Tag: UPA

  • Ukrainos URM siūlo Lenkijai bendrą didvyrį: Marko Bezručkos idėja ir jos ribos istorijos ginče

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasiūlė Lenkijai simbolinį gestą: į Ukrainos nacionalinį panteoną įtraukti Marką Bezručką, Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomenės generolą, siejamą ir su Lenkijos istorija. Lenkijos pusėje tai vertinama kaip bandymas mažinti įtampą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau kyla dėl skirtingo istorinių įvykių ir asmenybių vertinimo.

    Bezručka istoriniuose šaltiniuose minimas kaip vienas 1920 metų Lenkijos ir Ukrainos sąjungos prieš bolševikus karo veikėjų. Jis dalyvavo 1920 metų Kijevo kampanijoje ir prisidėjo prie Zamoščiaus gynybos nuo sovietinių pajėgų, todėl daliai lenkų jis yra priimtinas bendros kovos prieš sovietus simbolis.

    Panteono įstatymas ir politinis kontekstas

    Pasiūlymas pasirodė tuo metu, kai Ukrainoje priimamas teisinis pagrindas nacionaliniam panteonui, o sprendimus dėl konkrečių asmenų perlaidojimo ar pagerbimo turėtų tvirtinti parlamentas. Numatyta, kad rekomendacijas teiks speciali taryba, į kurią būtų įtraukti Ukrainos nacionalinės atminties instituto atstovai, nepriklausomi istorikai ir visuomeninių organizacijų nariai.

    Lenkijoje dalis diplomatų ir politikų šį žingsnį vertina kaip pragmatišką signalą, jog Kyjivas ieško bendrų vardiklių santykiuose su Varšuva. Vis dėlto pabrėžiama, kad vienas simbolinis vardas savaime neišsprendžia gilesnių nesutarimų dėl atminties politikos ir istorinių interpretacijų.

    Kur slypi rizikos ir kodėl Lenkija išlieka atsargi

    Didžiausia Lenkijos pusės abejonė susijusi su tuo, kad panteono įstatymas nenumato uždaros ir aiškiai apibrėžtos kandidatų sąrašo logikos. Kritikai baiminasi, jog ateityje į oficialų pagerbimo lauką gali patekti ir asmenys, kuriuos Lenkija sieja su nusikaltimais prieš lenkų civilius, o tai vėl įpliesktų konfliktą.

    Tokias nuotaikas sustiprina ankstesni bandymai švelninti toną, kurie ne visada virsdavo ilgalaikiu proveržiu. Lenkijoje atkreipiamas dėmesys, kad net ir po bendrų deklaracijų ar simbolinių gestų Ukrainos viešojoje erdvėje periodiškai grįžta herojizavimo ginčai, ypač susiję su UPA vertinimu.

    „Tai pageidautinas ženklas, bet jis savaime negarantuoja kokybinio santykių pokyčio“, – sako su situacija susipažinę diplomatiniai šaltiniai.

    Ką galėtų reikšti kompromisas abiem pusėms

    Bezručkos figūra Kyjivui patogi tuo, kad ji leidžia kalbėti apie bendrą XX amžiaus pradžios kovą su bolševizmu, nesukeliant tiesioginių asociacijų su skaudžiausiais Lenkijos ir Ukrainos istoriniais lūžiais. Varšuvai tai gali būti proga išplėsti pozityvių atminties taškų žemėlapį, bet kartu išlaikyti principingą poziciją dėl temų, kurios Lenkijoje laikomos neperžengiamomis.

    Praktinis šio pasiūlymo testas bus ne pati idėja, o tolesni Kyjivo sprendimai: ar panteono politika iš tiesų taps labiau prognozuojama, ar ji liks priklausoma nuo vidaus politinių bangavimų ir karo meto simbolinės mobilizacijos.

