CP v2

Tag: USDA

  • Kaip namuose pasigaminti 90-ųjų JAV mokyklų valgyklos kvadratinę picą iš skardos

    Daugeliui JAV užaugusių žmonių mokyklos valgyklos picos diena buvo pati laukiamiausia – net jei pati pica šiandien atrodytų paprasta ir pigi. Būtent todėl skardinėje kepta kvadratinė pica iki šiol kelia nostalgiją ir vis dar laikoma lengvu, nebrangiu, bet sočiu naminiu pasirinkimu.

    Ši pica buvo kuriama masiniam gaminimui: didelė skarda, vienodi gabalėliai, minimaliai įrangos ir greitas darbas virtuvėje. Dažniausiai ji būdavo dviejų pagrindinių variantų – sūrio arba su smulkinta mėsa.

    Kaip minima JAV Žemės ūkio departamento (USDA) dar devintojo dešimtmečio pabaigoje parengtame mokyklų maitinimui skirtame receptų rinkinyje, tokio tipo picos privalumas – paprastas paruošimas ir traškesnė plutelė, kurią padeda išgauti kepimas skardoje.

    Mokyklinės picos skonį labiausiai išskirdavo du dalykai: pilstoma, pastos konsistencijos tešla (ji paskleidžiama skardoje ant kukurūzų kruopelių) ir itin gausus smulkintos jautienos kiekis mėsos variante, suteikiantis ryškesnį sūrumą bei „mėsinį“ skonį.

    Kas būdinga valgyklos tipo picai

    Skardinė pica patogi tuo, kad nereikia specialios picos krosnies ar akmens: tešla tiesiog suformuojama skardoje, o po kepimo lengviau ir tvarkytis. Be to, toks kepimo būdas padeda išgauti maloniai apskrudusį pagrindą.

    Originaliame USDA aprašyme akcentuojama pilstoma tešla, kuriai naudojami miltai, vanduo, augalinis aliejus, sausas pienas ir kiti ingredientai – taip gaunama lengvai paskleidžiama masė. Vis dėlto namuose galima rinktis ir paprastesnį kelią: tinka ir parduotuvėje įsigyta šviežia picos tešla.

    Mėsos padažas: daugiau jautienos nei įprasta

    Mėsos picos variante smulkinta jautiena (arba kiauliena) tampa svarbia padažo dalimi. Ji apkepinama su svogūnais ir česnakais, o tuomet įmaišoma pomidorų pasta, vanduo ir džiovintos žolelės.

    Kai kuriuose naminiuose „copycat“ receptuose padažas supaprastinamas – naudojamas pirktinis picos padažas ir smulkinta jautiena, kad skonis būtų labiau pomidorinis. Sūrio picos versija ruošiama taip pat, tik be mėsos.

    Kiek padažo ir kokį sūrį rinktis

    USDA recepte nurodytas kiekis buvo pritaikytas pramoninėms skardoms, kurios paprastai būdavo maždaug dvigubai didesnės nei daugumos turimos namuose. Dėl to gaminant namuose logiška atitinkamai sumažinti mėsos padažo ir sūrio kiekį.

    Klasikinis pasirinkimas – mocarela, tačiau dalis žmonių prisimena labiau auksinę, „geltonesnę“ sūrio plutą. Tą efektą galima atkurti maišant vienodomis dalimis mocarelą, čederį ir amerikietišką sūrį.

    Norint paįvairinti, minimas ir devintojo dešimtmečio pabaigoje–dešimtajame dešimtmetyje populiarus meksikietiškos picos variantas su taco prieskoniais bei meksikietišku sūrių mišiniu. Ant tokios picos dažnai tinka ir papildomi priedai, pavyzdžiui, jalapenai ar smulkintos paprikos.

  • D. Trumpas prieš vidurio kadencijos rinkimus žada ūkininkams milijardus po anksčiau mažintų programų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas, likus vos kelioms dienoms iki vidurio kadencijos rinkimų, pristatė naujas milijardines paramos priemones ūkininkams ir rančerims. Tai vyksta po laikotarpio, kai buvo mažinamas finansavimas kai kurioms Žemės ūkio departamento (USDA) programoms, o dalis sektoriaus dėl to jautėsi palikti nežinioje.

