Tag: Uoslės sutrikimai

  • Prarandate uoslę ir skonį? Lėtinis sinusitas su polipais gali vogti energiją – štai ką daryti

    Užsitęsusi sloga dažnai laikoma smulkmena, tačiau ji gali slėpti lėtinį prienosinių ančių uždegimą su nosies polipais. Ši būklė neretai sukelia ilgalaikį nosies užgulimą, prastina uoslę ir skonį, vargina nuovargiu bei galvos skausmais.

    Gydytojai pabrėžia, kad signalas sunerimti yra ne tik nuolat tekanti išskyra iš nosies, bet ir spaudimo jausmas veide, galvos ar net viso veido skausmas, ypač pasilenkus. Jei įprasti vaistai nuo slogos ar trumpalaikiai purškalai beveik nepadeda, verta įvertinti, ar nėra lėtinio uždegimo ir polipų.

    Lėtinis prienosinių ančių uždegimas su polipais dažnai nėra vien nosies problema. Klinikinėje praktikoje pastebima, kad daliai pacientų kartu pasireiškia ir kitos uždegiminės ligos, pavyzdžiui, astma ar atopinis dermatitas, todėl gydymas neretai reikalauja kelių sričių specialistų dėmesio.

    Kaip atpažinti ir kodėl kartojasi?

    Polipai yra gleivinės išvešėjimai, kurie gali mechaniškai blokuoti nosies landas ir prienosinių ančių ventiliaciją. Dėl to kvėpavimas per nosį tampa apsunkintas, prastėja miegas, o uoslės susilpnėjimas kai kuriems pacientams tampa vienu sunkiausių simptomų.

    Įprastinis gydymas dažniausiai prasideda nuo kasdienės nosies higienos: praplovimų druskos tirpalais ir gydytojo paskirtų į nosį purškiamų gliukokortikosteroidų. Taip pat svarbu suvaldyti gretutines ligas, ypač jei kartu diagnozuojama astma ar alerginis rinitas.

    Chirurginis polipų šalinimas paprastai svarstomas tada, kai taikant įprastas priemones nepavyksta pasiekti kontrolės. Vis dėlto vien operacija problemos ne visada išsprendžia, nes polipai linkę ataugti, todėl po procedūros dažniausiai reikalingas tęstinis priešuždegiminis gydymas ir stebėsena.

    Naujesnės gydymo kryptys

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama biologinei terapijai, kuri kai kuriems pacientams gali padėti sumažinti uždegimą ir simptomus, ypač esant sunkiai, nuolat atsinaujinančiai ligos eigai. Toks gydymas paprastai svarstomas specializuotuose centruose, įvertinus ligos sunkumą, polipų atsinaujinimą ir gretutines būkles.

    Specialistai pataria nedelsti, jei nosies užgulimas ir uoslės sutrikimai tęsiasi savaites ar mėnesius, o savipagalbos priemonės neveikia. Ankstyvas otorinolaringologo įvertinimas, endoskopinis nosies ištyrimas ir prireikus vaizdiniai tyrimai padeda tiksliau nustatyti priežastį ir parinkti efektyvesnį gydymo planą.

    „Dalis pacientų metų metus patenka į pasikartojantį ratą: polipai atauga, tenka vartoti steroidus, atliekama operacija, būklė trumpam pagerėja ir viskas kartojasi“, – sako alergologijos ir kvėpavimo ligų srityje dirbantys specialistai.

  • Loss of Smell May Signal Early Alzheimer’s: New Study Points to an Immune Trigger

    Loss of Smell May Signal Early Alzheimer’s: New Study Points to an Immune Trigger

    A subtle decline in the sense of smell could be among the earliest detectable changes linked to Alzheimer’s disease, potentially emerging well before clear memory problems. New research from Germany suggests the shift may be driven by the brain’s immune cells damaging key odor-processing connections.

    The study, led by scientists at the German Center for Neurodegenerative Diseases (DZNE) and Ludwig Maximilian University of Munich, focuses on microglia, immune cells that help maintain brain health. Researchers report that in early Alzheimer’s, microglia may begin dismantling nerve fibers needed for normal smell perception.

    How the brain’s smell circuit changes

    The team examined communication between the olfactory bulb, which processes odor signals, and the locus coeruleus, a brainstem region involved in sensory regulation and other core functions. Long nerve fibers from the locus coeruleus help tune activity in the olfactory bulb, supporting normal smell processing.

    According to the researchers, early Alzheimer’s-related alterations make these fibers appear abnormal to microglia. In response, microglia break down the connections, which could help explain why smell deficits can appear early in the disease course.

    An eat-me signal on neurons

    The study points to changes in the nerve fiber membrane as a likely trigger. A molecule called phosphatidylserine, typically kept on the inner side of the cell membrane, was observed on the outside, where it can act as an immune cue.

    Microglia are known to respond to this kind of signal during normal synaptic pruning, a process that removes unused or impaired connections. The researchers suggest that in early Alzheimer’s, abnormal neuron activity may prompt this membrane shift, leading microglia to remove fibers that are still needed.

    Evidence from mice, tissue, and PET scans

    To support the mechanism, the scientists combined results from Alzheimer’s-like mouse models with analyses of human brain tissue and PET imaging data from people diagnosed with Alzheimer’s or mild cognitive impairment. Together, these lines of evidence point to immune-driven damage occurring at an early stage.

    The findings also connect to a growing push for earlier diagnosis, as newer Alzheimer’s treatments are generally aimed at earlier phases of the disease. Researchers say a better understanding of smell-related changes could help identify people who should receive further testing before cognitive symptoms become pronounced.

    Smell loss can have many causes, including aging, infections, allergies, and other neurological conditions, so it is not a stand-alone diagnostic sign. Still, the study strengthens the case that changes in olfaction may offer a practical early clue worth taking seriously in Alzheimer’s research and clinical follow-up.