Vilniaus miesto savivaldybė kartu su LTG grupe planuoja iš esmės pertvarkyti maždaug 55 hektarų teritoriją tarp Panerių gatvės ir geležinkelio. Dabar čia vyrauja geležinkelio infrastruktūra, gamyba ir sandėliavimas, tačiau ateityje numatoma kurti atvirą, daugiafunkcę miesto dalį.
Vienas svarbiausių artėjančių žingsnių – tarptautinis urbanistinės vizijos konkursas, kurį ketinama skelbti 2026 metais pabaigoje. Konkursą organizuos savivaldybės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“.
Ši teritorija šiandien menkai integruota į miesto audinį, o geležinkelio infrastruktūra veikia kaip fizinis barjeras tarp Naujamiesčio, Naujininkų ir centrinės miesto dalies. Dėl to susisiekimas ir kasdieniai ryšiai tarp rajonų išlieka fragmentuoti, o aplinka mažiau patraukli gyventojams.
„Ši teritorija yra viena strategiškai svarbiausių Vilniaus plėtros krypčių. Siekiame šiandien menkai išnaudojamoje miesto dalyje sukurti gyvybingą, žmonėms patrauklų rajoną, kuris stiprintų miesto konkurencingumą ir atvertų naujas galimybes verslui bei bendruomenėms“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Planuojama, kad transformacija padės sukurti naujas viešąsias ir žaliąsias erdves, pagerins mobilumo sprendinius ir atvers patogesnius pėsčiųjų bei dviračių ryšius. Esminiu tikslu įvardijama geležinkelio kuriamų barjerų įveika, kad teritorija taptų jungtimi, o ne riba.
„Turime unikalią galimybę šiandien miestą skiriančią infrastruktūrą paversti jį jungiančia teritorija. Čia turi atsirasti miesto gyvenimo įvairovė – darbo vietos, būstas, paslaugos, kultūra ir viešosios erdvės“, – teigė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Pietinėje Naujamiesčio dalyje pastaraisiais metais ryškėja technologijų ir kūrybinių industrijų koncentracija, todėl teritorijos planavime akcentuojamas mišrus miesto modelis. Tikimasi, kad greta verslo atsiras būsto, paslaugų, kultūros ir laisvalaikio infrastruktūra, kuri veiktų visą dieną, o ne tik darbo valandomis.
Projektui svarbi ir strateginė lokacija: greta yra geležinkelio stotis, o susisiekimo ašys užtikrina ryšį su oro uostu. Tokios sąlygos leidžia teritoriją vertinti kaip potencialius miesto vartus, galinčius formuoti pirmą įspūdį atvykstantiems į sostinę.
„Teritorijose, kurių mūsų veiklai ateityje reikės mažiau, siekiame sudaryti prielaidas pokyčiams, kad jie kurtų vertę ne tik geležinkeliams, bet ir miestui. Suprantame šios teritorijos svarbą Vilniui, todėl kartu su savivaldybe ieškome geriausių sprendimų“, – sakė LTG grupės laikinasis generalinis direktorius Arūnas Rumskas.
Planuojant naują rajoną numatoma įprasminti ir vietos tapatybę: vertingi istoriniai geležinkelio bei pramonės pastatai galėtų būti pritaikyti naujoms funkcijoms. Tokia praktika Europos miestuose laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti statybų poveikį aplinkai ir kartu išsaugoti miesto istorijos sluoksnius.
Vilniaus miesto savivaldybė ir LTG bendradarbiavimą dėl geležinkelių teritorijų transformacijos yra įtvirtinusios nuo 2022 metų, o 2024 metais inicijuotas detaliojo plano rengimas. Tarptautinio konkurso tikslas – sukurti vientisą urbanistinę viziją, kuri taptų pagrindu tolesniems planavimo ir sprendimų etapams.