    Kaip rašoma „Grist“ publikuotoje istorijoje, ūkininkams pastarieji dveji metai buvo sudėtingi: keisti ar apkarpyti keli USDA sprendimai, o su klimato kaita susijusi informacija kurį laiką buvo pašalinta iš viešų puslapių. Šių metų pradžioje, po teisinio ginčo, departamentas sutiko tuos puslapius atkurti.

    Tuo pat metu rančerininkai susidūrė su rekordiškai išaugusiomis jautienos kainomis, o prie spaudimo prisidėjo ir užsitęsusios sausros, mažinusios bandų dydį. Straipsnyje pažymima, kad kai kurie sprendimai, kurie turėjo mažinti jautienos kainą, daliai rančerininkų nepadėjo, o prekybos susitarimai, jų teigimu, netgi apsunkino verslo modelį.

    Šis fonas svarbus ir politiškai: dalis žemės ūkio gamintojų, anksčiau laikytų reikšminga D. Trumpo elektorato dalimi, viešai reiškė nepasitenkinimą. Nauja parama, anot straipsnyje cituojamų vertinimų, gali būti bandymas sušvelninti įtampą rinkimų išvakarėse.

    8 mlrd. dolerių dėl dyzelino kainų

    Spalio 19 dieną paskelbta, kad bus skirta 8 mlrd. JAV dolerių parama ūkininkams kompensuoti nuostolius, patirtus dėl aukštų dyzelino kainų. Ši programa siejama su 2026 metų derliaus sezonu, tačiau kol kas ne iki galo aišku, kaip tiksliai bus skaičiuojamos išmokos ir kaip vyks jų administravimas.

    USDA pranešime teigiama, kad parama turėtų būti „paprasta“ ir „proporcinga“, kompensuojanti dalį patirtų nuostolių. Departamento atstovas nurodė, jog įgyvendinant programą peržiūrimi duomenys, o mokėjimus tikimasi netrukus galutinai nustatyti ir apdoroti.

    Dyzelinas žemės ūkyje yra kritiškai svarbus: juo varoma didelė dalis technikos – traktoriai, kombainai, sunkvežimiai, naudojami derliui ar gyvuliams pervežti. Straipsnyje taip pat teigiama, kad dyzelino kainų augimą didino karo Irane sukelti tiekimo grandinių sutrikimai, o Demokratų vadovaujamo Kongreso pranešime skaičiuojama apie papildomas ūkininkų išlaidas.

    Kritika: parama iškastiniam kurui ir ribojimai atsinaujinančiai energetikai

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į paradoksą: naujoji pagalba dyzelinui skirta tuo metu, kai USDA neseniai apsunkino dalies ūkininkų galimybes pereiti prie alternatyvių energijos sprendimų. Pavyzdžiui, teigiama, kad iš populiarios atsinaujinančios energetikos dotacijų programos buvo išimtas saulės energijos finansavimas.

    Nacionalinės tvarios žemdirbystės koalicijos atstovas Mike’as Lavenderis šiuos mokėjimus pavadino „nepavykstančiu sprendimu“ ir kalbėjo apie platesnę krizę: bankrotų augimą bei didėjančią skolų naštą. Tai – vienas iš signalų, kad vienkartinės injekcijos ne visada sprendžia struktūrines sektoriaus problemas.

    Papildomi pinigai rančerininkams ir produkcijos supirkimas

    Spalio 26 dieną USDA taip pat paskelbė apie 57 mln. JAV dolerių finansavimą rančerininkams. Skelbiama, kad šios lėšos turėtų padėti nepriklausomiems gamintojams plėsti mėsos perdirbimo pajėgumus.

    Be to, buvo pranešta ir apie dar vieną priemonę – USDA planą supirkti beveik už 500 mln. JAV dolerių žemės ūkio produkcijos iš JAV gamintojų. Tokios priemonės, straipsnio teigimu, turėtų pagerinti ūkių finansinius srautus.

