CP v2

Tag: US Navy

  • Nutekėjo slaptos JAV raketos AIM-260 nuotrauka: ką tai keičia ore ir ar turi šansų Ukraina?

    Nutekėjo slaptos JAV raketos AIM-260 nuotrauka: ką tai keičia ore ir ar turi šansų Ukraina?

    Internete pasirodžiusi pirmoji reali JAV oro–oro raketos AIM-260 JATM (Joint Advanced Tactical Missile) nuotrauka sukėlė naują diskusijų bangą apie būsimą JAV pranašumą ore. Kadras užfiksavo F/A-18F „Super Hornet“ su nauju ginkluote, o tai laikoma svarbiu ženklu, kad programa iš koncepcijų ir uždarų bandymų vis labiau pereina į matomą bandymų fazę.

    AIM-260 projektas ilgą laiką išliko itin slaptas, todėl viešų duomenų apie technines savybes yra mažai. Vis dėlto nuotraukoje matoma supaprastinta aerodinaminė schema, kurioje akcentuojami galimas didesnis greitis ir nuotolis, o tai tiesiogiai siejama su JAV siekiu pakeisti AIM-120 AMRAAM ir išlaikyti pranašumą už vizualaus kontakto ribų.

    Kodėl AIM-260 kuriama dabar

    AIM-260 programa JAV gynybos planuotojų kontekste dažniausiai siejama su augančiais kitų valstybių tolimojo nuotolio oro–oro raketų pajėgumais. Pastaraisiais metais ypač dažnai minimos Kinijos tolimojo nuotolio raketos, kurios, Vakarų analitikų vertinimu, skatino JAV spartinti naujos kartos sprendimus.

    Esminė kryptis – ne tik didesnis nuotolis, bet ir geresnės taikinių aptikimo bei duomenų perdavimo galimybės. Šiuolaikinė oro kova vis labiau remiasi tinkliniu principu, kai taikinio duomenis raketai gali pateikti ne vien ją paleidžiantis naikintuvas, bet ir kitos platformos, įskaitant žvalgybinius orlaivius ar bepiločius.

    Kuo ji skirsis nuo AMRAAM

    Viešumoje aptariama, kad AIM-260 kuriama taip, jog būtų artimų matmenų kaip AIM-120, kad ją būtų paprasčiau integruoti į esamas platformas. Tai svarbu penktos kartos naikintuvams, kurių vidinės ginkluotės skyriai riboja raketos gabaritus, tačiau leidžia išsaugoti mažesnį pastebimumą.

    Neoficialiose apžvalgose taip pat minimos pažangesnio ieškiklio ir duomenų ryšio galimybės, kurios didina atsparumą trukdymui ir leidžia lanksčiau atnaujinti taikinio koordinates skrydžio metu. Vis dėlto didžioji dalis detalių, įskaitant tikslų nuotolį, išlieka nepatvirtintos, todėl vertinimai svyruoja priklausomai nuo šaltinio ir prielaidų.

    Ar tai realu Ukrainai?

    Karo Ukrainoje kontekste natūraliai kyla klausimas, ar tokia raketa galėtų atsidurti Kyjivo arsenale. Tačiau net ir palankiausiu atveju tai būtų labai tolima perspektyva, nes AIM-260 pirmiausia skirta JAV poreikiams, o jos gamybos apimtys ir prioritetai greičiausiai bus orientuoti į JAV karines oro pajėgas ir laivyną.

    Kita kliūtis – integracija su Ukrainos naudojamomis platformomis. Šiuo metu Ukrainos naikintuvų modernizavimo pagrindas yra F-16, o nėra viešų patvirtinimų, kad AIM-260 artimiausiu metu būtų pritaikyta šiai platformai ar eksportui, ypač kol neaiški raketos perėjimo į serijinę gamybą data.

    Šiandien realistiškiausiu keliu Ukrainai išlieka jau išbandytos ir plačiau gaminamos sistemos, o naujos kartos sprendimai dažniausiai pasiekia partnerius tik vėlesniu ciklo etapu. Vis dėlto pats AIM-260 „išėjimas į viešumą“ yra signalas, kad JAV oro kovos ginkluotės atnaujinimas juda į priekį, o tai ilgainiui gali keisti jėgų balansą regione ir už jo ribų.

  • US Navy praras 2 080 „Tomahawk“ paleidimo vietų: iš rikiuotės traukia Ohio ir Ticonderoga

    JAV karinis jūrų laivynas artimiausiais metais susidurs su ryškiu smogiamųjų pajėgumų mažėjimu, nes planuojama iš rikiuotės išvesti dalį svarbiausių platformų. Kartu su keturiais Ohio klasės povandeniniais laivais ir Ticonderoga klasės kreiseriais iš laivyno išnyks tūkstančiai sparnuotųjų raketų paleidimo pozicijų, daugiausia skirtų „Tomahawk“.

    Didžiausias pokytis siejamas su keturiais modifikuotais Ohio klasės laivais, kurie buvo perdaryti iš balistinių raketų nešėjų į konvencinių smūgių platformas. Šie laivai, tokie kaip USS Ohio, USS Michigan, USS Florida ir USS Georgia, laikomi išskirtiniais dėl gebėjimo per trumpą laiką paleisti labai didelę sparnuotųjų raketų salvę.

    „Ohio klasės laivai, dažnai vadinami plaukiojančiais raketų sunkvežimiais, gali atlikti smūgį, kuriam kitomis sąlygomis prireiktų kelių antvandeninių laivų arba daugybės aviacijos antskrydžių“, – rašoma apžvalgoje.

    Be raketinių užduočių, dalis šių povandeninių laivų infrastruktūros pritaikyta specialiųjų operacijų veiksmams, leidžiant slapta išlaipinti personalą prie priešiškų krantų. Toks universalumas ilgą laiką buvo laikomas svarbia JAV karinio jūrų laivyno pranašumo dalimi, ypač kai reikia greitos reakcijos ir smūgio iš didelio nuotolio.

    Kuo bus užpildyta spraga?

    US Navy spragą mėgina mažinti didindamas Virginia klasės povandeninių laivų galimybes, įskaitant papildomus modulius su daugiau vertikalių paleidimo įrenginių. Vis dėlto pajėgumų balansas išlieka nepalankus, nes naujos platformos ne visuomet gali kompensuoti vienu metu prarandamą didelį paleidimo vietų skaičių.

    Papildomą spaudimą sukuria riboti laivų statybos ir remonto pajėgumai, nes tuo pat metu vykdomos ir kitos strateginės programos. Dėl to rizika didėja ne tik popieriuje, bet ir planuojant realius laivų rotacijos ciklus, misijų skaičių bei jų trukmę skirtinguose regionuose.

    „Kai povandeniniai laivai ir kreiseriai bus išvesti iš rikiuotės, užduotys bus paskirstytos gerokai didesniam skaičiui mažesnių vienetų, o tai apsunkins planavimą ir rotacijas“, – teigiama vertinime.

    Galiausiai JAV kariniam jūrų laivynui tenka politinis ir karinis pasirinkimas: arba ilgiau išlaikyti senstančias, bet ypač efektyvias platformas, arba susitaikyti su laikina, tačiau reikšminga spraga smogiamuosiuose pajėgumuose. Šis klausimas tampa ypač aktualus augant įtampai skirtinguose pasaulio regionuose, kur svarbus greitas smūgis iš jūros ir atgrasymas dideliu nuotoliu.