia skelbia apie 7,5 proc. augimą, tačiau akademinė bendruomenė ragina žiūrėti į skaičius atsargiau.

    Pagal biudžeto projekto skaičiavimus papildomos lėšos mokslo ir aukštojo mokslo sistemai siektų apie 620 000 000 eurų, lyginant su 2026 metais. Dalis politikų tai vadina derybiniu laimėjimu, bet universitetai pabrėžia, kad reali laisvai panaudojamų pinigų dalis gali būti gerokai mažesnė.

    Vyriausybė: augimas turėtų padengti sąnaudas

    Mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos atstovai teigia, kad didesnis finansavimas padės institucijoms ne tik indeksuoti atlyginimus, bet ir kompensuoti augančias veiklos sąnaudas. Taip pat planuojama daugiau lėšų skirti konkursinėms programoms ir projektams.

    Vienas akcentuojamų pokyčių – didesnis finansavimas Narodowe Centrum Nauki, kuris Lenkijoje yra vienas pagrindinių mokslo grantų skirstytojų. Skelbiama, kad šiam centrui numatoma papildomai apie 92 000 000 eurų, o kartu tikimasi padidinti paraiškų sėkmės rodiklį konkursuose.

    Universitetai: dalis sumos – jau prisiimti įsipareigojimai

    Konferencijos Rektorów Uniwersytetów Polskich atstovai teigia, kad viešai pristatomas augimas nėra „nauji pinigai“ universitetams visa apimtimi. Jų argumentas paprastas: reikšminga dalis biudžeto padidinimo skirta bendriems viešojo sektoriaus sprendimams, o ne papildomoms aukštojo mokslo reikmėms.

    Didžiausia eilutė – apie 345 000 000 eurų, numatyta 3 proc. viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui. Universitetai pabrėžia, kad tai horizontali priemonė, kuri taikoma visai biudžetinei sferai, todėl jos nereikėtų laikyti išskirtiniu papildomu finansavimu aukštajam mokslui.

    „Iš esmės tai yra pliusas, bet kartu ir daug viešųjų ryšių“, – sakė akademinės bendruomenės atstovas.

    Programa IDUB ir klausimas dėl realios subvencijos

    Kita reikšminga dalis siejama su programa Inicjatywa doskonałości – uczelnia badawcza, kuri remia mokslinių universitetų konkurencingumą ir jų tarptautiškumą. Akademikai primena, kad programos taisyklėse numatyti automatiniai priedai, ypač konkurso metais, todėl ir šios lėšos iš anksto „užprogramuotos“.

    Pagal universitetų skaičiavimus, su IDUB susijęs privalomas augimas gali sudaryti apie 138 000 000 eurų. Dėl to akademinė bendruomenė daro išvadą, kad didžioji dalis deklaruojamo bendro padidinimo atitenka jau egzistuojantiems įsipareigojimams, o realus bazinės subvencijos augimas gali būti kuklus.

    Universitetai taip pat atkreipia dėmesį į struktūrinę problemą: net ir didėjant finansavimui, dalis pinigų nukreipiama į tikslines programas arba grantus, kurie ne visada sprendžia kasdienes institucijų išlaikymo ir studijų kokybės užtikrinimo problemas. Todėl, jų vertinimu, 2027 metais pagrindinis klausimas bus ne vien biudžeto augimas, o tai, kiek jo dalies universitetai galės panaudoti lanksčiai ir pagal realius poreikius.

  • Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos paskelbė užbaigusios susijungimą ir įkūrusios tai, ką pačios vadina pirmuoju šalies superuniversitetu. Londono Grinvičo universitetas ir Kento universitetas suformavo naują darinį London and South East University Group, sutrumpintai LASE.

    Naujasis universitetų grupės modelis nuo pat pradžių kuriamas taip, kad ateityje prie jo galėtų prisijungti ir kitos aukštosios mokyklos. Skelbiama, kad LASE vienys daugiau nei 50 000 studentų ir pagal dydį taps trečia didžiausia universiteto struktūra Jungtinėje Karalystėje.

    Nors įsteigta bendra grupė, abu universitetai ir toliau veiks savo pavadinimais bei išlaikys atskirus akademinius padalinius. Studentai galės stoti, studijuoti ir baigti pasirinktą instituciją, o LASE turės kanclerį, valdymo organus ir aukščiausio lygio vykdomąją komandą.

    Oficialus LASE startas numatytas rugsėjo 7 dieną. Ta proga renginiai planuojami keturiuose miesteliuose: Greenwich, Avery Hill, Medway ir Canterbury.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo, nes per pastaruosius metus nuveiktas milžiniškas darbas pagal ambicingą grafiką, kuriant iki šiol neregėtą universiteto modelį“, – sakė steigiamoji LASE vicekanclerė ir vadovė profesorė Jane Harrington.