    Visa tai vyksta ir platesnio neapibrėžtumo fone: JAV žemės ūkio politikai svarbus Farm Bill paketas paskutinį kartą priimtas 2018 metais, o naujos versijos vis dar svarstomos Kongrese. Pasak straipsnio, artėjantys rinkimai gali turėti įtakos tam, kokia kryptimi bus sprendžiami ateities prioritetai – nuo pasėlių draudimo iki gamtosaugos programų.

  • Sultingiausi vasaros mėsainiai be streso: sous vide metodas keičia kepimą ant grilio

    Vasarą mėsainių sezonas įsibėgėja, tačiau namuose iškepti sultingą paplotėlį ne visada paprasta. Dažna problema ta pati: išorė jau parudavusi, o vidus dar per žalias arba, priešingai, mėsa perdžiūsta, kol pasiekiama saugi temperatūra.

    Vis dažniau tam pasirenkamas sous vide metodas, kai paplotėliai pirmiausia lėtai kaitinami sandariame maišelyje vandens vonelėje. Esmė paprasta: mėsa sušyla iki tiksliai nustatytos temperatūros, todėl sumažėja rizika ją perkepti, o sultys pasiskirsto tolygiau.

    Svarbu atsiminti, kad malta jautiena turi būti pilnai termiškai apdorota. JAV Žemės ūkio departamentas (USDA) nurodo, kad saugi maltos mėsos vidaus temperatūra siekia apie 71 laipsnį Celsijaus, todėl būtent į šią ribą verta orientuotis planuojant kepimą.

    Klasikinis sous vide scenarijus toks: paplotėliai vandens vonelėje laikomi maždaug 45 minutes ar ilgiau, priklausomai nuo storio, o tada trumpai, labai karštai apskrudinami keptuvėje ar ant grilio. Tas paskutinis etapas būtinas skoniui ir tekstūrai, nes būtent greitas apskrudinimas sukuria ryškesnį mėsos aromatą ir plutelę.

    Ne visi faršai šiam metodui vienodai tinkami. Labai riebus mišinys, kuris dažnai laikomas standartu mėsainiams, sous vide aplinkoje gali tapti trapesnis ir prasčiau išlaikyti formą, todėl verta rinktis šiek tiek liesesnę jautieną arba formuoti storesnius paplotėlius.

    Dar viena klaida, dėl kurios paplotėliai tampa kieti, yra per intensyvus mėsos minkymas formuojant. Kuo mažiau mėsa spaudžiama ir „uždirbama“, tuo švelnesnė struktūra lieka iškepus, ypač kai tiksliai kontroliuojama temperatūra.

    Diskusijose socialiniuose tinkluose ir kulinarijos bendruomenėse dažnai pabrėžiama, kad sous vide pranašumas nėra greitis. Didžiausia vertė yra nuspėjamumas ir rezultato stabilumas: net pradedantysis gali išgauti vienodą iškepimą per visą paplotėlio storį ir sultingumą, kurį kartais sunku pakartoti vien ant grilio.

    „Kartais mėgstu storus mėsainius, ir sous vide tam yra geriausias būdas“, – sakė vienas sous vide entuziastas, dalindamasis patirtimi interneto diskusijoje.

    Praktikoje tokia technika ypač pasiteisina, kai kepama didesnei kompanijai. Paplotėlius galima paruošti vienodu metu, o prieš pat patiekiant greitai apskrudinti, taip išlaikant kontrolę ir sumažinant atsitiktinumų, kurie dažnai lydi tradicinį kepimą ant grilio.

  • Kalifornijos persikų augintojai pjauna 9 metus puoselėtus sodus: žlugo perdirbimas ir sutartys

    Kalifornijos persikų augintojai atsidūrė paradoksalioje situacijoje: sodai sveiki, derlius gausus, tačiau vaisių realizuoti beveik nėra kur. Po didelio perdirbimo verslo griūties daliai ūkių neliko nei supirkimo sutarčių, nei veikiančių gamyklų, todėl kai kurie jau pradeda rauti medžius.

