CP v2

Tag: Urugvajus

  • Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas jau plaukia: 2 100 keleivių ir 40 MWh baterijos

    Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas jau plaukia: 2 100 keleivių ir 40 MWh baterijos

    Į vandenį nuleistas ir pirmąjį komercinį reisą jau atliko didžiausiu pasaulyje elektriniu keltu vadinamas „China Zorrilla“. Laivą Australijoje pastatė laivų statykla „Incat Tasmania“, o jis skirtas keltų operatoriui „Buquebus“ reisams tarp Buenos Airių ir Colonia del Sacramento Urugvajuje.

    Maršrutas per La Platos estuariją siekia apie 55 kilometrus, todėl elektrinis sprendimas čia ypač tinkamas: atstumas nėra didelis, reisai reguliarūs, o uostuose galima planuoti įkrovimą. Toks modelis pastaraisiais metais laikomas vienu realiausių kelių greitai mažinti taršą keleiviniuose pervežimuose.

    Elektra vietoje dyzelio

    „China Zorrilla“ yra apie 130 metrų ilgio ir gali vienu metu pervežti iki 2 100 keleivių bei 225 transporto priemones. Esminė naujovė slypi energijos sistemoje: daugiau nei 250 tonų akumuliatorių suteikia per 40 MWh energijos kaupimo talpą.

    Ši energija maitina aštuonis elektrinius vandens čiurkšlių tipo pavaros įrenginius, todėl reiso metu nenaudojamas tradicinis vidaus degimo variklis. Praktikoje tai reiškia, kad plaukiant vietinių išmetamųjų dujų nėra, nors bendras klimato pėdsakas priklauso ir nuo to, kaip pagaminama elektra bei baterijos.

    Tyliau, mažiau vibracijos

    Laivų statyklos atstovai pabrėžia, kad elektrinė pavara keičia ne tik taršą, bet ir kelionės pojūtį. Pasak „Incat“ vadovo Craigo Cliffordo, dalyvavusio pirmajame komerciniame reise, labiausiai išsiskiria triukšmo ir vibracijos stoka, būdinga dideliems dyzeliniams varikliams.

    Elektrifikacija jūrų transporte dažnai siejama ir su mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis trumpuose maršrutuose, tačiau galutinį rezultatą lemia infrastruktūra uostuose, elektros kaina ir baterijų ilgaamžiškumas. Dėl to tokie projektai paprastai planuojami kartu su įkrovimo sprendimais ir tinklo galios didinimu.

    Dar ne visiems maršrutams

    Kelte įrengta ir maždaug 2 300 kvadratinių metrų neapmuitinamų prekių zona, todėl jis suplanuotas ne tik kaip transporto priemonė, bet ir kaip erdvė keleiviams kelionės metu. Oficialus pristatymas įvyko spalio 21 dieną Buenos Airėse, dalyvaujant Argentinos ir Urugvajaus jūrų institucijų atstovams.

    Vis dėlto tokie laivai dar greitai nepakeis visų dyzelinių keltų: dideliems laivams reikia milžiniškų energijos kiekių, o baterijos didina svorį, kainą ir kelia papildomų reikalavimų įkrovimo infrastruktūrai. Dėl to elektriniai keltai šiuo metu daugiausia siejami su trumpais, aiškiai suplanuotais maršrutais.

    „Incat“ teigia tęsianti elektrinių laivų kryptį ir jau statanti dar kelis panašaus dydžio elektrinius keltus Danijos operatoriui „Molslinjen“, taip pat hibridinių ir elektrinių sprendimų projektus. Tai rodo, kad elektrifikacija jūroje iš nišinio sprendimo vis dažniau pereina į pramoninę gamybą.

  • Geriausia vieta pensijai užsienyje nebe Europoje: reitingas parodė naują lyderį

    Geriausia vieta pensijai užsienyje nebe Europoje: reitingas parodė naują lyderį

    Reitingo viršūnėje – Urugvajus

    Naujausiame tarptautiniame pensijos užsienyje reitinge pirmą vietą užėmė Urugvajus, aplenkęs pernai lyderiavusią Portugaliją. Nors Europa išlieka dominuojantis regionas, šiemet geriausios krypties titulas atiteko ne europiečiams.

    Reitingą sudarė Global Citizen Solutions 2026 metų pensijos indeksas, kuriame lyginamos 46 pensinio amžiaus ir pasyvių pajamų rezidencijos programos. Vertinta gyvenimo kokybė, judumo galimybės ir kelias į pilietybę, apmokestinimas, paraiškų tvarka bei kaštai.

    Kodėl Europa vis dar tarp lyderių

    Europos šalys indekse išsiskiria aukšta gyvenimo kokybe, saugumu, sveikatos apsaugos ir infrastruktūros lygiu, taip pat stipriais kelionės dokumentais. Vis dėlto aukštesni mokesčiai daugeliui programų tampa pagrindiniu minusu, kuris mažina bendrą balą.

