Prancūzijos branduolinės energetikos koncernas „Orano“ kartu su Mongolijos valstybine bendrove Mon-Atom vysto Zooveh-Ovoo urano telkinio projektą Mongolijoje. Pagal dabartinį planą komercinė gavyba turėtų prasidėti 2028 metais, o metinė produkcija siektų apie 2 500 tonų urano.
Projektas pristatomas kaip vienas didžiausių naujų urano gavybos šaltinių pasaulyje, o jo reikšmė augo po pastarųjų metų geopolitinių sukrėtimų urano tiekimo grandinėje. „Orano“ tai yra strateginė investicija, siekiant užsitikrinti žaliavos srautus branduolinei energetikai ir ilgalaikiams kontraktams.
Investicijos ir finansinis mastas
Skelbiama, kad investicijų pažanga iki 2026 metų trečiojo ketvirčio pasiekė maždaug 370 000 000 eurų. Šis skaičius atspindi tiek infrastruktūros paruošimą, tiek technologinių sprendimų diegimą, reikalingą pradėti stabilų kasybos ciklą ir rūdos perdirbimą.
2025 metų sausį „Orano“ ir Mon-Atom pasirašė susitarimą dėl telkinio eksploatacijos. Nurodoma, kad telkinio ištekliai vertinami daugiau nei 200 000 000 tonų, o tai leidžia planuoti ilgą kasybos laikotarpį.
Kas numatyta Mongolijos biudžetui?
Pagal sutarties sąlygas 51 proc. tiesioginių pelnų turėtų atitekti Mongolijos biudžetui. Tokia struktūra svarbi valstybei, siekiančiai diversifikuoti ekonomiką ir stiprinti žaliavų sektoriaus kontrolę, kartu pritraukiant vakarietišką kapitalą bei technologijas.
Rinkos kainos uranui pastaruoju metu išlieka jautrios tiekimo rizikoms ir paklausos augimui, kurį skatina nauji branduolinės energetikos projektai ir planuojami reaktorių parkų atnaujinimai. Dėl to ilgalaikės gavybos sutartys vis dažniau tampa geopolitinio saugumo klausimu.
Geopolitinis fonas: po Nigerio sprendimo
„Orano“ projektas Mongolijoje įgauna papildomo svorio po įvykių Nigeryje, kur karinė valdžia nutraukė ankstesnius susitarimus ir bendrovei teko trauktis iš šalies, dešimtmečius buvusios svarbiu urano šaltiniu. Vėliau urano gavybos kontrolė Nigeryje perėjo Rusijos įtakos zonai, o tai sustiprino Vakarų valstybių siekį ieškoti alternatyvių tiekėjų.
„Esu pasirengęs lažintis, kad kita didžiausia urano kasykla pasaulyje, kasmet pagaminanti milijonus svarų urano, bus „Orano“ projektas Mongolijoje. Gamyba komerciniu mastu turėtų prasidėti šio dešimtmečio pabaigoje“, – sakė „Orano“ vadovas Nicolas Maes.
Vertinant pramonės mastą, 2 500 tonų metinė gavyba reikštų reikšmingą papildymą pasaulinei pasiūlai ir galėtų tapti vienu svarbiausių tiekimo šaltinių ilgam laikotarpiui. Skaičiuojama, kad išteklių turėtų pakakti maždaug 30 metų eksploatacijai, o priklausomai nuo papildomų tyrimų ir technologinių sprendimų – ir ilgiau.
„Orano“ šį projektą sieja su branduolinės energetikos poreikiais, nes bendrovei būtina užtikrinti urano tiekimą veikiančiam reaktorių parkui ir naujiems užsakymams. Tokios investicijos rodo, kad uranas vėl tampa ne tik energetikos, bet ir strateginio saugumo ištekliumi.