    Problemos epicentre atsidūrė pramoniniams tikslams auginami persikai, skirti konservavimui ir kitam perdirbimui. Tai ne tie minkšti, kvapnūs vaisiai, kurie paprastai keliauja į šviežių produktų skyrių, todėl paprastas sprendimas juos „išvežti į turgų“ dažnai neveikia.

    Kas nutiko perdirbimo grandinei

    Žemdirbių bėdos siejamos su stambaus perdirbimo verslo restruktūrizavimu ir gamyklų uždarymu, kai nauji savininkai perėmė prekių ženklus, bet nesitęsė įsipareigojimų supirkti žaliavą. Regionuose, kuriuose vienas perdirbimo centras aptarnaudavo didelę dalį ūkių, sutriko visa grandinė nuo sodo iki lentynos.

    Dalis augintojų buvo pasirašę ilgametes sutartis, pagal kurias sodai ir buvo planuojami: investuojama į konkrečias veisles, tankį, laistymą, techniką, darbuotojus. Kai sutartys nutrūko, tas pats sodas, kuris turėjo tapti stabilia pajamų baze, virto finansine našta.

    Kodėl persikų neįmanoma tiesiog išdalinti

    Šiuose ūkiuose dažnai auginami vadinamieji pramoniniai, konservavimui skirti persikai, kurių struktūra pritaikyta mechaniniam kauliukų šalinimui ir terminėms procedūroms. Jie kietesni, tankesni, o dalies veislių kauliukas neatsiskiria taip, kaip įprasta stalo persikuose.

    Dėl to tokie vaisiai turi ribotą paklausą šviežioje rinkoje, o logistikos ir atrankos kaštai gali viršyti galimą naudą. Be perdirbimo gamyklų šie persikai tampa preke be pirkėjo, net jei jų kiekis didžiulis.

    Pagalba skirta ne derliui, o išlaidoms mažinti

    JAV valdžios institucijos numatė skubią paramą, tačiau jos tikslas nėra „išgelbėti“ derlių. Lėšos nukreipiamos į tai, kad ūkininkai galėtų sumažinti būsimus nuostolius ir suvaldyti rinkos perkrovą, įskaitant sodų iškirtimą, kad į rinką nepatektų perteklinė produkcija.

    Viešai skelbta, kad bendra paramos suma siekia apie 8,3 milijono eurų, o potencialių nuostolių mažinimo efektas vertinamas maždaug 27,7 milijono eurų. Skaičiai rodo, kad tai krizės valdymas, o ne sprendimas, leidžiantis ūkiams tęsti veiklą įprastomis sąlygomis.

    „Eiti daugiau nėra kur“, – sakė vienas iš augintojų, paaiškindamas, kad ilgalaikiai planai sugriuvo per vieną sezoną.

    Importas auga, o vietinis perdirbimas traukiasi

    Padėtį aštrina ir tai, kad konservuotų persikų pasiūla vis labiau remiasi importu, o vietinis perdirbimas JAV kai kuriose kategorijose mažėja. Tai sukuria keistą kontrastą: regionai, galintys užauginti didelį kiekį žaliavos, praranda kelią iki vartotojo, nes trūksta gamybos pajėgumų.

    JAV žemės ūkio statistika rodo, kad Kalifornija išlieka dominuojantis persikų regionas, o pramoninių persikų segmentas yra ypač priklausomas nuo perdirbimo infrastruktūros. Kai ši infrastruktūra traukiasi, sodai tampa mažiau vertingi, nes juos sunku greitai pritaikyti kitai rinkai.

    Ką darys ūkininkai

    Dalies ūkių planas yra siekti trumpalaikių sutarčių su likusiais perdirbėjais, net jei kainos ir apimtys mažesnės nei anksčiau. Kiti svarsto pereiti prie kitų kultūrų, tačiau tai reiškia naujas investicijas, laukimo laiką ir papildomas rizikas.