    Tarp dešimties geriausių šiemet pateko šešios Europos kryptys: Ispanija, Portugalija, Latvija, Andora, Italija ir Graikija. Portugalija, buvusi reitingo viršūnėje, nusileido į penktą poziciją.

    Kas lemia pasirinkimą

    Indeksas pabrėžia, kad vieno universaliai geriausio sprendimo nėra, nes skirtingi žmonės skirtingai vertina mokesčius, klimatą, sveikatos paslaugas ar galimybes keliauti. Pirmą ir dešimtą vietas skyrė mažiau nei keturi balai, todėl lyderiai pagal bendrą rezultatą yra labai arti.

    Didžiausias svoris indekse suteikiamas gyvenimo kokybei, po to vertinamas mobilumas ir pilietybės perspektyvos. Toliau rikiuojasi apmokestinimas, procedūrų paprastumas ir programos kaina.

    Mokesčiai ir terminai – didžiausios „žirklės“

    Europoje gerus mokesčių balus dažniau gauna tokios kryptys kaip Malta, Andora ar Kipras, tačiau ten paprastai keliami aukštesni pajamų reikalavimai, prašoma reikšmingų investicijų arba tenka ilgiau laukti sprendimų. Tuo metu kai kurios šalys siūlo pasirenkamus režimus, pavyzdžiui, fiksuotą 7 proc. mokestį užsienio pensijoms Graikijoje ir pietų Italijoje.

    Skiriasi ir procedūrų trukmė: Latvijoje leidimų išdavimas gali užtrukti nuo dviejų iki keturių mėnesių, o kai kuriose kitose šalyse procesas užsitęsia ilgiau nei dvejus metus. Dalis krypčių vilioja mažesniais mokesčiais, tačiau mainais prašo didesnių garantijų dėl pajamų ar turto.

    Pajamų kartelė: nuo šimtų iki tūkstančių eurų

    Indekse nurodoma, kad mėnesinių pajamų reikalavimai pasaulyje labai nevienodi: nuo mažiau nei 600 eurų kai kuriose Amerikos šalyse iki daugiau nei 9 000 eurų brangiausiose programose. Europoje kai kuriais atvejais gali pakakti mažesnių nei 800 eurų pajamų, tačiau kitur reikalavimai gerokai aukštesni.

    Praktikoje svarbu ne tik suma, bet ir pajamų kilmė: vienur būtinos pasyvios pajamos ar pensija, kitur gali tikti santaupos ar dividendai. Net ir esant žemai pajamų ribai, kai kurios programos papildomai numato indėlius, investicijas ar kitus pradinius įsipareigojimus.

    Kada įmanoma gauti pilietybę

    Kelias į pilietybę daugeliu atvejų egzistuoja, tačiau jis nėra garantuotas ir dažnai priklauso nuo šalies taisyklių bei individualios situacijos. Kai kurios programos numato natūralizaciją per penkerius metus, kitos reikalauja gerokai ilgesnio laikotarpio, o dalis krypčių standartinės pilietybės trajektorijos apskritai nesiūlo.

    Taip pat svarbu dvigubos pilietybės klausimas: kai kurios valstybės jos neleidžia, todėl žmogui gali tekti rinktis tarp naujos pilietybės ir turimos. Tais atvejais, kai atsisakyti pilietybės nepriimtina, realiausia alternatyva lieka nuolatinė gyvenamoji vieta.

    Indekso sudarytojai išvadai pateikia aiškią žinutę: Europa ir toliau siūlo vieną stipriausių gyvenimo kokybės paketų, tačiau augant mokesčių naštai ir kintant pilietybės taisyklėms dalis žmonių vis dažniau žvalgo alternatyvas už Europos ribų. Būtent todėl reitingo viršūnėje šiemet atsidūrė Urugvajus, o antrą vietą užėmė Mauricijus.

  • Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas pasiekė Urugvajų: 130 metrų milžinas ruošiamas startui

    Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas pasiekė Urugvajų: 130 metrų milžinas ruošiamas startui

    Didžiausiu pasaulyje elektriniu keltu vadinamas „Hull 096“, pastatytas Australijos laivų statykloje „Incat“, pasiekė galutinį kelionės tašką Urugvajuje. Laivas buvo gaminamas Hobarte, Tasmanijoje, pagal Pietų Amerikos keltų operatoriaus „Buquebus“ užsakymą.

    Kadangi tokio dydžio naujas laivas nebuvo tinkamas įprastam vilkimui, jis į Urugvajų gabentas sunkiasvoriu transportavimo laivu MV „Black Marlin“. Po kelionės per tūkstančius jūrmylių „Hull 096“ rugsėjo 11 dieną atvyko į uostą Nueva Palmira.

