Tag: University College London

  • Mokslininkai rado netikėtą būdą lėtinti senėjimą: ne dieta ir ne sportas, o tai

    Mokslininkai rado netikėtą būdą lėtinti senėjimą: ne dieta ir ne sportas, o tai

    Ilgą laiką manyta, kad senėjimo tempą labiausiai lemia mityba ir fizinis aktyvumas, tačiau naujausi duomenys rodo ir kitą, gerokai malonesnę kryptį. University College London mokslininkai nustatė, kad reguliarus įsitraukimas į meną ir kultūrą gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu.

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale „Innovation in Aging“, apėmė daugiau nei 3 500 dalyvių. Mokslininkai analizavo su senėjimu siejamus DNR pokyčius ir vertino, kaip jie koreliuoja su žmonių kultūriniais įpročiais bei menine veikla.

    Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie bent kartą per savaitę lankėsi kultūriniuose renginiuose ar užsiėmė kūrybine veikla, biologiškai senėjo iki 4 proc. lėčiau nei tie, kurie tai darė retai. Poveikis buvo pastebimas tiek kuriant, tiek paprasčiausiai vartojant kultūrą, pavyzdžiui, klausantis muzikos ar skaitant.

    Teatras, muziejai, parodos, koncertai, knygos, choras ar kūrybiniai užsiėmimai, tokie kaip keramika, tyrime minimi kaip pavyzdžiai veiklų, kurios gali turėti reikšmės. Tyrėjai pabrėžė, kad didesnę naudą siejo ne viena konkreti veikla, o įvairovė ir reguliarumas.

    Mokslininkai tokį ryšį aiškina keliais mechanizmais: mažesniu patiriamu stresu, aktyvesne kognityvine stimuliacija, geresne emocine savijauta ir tvirtesniais socialiniais ryšiais. Šie veiksniai laikomi svarbiais, nes ilgalaikis stresas ir socialinė izoliacija siejami su prastesniais sveikatos rodikliais bei spartesniais su amžiumi susijusiais organizmo pokyčiais.

    Ypač ryški nauda buvo pastebėta vyresniems nei 40 metų žmonėms, todėl tyrėjai akcentuoja, kad pokyčiams nebūtina radikaliai keisti gyvenimo būdo. Praktinis patarimas paprastas: kartą per savaitę susiplanuoti kultūrinį vakarą, prisiminti seną hobį arba išbandyti naują kūrybinę veiklą, kuri teikia malonumą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tai nėra stebuklinga alternatyva miegui, subalansuotai mitybai ar judėjimui. Greičiau tai papildomas, dažnai nuvertinamas įprotis, galintis prisidėti prie geresnės savijautos ir lėtesnių biologinių pokyčių, ypač jei tampa pastovia rutina.

  • Mokslininkai nustatė: muziejai gali lėtinti senėjimą – efektas prilygsta mankštai kartą per savaitę

    Mokslininkai nustatė: muziejai gali lėtinti senėjimą – efektas prilygsta mankštai kartą per savaitę

    Reguliarus lankymasis muziejuose, bibliotekose ar parodose gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu, rodo Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas. Mokslininkai pastebėjo, kad kultūrinė veikla bent kartą per savaitę siejosi su palankesniais biologinio amžiaus rodikliais.

    Tyrimą atlikę University College London (UCL) mokslininkai analizavo daugiau nei 3 500 suaugusiųjų sveikatos duomenis. Vertinimui pasitelkti keli vadinamieji epigenetiniai laikrodžiai, kurie pagal DNR metilinimo ir kitus biologinius ženklus leidžia apytikriai įvertinti, kaip greitai sensta organizmas.

    Kaip matuotas biologinis amžius

    Skirtingi epigenetiniai laikrodžiai fiksuoja nevienodus senėjimo aspektus, todėl tyrėjai lygino net kelis modelius. Vienas jų, DunedinPACE, vertina būtent senėjimo tempą, o ne tik biologinio amžiaus „tašką“ konkrečiu metu.