  • Lenkijos prezidentas siūlo atimti iš Zelenskio Baltąjį Erelį: įtampa dėl UPA vardo

    Lenkijos prezidentas siūlo atimti iš Zelenskio Baltąjį Erelį: įtampa dėl UPA vardo

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis pareiškė ketinantis kreiptis į Baltosios Erelio ordino kapitulą su siūlymu atimti šį aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Sprendimą jis aiškina Kijevo žingsniu pervadinti elitinį Specialiųjų operacijų pajėgų dalinį, siejant jį su Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) tradicija.

    Volodymyras Zelenskis gegužės 27 dieną pasirašė dekretą, kuriuo naujasis dalinio pavadinimas pristatytas kaip bandymas atkurti istorines nacionalinės kariuomenės tradicijas ir įvertinti karių indėlį ginant Ukrainos teritorinį vientisumą bei nepriklausomybę. Lenkijoje toks sprendimas sutiktas kaip jautrus ir skaldantis dėl Antrojo pasaulinio karo laikotarpio istorinių interpretacijų.

    „Taip nekurti santykiai tarp tautų“, – sakė Karolis Navrockis, teigdamas, kad UPA glorifikavimas suteikia papildomo pagrindo Rusijos dezinformacijai. Lenkijos vadovas pabrėžė, jog atminties politika yra valstybės kompetencija, o visuomenės ir politikų raginimus jis vertina rimtai.

    Kapituloje klausimas turėtų būti svarstomas birželio 8 dieną. Baltosios Erelio ordinas Volodymyrui Zelenskiui buvo įteiktas 2023 metais balandžio 5 dieną, kai Lenkijos prezidento pareigas ėjo Andrzejus Duda, pabrėžęs Ukrainos vaidmenį stabdant Rusijos imperializmą ir ginant žmogaus teises.

    Į konfliktą sureagavo ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, raginęs „atvėsinti emocijas“ abipus sienos. Jo teigimu, istorija išlieka skausminga tema, tačiau dabartinėje saugumo situacijoje esminis tikslas turėtų būti vienybės išsaugojimas, nes pagrindinis regiono priešininkas yra Rusija.

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė nusivylimą, kad nebuvo atsižvelgta į Lenkijos istorinius jautrumus. Užsienio reikalų ministerija sprendimą įvertino vienareikšmiškai neigiamai, o diplomatiniais kanalais perdavė protestą ir išsikvietė Ukrainos atstovus aptarti situacijos.

    Ukrainos pusėje viena pirmųjų viešų reakcijų pasigirdo iš Lvivo mero Andrijaus Sadovojo. Jis akcentavo, kad kiekviena valstybė turi savus herojus, o karo akivaizdoje Ukraina ir Lenkija yra toje pačioje barikadų pusėje, kovodamos prieš Rusijos agresiją, kuri, jo žodžiais, kelia grėsmę demokratijai ne tik Ukrainoje.

    Istorinis ginčas sukasi apie UPA, kuri veikė 1942–1949 metais ir siejama su Ukrainos nacionalistiniu judėjimu. Lenkijoje UPA laikoma atsakinga už masines lenkų civilių žudynes Voluinėje ir Rytų Galicijoje 1943–1945 metais, o šie įvykiai Lenkijos politiniu lygmeniu yra pripažinti nusikaltimais, turinčiais genocido požymių.

    Istorikų vertinimai dėl aukų skaičiaus ir įvykių kvalifikavimo skiriasi, tačiau Lenkijos atminties politikoje tai išlieka vienas skaudžiausių XX amžiaus epizodų. Ukrainos viešojoje erdvėje UPA dažnai pristatoma pirmiausia kaip pasipriešinimo jėga, kovojusi už nepriklausomybę prieš nacistinę Vokietiją ir Sovietų Sąjungą, nors dalies UPA narių dalyvavimas nusikaltimuose taip pat pripažįstamas.

    Tokie istorijos klausimai ne kartą veikė Varšuvos ir Kijevo santykius net ir glaudaus bendradarbiavimo laikotarpiu. Pastaraisiais metais abi pusės ieškojo susitaikymo kelių per bendrus minėjimus ir sprendimus dėl istorinių tyrimų, tačiau simboliniai žingsniai, susiję su atmintimi ir pavadinimais, vis dar gali greitai tapti politinės įtampos katalizatoriumi.