    „Tai leidžia pradėti sklandžiai, turint stiprią vadovų komandą ir aiškią kryptį, kad galėtume įgyvendinti potencialą kaip pirmasis JK superuniversitetas“, – pridūrė ji.

    Šis susijungimas vyksta Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo sektoriui patiriant vis didesnį ekonominį spaudimą. Pastaraisiais metais universitetai vis dažniau kalba apie struktūrinių reformų būtinybę: nuo didėjančių veiklos kaštų iki sudėtingesnio finansavimo ir konkurencijos dėl studentų.

    Jungtinės Karalystės parlamentarai šią riziką yra įvardiję tiesiai: Švietimo komitetas perspėjo, kad Anglijos aukštojo mokslo sektorius susiduria su finansine krize, kuri gali realiai baigtis instituciniu nemokumu. Komiteto vertinimu, be skubių ir suderintų sprendimų atsiranda aiški tikimybė, kad viena iš aukštųjų mokyklų gali būti priversta užsidaryti, o pasekmės paliestų studentus, darbuotojus, vietos ekonomiką ir šalies akademinę reputaciją.

    Tokiame kontekste LASE modelis siunčia signalą, kad universitetai ieško masto ekonomijos ir bendrų administracinių sprendimų, kartu stengdamiesi išlaikyti akademinį savitumą. Jei projektas pasiteisins, jis gali tapti precedentu, kaip Jungtinėje Karalystėje ateityje būtų konsoliduojamas aukštasis mokslas.

  • DI aktas ateina į universitetus: nuo darbuotojų mokymų iki auditų – kokių pokyčių laukti

    DI aktas paliečia ir aukštąsias mokyklas

    Europos Sąjungos DI aktas vis dažniau tampa ne technologijų bendrovių, o ir universitetų bei kolegijų kasdienybės tema. Aukštosios mokyklos naudoja įvairius DI sprendimus nuo pokalbių robotų administravime iki įrankių, padedančių apdoroti duomenis ar rengti studijų medžiagą.

    Tačiau DI naudojimas švietime reiškia ne vien patogumą. Kartu atsiranda pareigos dėl darbuotojų kompetencijų, naudojamų įrankių įvertinimo, skaidrumo ir rizikų valdymo, ypač kai DI daro įtaką priėmimui ar studentų vertinimui.

    Kokie terminai svarbiausi?

    DI aktas yra Europos Sąjungos reglamentas, todėl taikomas tiesiogiai, be atskiro perkėlimo į nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad reikalavimai aktualūs ir Lietuvos aukštosioms mokykloms, kai jos diegia ar naudoja DI sistemas studijose, administravime ar atrankose.

    Viena iš ankstyvųjų pareigų susijusi su kompetencijomis: organizacijos turi užtikrinti, kad DI sistemomis besinaudojantys žmonės turėtų pakankamai žinių ir supratimo apie šių įrankių galimybes, ribas bei rizikas. Praktikoje tai dažniausiai reiškia vidinius mokymus, taisykles ir atsakomybės paskirstymą.

    Kitas svarbus etapas siejamas su platesniu reglamento reikalavimų taikymu, kai daugiau nuostatų pradeda veikti pilna apimtimi. Aukštosioms mokykloms tai signalas nelaukti paskutinės minutės, nes procesai viešuosiuose pirkimuose, IT valdyme ir akademinėje veikloje paprastai keičiasi lėtai.

    Ką universitetams reikės padaryti praktiškai?

    Didžiausia rizika slypi ne pavieniame dėstytojo naudojamame teksto generavimo įrankyje, o sistemose, kurios gali nulemti studento galimybes. DI aktas numato, kad aukštos rizikos sritimis švietime gali tapti sprendimai, skirti kandidatų atrankai, studentų priskyrimui programoms, mokymosi pasiekimų vertinimui ar ugdymo lygio nustatymui.

    Jei aukštoji mokykla naudoja tokias sistemas, jai gali atsirasti pareigos užtikrinti žmogaus priežiūrą, stebėti sistemos veikimą, fiksuoti incidentus ir turėti aiškias procedūras, kaip reaguoti į klaidas ar šališkumą. Tai ypač svarbu, kai sprendimai daro tiesioginę įtaką priėmimui, pažymiams ar studijų keliui.

    Praktinis pasirengimas dažniausiai prasideda nuo inventorizacijos: kokie DI įrankiai naudojami fakultetuose, administracijoje, bibliotekose ar priėmimo skyriuose. Tuomet atliekamas vertinimas, ar kuri nors sistema patenka į aukštos rizikos kategorijas, ir ar universitetas yra tik naudotojas, ar faktiškai tampa sprendimo tiekėju.