    Pagal šį rodiklį, žmonėms, kurie kultūrinėje ar meninėje veikloje dalyvavo kartą per savaitę, senėjimo tempas buvo apie 4 proc. lėtesnis nei tų, kurie tokia veikla užsiėmė rečiau nei tris kartus per metus. Kas mėnesį užfiksuotas įsitraukimas siejosi su maždaug 3 proc. lėtesniu tempu.

    Kitas naudojamas įrankis, PhenoAge, lygina chronologinį amžių su tuo, ką „sako“ bendri sveikatos rodikliai. Tyrime nurodoma, kad reguliariai su menu ar kultūra bent kartą per savaitę susiduriantys žmonės pagal šį rodiklį vidutiniškai atrodė maždaug vieneriais metais „jaunesni“.

    Kokia veikla siejosi su geresniais rodikliais

    Į kultūrinę ir meninę veiklą pateko įvairūs užsiėmimai: muziejų ir bibliotekų lankymas, parodos, rankdarbiai, tapyba, dainavimas, šokiai ar kitos kūrybinės praktikos. Tyrėjai taip pat pastebėjo tendenciją, kad didesnė veiklų įvairovė dažniau siejosi su palankesniais senėjimo ženklais.

    Ryškiausi ryšiai fiksuoti tarp vidutinio amžiaus suaugusiųjų, tačiau autoriai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis įrodymas, jog būtent muziejus „sustabdo“ senėjimą. Tokiuose stebėjimo tyrimuose svarbūs ir kiti veiksniai: sveikatos būklė, išsilavinimas, pajamos, socialinis aktyvumas, mityba ar fizinis aktyvumas.

    Kodėl menas gali veikti organizmą

    UCL tyrėjai aiškina, kad meninės ir kultūrinės patirtys gali mažinti stresą, stiprinti socialinius ryšius ir skatinti protinę veiklą, o tai siejama su geresniais ilgalaikės sveikatos rodikliais. Kitos studijos sveikatos kontekste dažnai mini ir mažesnį uždegiminius procesus atspindinčių žymenų lygį bei širdies ir kraujagyslių rizikos mažėjimą, nors mechanizmai gali skirtis.

    „Mūsų tyrimas pateikia pirmuosius įrodymus, kad įsitraukimas į meną ir kultūrą siejasi su lėtesniu biologinio senėjimo tempu“, – sakė UCL epidemiologė Feifei Bu.

    „Šie rezultatai rodo, kad menas gali turėti poveikį sveikatai biologiniu lygmeniu ir turėtų būti vertinamas kaip sveikatą stiprinantis elgesys panašiai kaip fizinis aktyvumas“, – teigė UCL tyrimo autorė Daisy Fancourt.

    Pastaraisiais metais kai kuriose šalyse vis dažniau kalbama apie vadinamąjį socialinį išrašymą, kai vietoje ar greta vaistų rekomenduojamos bendruomeninės veiklos. Ankstesnės iniciatyvos Kanadoje, kai pacientams būdavo suteikiamas nemokamas patekimas į muziejus, šį kartą gavo papildomą mokslinį kontekstą, nors praktinei medicinai dar reikalingi platesni ir ilgalaikiai tyrimai.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kultūrinės veiklos nereikėtų suprasti kaip fizinio aktyvumo pakaitalo. Vis dėlto daugeliui žmonių tai gali būti realistiškas, prieinamas būdas papildyti sveikatai palankų gyvenimo būdą, ypač kai judėjimas ribotas ar motyvacija sportui mažesnė.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Innovation in Aging“.