    Per savaitgalį keltas buvo nuleistas į vandenį nuo transportavimo laivo denio, o artimiausiu metu bus perplukdytas į Colonia del Sacramento. Ten jo laukia paleidimo procedūros ir bandymai, kurie būtini prieš pradedant komercinę eksploataciją.

    „Hull 096“ yra apie 130 metrų ilgio, o jo energijos sistema, kaip skelbiama, siekia 40 megavatvalandžių talpą. Energiją laivui tiekia daugiau nei 5 000 akumuliatorių, o autonominis darbo laikas vienu įkrovimu vertinamas maždaug 90 minučių.

    Planuojama, kad pradėjęs veikti keltas galės gabenti iki 2 100 keleivių ir 225 transporto priemones. Laivo maksimalus greitis siekia iki 25 mazgų, o bendra konstrukcijos masė nurodoma apie 260 tonų.

    Eksploatacijoje laivas plauks pavadinimu „China Zorrilla“, taip įamžinant 2014 metais mirusios Urugvajaus kino ir teatro aktorės vardą. Elektrinių keltų plėtra pasaulyje spartėja dėl griežtėjančių taršos reikalavimų uostuose ir augančio poreikio mažinti išmetamąsias dujas trumpuose, dažnuose maršrutuose.

  • Popiežius Leonas XIV grįžta į Pietų Ameriką: paskelbė kelionę į tris šalis ir netikėtą maršrutą

    Popiežius Leonas XIV grįžta į Pietų Ameriką: paskelbė kelionę į tris šalis ir netikėtą maršrutą

    Vatikanas paskelbė kelionės datas

    Vatikanas pranešė, kad popiežius Leonas XIV lapkričio 6–17 dienomis lankysis Urugvajuje, Argentinoje ir Peru. Tai bus šeštoji jo tarptautinė kelionė nuo pontifikato pradžios ir sugrįžimas į regioną, su kuriuo pontifiką sieja ilgametė pastoracinė patirtis.

    Šventasis Sostas nurodė, kad vizitas prasidės Urugvajuje, po to popiežius vyks į Argentiną, o kelionę užbaigs Peru. Tokios kelionių sekos pasirinkimas akcentuoja Lotynų Amerikos svarbą jo pastoraciniams prioritetams.

    Peru – asmeninės biografijos dalis

    Leonui XIV, gimusiam JAV, Čikagoje, didelę gyvenimo dalį teko praleisti Peru, kur jis tarnavo kaip misionierius, o vėliau ėjo vyskupo pareigas Čiklajo mieste. Vatikanas pabrėžė, kad būtent ši šalis pontifikui yra itin reikšminga.

    Skelbiama, kad Peru etape numatyti sustojimai Limoje, Kuske, Pukalpoje ir Čiklajo mieste šalies šiaurėje. Popiežius taip pat turi Peru pilietybę, kurią gavo 2015 metais.

    Pirmasis vizitas po beveik 40 metų

    Apaštališkoji kelionė apims ir Urugvajų bei Argentiną, kur popiežiaus oficialaus vizito nebuvo beveik keturis dešimtmečius. Paskutinį kartą Argentinoje popiežius lankėsi 1987 metais, kai šalyje viešėjo Jonas Paulius II.

    Urugvajuje Jonas Paulius II lankėsi 1988 metais, o popiežius Pranciškus į Peru vyko 2018 metais. Tuo metu Pranciškus, nors buvo argentinietis, pontifikato laikotarpiu į savo gimtąją šalį oficialiam vizitui negrįžo.

    Kokie miestai įtraukti į maršrutą

    Vatikanas nurodė, kad Urugvajuje popiežius lankysis Montevidėjuje, Paisandu ir Floridoje, kur numatyti susitikimai su tikinčiaisiais bei vietos dvasininkija. Šis etapas truks nuo lapkričio 6 iki 8 dienos.

    Vėliau pontifikas vyks į Argentiną, kur planuojami vizitai Buenos Airėse, Kordoboje ir Luchane iki lapkričio 11 dienos. Kelionės pabaigoje, nuo lapkričio 11 iki 17 dienos, jis lankysis Peru.

    „Sugrįžimas į Lotynų Ameriką yra pastoracinis gestas, rodantis artumą bendruomenėms, kuriose Bažnyčia susiduria ir su socialiniais, ir su dvasiniais iššūkiais“, – sakė Vatikano atstovas.

    Šio vizito darbotvarkėje paprastai tikimasi mišių didžiuosiuose miestuose, susitikimų su vietos Bažnyčios vadovais ir dialogo su visuomenės atstovais. Vatikanas paprastai detalesnę programą, saugumo ir logistikos sprendimus skelbia artėjant kelionei.