Masačusetso valstijoje, JAV, nuardžius tris senas užtvankas Kunamessetto upėje, gamta pradėjo greitai atkurti per šimtmečius pakeistą upės vagą ir šlapynių ekosistemą. Specialistų teigimu, užtvankos ilgą laiką trikdė natūralią vandens tėkmę ir ribojo žuvų migraciją.
Pirmoji užtvanka, vadinta Middle Dam, buvo demontuota 2018 metais, vėliau pašalintos dar dvi – Lower Dam ir Upper Dam. Šie statiniai šimtmečiais keitė upės hidrologiją, o ypač trukdė migruojančioms žuvims pasiekti aukščiau esantį Kunamessetto tvenkinį, svarbų nerštui.
Kaip atkurta upė ir šlapynės
Po užtvankų demontavimo atkurta maždaug 1,6 kilometro vingiuota upės vaga, kad vanduo vėl tekėtų natūraliau ir formuotų įvairias buveines. Vietoje siauro pralaidos vamzdžio po keliu įrengtas platesnis tiltas, kad srovė nebūtų „suspaudžiama“ ir netaptų kliūtimi gyvūnijai.
Į vagą buvo sugrąžinti nuvirtę medžiai ir šaknų masyvai – tokie elementai natūraliose upėse kuria skirtingo greičio sroves, slėptuves ir gilesnes „poilsio“ zonas migruojančioms žuvims. Tai taip pat padeda formuotis smėlio ir žvyro sąnašoms bei mažina krantų eroziją.
Projektas palietė ir teritorijas, kur dešimtmečiais buvo auginamos spanguolės – intensyvus ūkininkavimas buvo pakeitęs reljefą, o kai kur natūralios durpinės dirvos buvo užpiltos smėliu. Ekologai išvežė didelius kiekius susikaupusio smėlio, kad atsivertų išlikęs durpių sluoksnis, kuriame buvo ir vietinių augalų sėklų.
Rezultatai: sugrįžusios žuvys ir augalai
Stebėsena parodė, kad per dvejus metus po pagrindinių darbų pabaigos 2020 metais atkurtoje teritorijoje atsirado arba buvo pasodinta daugiau kaip 200 vietinių augalų rūšių. Ilgainiui jos ėmė stelbti invazines rūšis, kurios dažnai plinta pažeistose, žmogaus smarkiai pakeistose buveinėse.
Atkurti pelkiniai plotai tapo svarbūs ir vandens kokybei: augalai filtruoja vandenį, suriša dalį maistinių medžiagų pertekliaus, o platesnė užliejama lyguma gali amortizuoti lokalius potvynius audrų metu. Tokie sprendimai vis dažniau minimi kaip gamtinė infrastruktūra, padedanti prisitaikyti prie klimato kaitos.
Pokyčiai akivaizdūs ir gyvūnijai. Į vėsesnes, labiau užpavėsintas upės atkarpas sugrįžo upėtakiai, o žuvų migracijos skaitikliai upės žiotyse fiksavo ryškų migruojančių silkių pagausėjimą po paskutinės užtvankos pašalinimo.
Skaičiuojama, kad dabar kiekvieną pavasarį dešimtys tūkstančių migruojančių žuvų gali pasiekti aukščiau esančias buveines ir nerštavietes. Bendra projekto vertė siekė apie 9,2 mln. eurų.