  • Tyrimas: menas ir kultūra bent kartą per savaitę siejami su lėtesniu biologiniu senėjimu

    Tyrimas: menas ir kultūra bent kartą per savaitę siejami su lėtesniu biologiniu senėjimu

    Ką parodė UCL tyrimas

    Reguliarus dalyvavimas meno ir kultūros veiklose gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu, rodo University College London mokslininkų analizė. Tyrėjai vertino, ar tokie įpročiai kaip muziejų lankymas, dainavimas chore ar kūrybiniai užsiėmimai atsispindi biologiniuose žymenyse.

    Moksliniame darbe analizuoti 3 556 Jungtinės Karalystės suaugusiųjų apklausų atsakymai ir kraujo tyrimų duomenys. Šiuos duomenis komanda lygino su vadinamaisiais epigenetiniais rodikliais, kurie pagal DNR cheminius „žymeklius“ leidžia įvertinti, kaip greitai organizmas sensta biologiniu lygmeniu.

    Kokie skirtumai fiksuoti

    Dažniau meno ir kultūros veiklose dalyvavę žmonės, ypač tie, kurie rinkosi įvairesnes veiklas, vidutiniškai turėjo lėtesnį senėjimo tempą. Pasak tyrėjų, bent kartą per savaitę kultūrinėje veikloje dalyvaujantys asmenys senėjo maždaug 4 proc. lėčiau nei tie, kurie tokias veiklas rinkosi retai.

    Mokslininkai pabrėžė, kad toks skirtumas yra panašus į dažnai fiksuojamą tarp žmonių, kurie sportuoja bent kartą per savaitę, ir tų, kurie fizine veikla neužsiima. Kitaip tariant, kultūriniai įpročiai šiame tyrime atrodė palyginami su vienu geriausiai ištirtų sveikos gyvensenos veiksnių.

    „Mūsų tyrimas pateikia pirmuosius įrodymus, kad įsitraukimas į meną ir kultūrą siejamas su lėtesniu biologinio senėjimo tempu“, – sakė vyresnioji autorė Feifei Bu.

    Tyrėjai pažymėjo, kad rezultatai ryškiausi buvo tarp 40 metų ir vyresnių suaugusiųjų. Asociacijos išliko ir tada, kai statistiškai įvertinti tokie veiksniai kaip kūno masės indeksas, rūkymas, išsilavinimas ir pajamos, nors tai vis tiek nereiškia, kad nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys.

    Kas yra epigenetiniai laikrodžiai?

    Tyrime naudoti keli epigenetiniai „laikrodžiai“, kurie pagal DNR metilinimo raštus padeda įvertinti biologinį amžių ar senėjimo tempą. Tarp jų minimi ir rodikliai, skirti būtent senėjimo greičiui, o didesni jų įverčiai siejami su didesne su amžiumi susijusių ligų rizika.

    Viename iš vertinimų dalyvavimas meno veikloje bent tris kartus per metus buvo siejamas su maždaug 2 proc. lėtesniu senėjimu, dalyvavimas kas mėnesį su 3 proc., o kas savaitę su 4 proc., palyginti su tais, kurie įsitraukdavo rečiau nei tris kartus per metus. Kitu rodikliu matuotas skirtumas atitiko maždaug vienerių metų „jaunesnį“ biologinį amžių tarp kas savaitę kultūrinėse veiklose dalyvaujančių asmenų.

    Tuo pat metu autoriai akcentavo, kad fizinis aktyvumas išlieka vienas geriausiai pagrįstų sveikatai palankių įpročių. Tyrimo žinutė labiau ta, kad menas ir kultūra gali papildyti sveikos gyvensenos „įrankių rinkinį“, ypač kai kalbama apie streso mažinimą, socialinį ryšį ir protinę stimuliaciją.

    Praktinis šio darbo pasiūlymas paprastas: jei ieškote tvaraus įpročio, kurį lengva įtraukti į kasdienybę, verta reguliariai skirti laiko kultūrai. Muziejus, koncertas, choras ar kūrybinė pamoka gali veikti ne tik savijautą, bet ir būti susiję su palankesniais biologinio senėjimo rodikliais.