    Pastarasis klausimas ypač jautrus, kai institucija pritaiko sprendimą savo poreikiams, integruoja į vidines sistemas arba pateikia jį su savo ženklu. Tokiais atvejais pareigų apimtis gali išaugti, nes atsiranda daugiau atitikties, dokumentavimo ir atsakomybės reikalavimų.

    Kiek tai gali kainuoti?

    DI akto įgyvendinimas aukštosioms mokykloms pirmiausia reikalaus laiko ir kompetencijų, o ne vien naujų pirkinių. Tikėtinos išlaidos siejamos su naudojamų įrankių auditu, vidaus tvarkų ir dokumentacijos parengimu, darbuotojų mokymais bei atsakingų asmenų paskyrimu priežiūrai.

    Dalis šių darbų gali persidengti su kibernetinio saugumo ir tiekimo grandinės valdymo praktika, ypač jei institucija jau turi brandesnius procesus rizikų valdymui, tiekėjų vertinimui ir darbuotojų švietimui. Tokiu atveju DI akto reikalavimai tampa ne visiškai nauju projektu, o esamų procesų išplėtimu.

    Kodėl delsimas gali brangiai kainuoti?

    Universitetams sudėtingiausia yra koordinacija: DI įrankiai dažnai naudojami decentralizuotai, skirtinguose padaliniuose, o sprendimai perkami ar pasirenkami „iš apačios“. Dėl to be ankstyvo pasirengimo sunku greitai nustatyti, kas naudojama, kokiais tikslais ir kokias rizikas tai sukuria studentams bei institucijai.

    Kuo anksčiau pradedamas darbas, tuo lengviau suplanuoti biudžetus, suderinti pirkimus, ištestuoti sprendimus ir parengti aiškias taisykles dėstytojams bei administracijai. DI aktas aukštosioms mokykloms tampa ne vien teisiniu dokumentu, o praktiniu reikalavimu sutvarkyti DI naudojimą taip, kad jis būtų skaidrus, atsakingas ir kontroliuojamas.

  • Krokuvos universitetai pasirinko „Tauron“: elektra 2027–2028 m. bus perkama biržos kainomis

    Krokuvoje keturios aukštosios mokyklos pasirinko elektros tiekėją „Tauron Sprzedaż“, priklausantį „Tauron Polska Energia“ grupei. Sutartis apima elektros energijos pardavimą 2027 metams ir, pasinaudojus pasirinkimo teise, 2028 metams.

    Skelbiama, kad bendras planuojamas tiekimo mastas viršija 106,5 GWh. Tokia apimtis dideliam institucijų vartotojui leidžia derėtis dėl sąlygų ir tiksliau planuoti biudžetus, tačiau kartu reiškia ir didesnį dėmesį kainodaros mechanizmui.

    Biržos modelis tampa standartu

    Elektra universitetams bus tiekiama taikant biržos modelį, kai atsiskaitymai siejami su rinkos kainomis. Praktikoje tai reiškia, kad galutinė kaina formuojama pagal energijos biržos indeksus, o sutarties sąlygos pritaikomos konkretiems pirkėjo poreikiams.

    „Energijos tiekimas Krokuvos universitetams bus vykdomas pagal biržos pirkimo modelį, atsižvelgiant į individualius užsakovų reikalavimus“, – sakė „Tauron Sprzedaż“ valdybos viceprezidentas Krzysztofas Czajka.

    Pastaraisiais metais tokio tipo sutartys vis dažniau pasirenkamos įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų, nes jos suteikia daugiau skaidrumo, aiškiau parodo ryšį su rinkos situacija ir leidžia lanksčiau valdyti riziką, palyginti su fiksuotos kainos pasiūlymais.

    Kas dalyvauja pirkime

    Elektros energiją iš „Tauron Sprzedaż“ pirks keturios Krokuvos aukštosios mokyklos: Krokuvos kasybos ir metalurgijos akademija (AGH), Krokuvos žemės ūkio universitetas, Krokuvos dailės akademija ir Popiežiškasis Jono Pauliaus II universitetas.

    Pirkimą organizavo ir vykdė AGH, veikdama kaip grupės lyderė ir kitų institucijų vardu. Toks bendras pirkimas paprastai leidžia suvienodinti sutartines sąlygas ir sumažinti administracinę naštą, kai keli vartotojai derasi dėl vieno tiekimo paketo.

    „Konkursą organizavo ir įvykdė AGH kaip grupės lyderė, veikdama ir kitų universitetų vardu“, – sakė AGH rektorius Jerzy Lis.

    „Tauron Polska Energia“ nurodė, kad „Tauron Sprzedaż“ pasiūlymas buvo pasirinktas kaip finansiškai palankiausias. Galutinės sąnaudos 2027–2028 metais priklausys nuo rinkos kainų dinamikos ir sutartyje numatytų atsiskaitymo taisyklių.

  • Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Nemokama paskaita: ką būtina žinoti prieš renkantis studijas ir karjerą 2026 metais

    Organizatoriai kviečia į nemokamą paskaitą, skirtą tiems, kurie planuoja studijas ar svarsto karjeros kryptį. Renginys orientuotas į praktinius pasirinkimus: nuo studijų programų vertinimo iki realių darbo rinkos poreikių.

    Paskaitoje žadama aptarti, kaip atpažinti patikimą informaciją apie studijas ir kaip įvertinti, ar pasirinkta sritis turi aiškias įsidarbinimo perspektyvas. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip keičiasi profesijos ir kokių įgūdžių darbdaviai dažniausiai tikisi iš pradedančiųjų.

    Pastaraisiais metais vis labiau ryškėja tendencija, kad vien diplomo nepakanka, o svarbi tampa praktinė patirtis, projektiniai darbai ir gebėjimas mokytis visą gyvenimą. Auga ir DI įtaka: daugelis įmonių ieško žmonių, kurie supranta, kaip keičiasi procesai, ir moka dirbti su skaitmeniniais įrankiais.

    Organizatoriai pažymi, kad renginys aktualus tiek abiturientams, tiek studentams, tiek dirbantiems, kurie svarsto persikvalifikavimą. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti klausimus apie dominančias studijų kryptis, praktikos galimybes ir pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

    Tiksli informacija apie paskaitos laiką, vietą ir registraciją pateikiama renginio organizatorių kanaluose. Prieš vykstant verta pasitikrinti, ar reikalinga išankstinė registracija ir ar bus galimybė dalyvauti nuotoliu.

  • Vilnius pradeda jaunimo politikos strategiją 2027–2029 metams: kviečia ekspertus ir organizacijas prisidėti

    Vilniaus jaunimo politikos centras pradeda rengti Vilniaus miesto jaunimo politikos strategiją 2027–2029 metams ir kviečia prisidėti akademinę bendruomenę, tyrėjus, ekspertus bei su jaunimu dirbančias organizacijas. Strategija bus rengiama remiantis duomenimis ir praktinėmis įžvalgomis, kad numatomos priemonės atlieptų realius jaunų žmonių poreikius.

    Kaip atspirties taškas bus naudojama šiuo metu galiojanti Vilniaus miesto jaunimo politikos strategija, patvirtinta 2023 metais. Naujojo dokumento rengėjai pabrėžia, kad etapų planas gali būti tikslinamas pagal įsitraukusių partnerių pasiūlymus ir paties proceso eigą.

    Ko sieks nauja strategija?

    Numatoma, kad strategijoje dėmesys bus skiriamas jaunų žmonių užimtumui, savanorystei, savarankiškumo ugdymui ir įsitraukimui į visuomenės gyvenimą. Taip pat akcentuojamos sritys, kurios pastaraisiais metais savivaldybėms tapo ypač aktualios: psichikos sveikata, kūrybiškumo skatinimas, verslumo gebėjimai ir patrauklios sąlygos jaunimui gyventi mieste.

    Strategija bus kuriama pasitelkiant fokus grupių diskusijas ir remiantis jau atliktų tyrimų rezultatais. Vilniaus jaunimo politikos centras nurodo, kad bus naudojamos jaunimo politikos kokybės vertinimo ir jaunimo situacijos identifikavimo įžvalgos, jų išvados ir rekomendacijos.

    Kaip bus įtraukti partneriai?

    Rengimo procese ketinama telkti nevyriausybines organizacijas, su jaunimu dirbančius specialistus, universitetų atstovus ir kitus suinteresuotus partnerius. Iš potencialių bendradarbių laukiama informacijos, ar jie matytų galimybę įsitraukti į strategijos rengimą ir kokia forma tai galėtų vykti.

    Taip pat prašoma įvardyti, kokios bendradarbiavimo formos būtų aktualiausios, kokios galimos įgyvendinimo sąlygos ir preliminarūs kaštai. Atskirai keliama galimybė prisidėti ir prie tolesnio strategijos įgyvendinimo 2027 metais, kad dokumentas neliktų vien planavimo priemone.

    Kur kreiptis norint prisidėti?

    Dėl bendradarbiavimo kviečiama kreiptis į Rusnę Satkauskaitę. Nurodomi kontaktai: el. paštas mokymai@vjpc.lt, telefonas +370 640 23510, adresas Vilniaus g. 22-3, LT-01402, Vilnius.

    Vilniaus jaunimo politikos centras pabrėžia, kad platesnis įsitraukimas gali padėti parengti kokybišką, duomenimis grįstą ir jaunų žmonių kasdienybę realiai atliepiančią strategiją. Tikimasi, kad partnerystės leis tiksliau identifikuoti prioritetus ir pasirinkti priemones, kurios duotų apčiuopiamą rezultatą mieste.