    Persikų sodas nėra vienų metų projektas, todėl sprendimas jį iškirsti prilygsta investicijos nurašymui. Ši istorija dar kartą primena, kad maisto sistema priklauso ne tik nuo to, kas užauga lauke, bet ir nuo perdirbimo, logistikos bei ilgalaikių įsipareigojimų stabilumo.

  • Škotija prieš pasaulio čempionatą spaudžia JAV: kodėl hagis uždraustas nuo 1979 metų?

    Škotija prieš pasaulio čempionatą spaudžia JAV: kodėl hagis uždraustas nuo 1979 metų?

    Škotijos mėsos gamintojai prieš 2026 metų pasaulio futbolo čempionatą ragina JAV peržiūrėti taisykles ir leisti prekiauti hagiu, kuris šalyje uždraustas jau kelis dešimtmečius. Kampaniją inicijavo Perto apylinkėse veikianti įmonė „Simon Howie Butchers“, kviečianti atnaujinti importo reikalavimus tradiciniam patiekalui.

    Hagis laikomas vienu ryškiausių škotų virtuvės simbolių, ypač minint Roberto Bernso vakarą ir kitomis progomis, kai pabrėžiama nacionalinė tapatybė. Klasikinis receptas siejamas su avių subproduktais, svogūnais, avižiniais dribsniais ir prieskoniais, o patiekalas tradiciškai gaminamas apvalkale.

    Kodėl hagis JAV uždraustas?

    JAV draudimas siejamas su federaliniais maisto saugos reikalavimais dėl tam tikrų gyvūninių subproduktų, ypač avių plaučių. JAV Žemės ūkio departamentas tokio ingrediento naudojimą maistui riboja, todėl įprastinės sudėties hagis negali būti importuojamas ir parduodamas JAV rinkoje.

    Škotijos gamintojai pabrėžia, kad draudimas praktiškai užkirto kelią eksportui, nors JAV yra viena patraukliausių rinkų maisto produktams su aiškia kilmės istorija. Pastaraisiais metais tarptautinėje prekyboje ryškėja tendencija, kai didelę vertę sukuria būtent regioniniai, autentiški produktai, tačiau jie dažnai susiduria su skirtingų šalių reguliacinėmis kliūtimis.

    Kampanija taikosi į futbolo sirgalius

    Kampanija išryškėjo tuo metu, kai Škotija pirmą kartą nuo 1998 metų vėl pateko į pasaulio futbolo čempionatą, vyksiantį JAV, Kanadoje ir Meksikoje. Iniciatoriai tikisi, kad didelis sirgalių srautas ir dėmesys čempionatui padės sukurti politinį bei visuomeninį spaudimą peržiūrėti taisykles.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad kampaniją viešai palaiko škotų žurnalistas ir laidų vedėjas Gordonas Smartas, o sirgaliams dalijami atributikos elementai su šūkiu apie hagį. Organizatoriai akcentuoja, kad klausimas jiems yra ne vien apie maistą, bet ir apie tradicijų matomumą tarptautinėje scenoje.

    „Mūsų ryšys su amerikiečiais senas ir šiltas, todėl kviečiame JAV priimti šį patiekalą ir peržiūrėti draudimą“, – teigė „Simon Howie Butchers“ atstovai.

    Ar įmanomas kompromisas?

    Praktiškai greičiausias kelias į JAV rinką dažniausiai būtų recepto adaptacija, kai atsisakoma draudžiamų sudedamųjų dalių, tačiau tai kelia klausimą, ar produktas vis dar būtų laikomas tradiciniu hagiu. Kita vertus, maisto pramonėje įprasta taikytis prie skirtingų šalių reikalavimų, o alternatyvios sudėtys kartais tampa atskira produkto kategorija.

    Kol kas nėra ženklų, kad draudimas būtų skubiai atšauktas, tačiau kampanija tikisi išnaudoti čempionato suteikiamą dėmesį ir sugrąžinti diskusiją į politinę darbotvarkę. 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas prasidės birželio 11 dieną ir baigsis liepos 19 dieną.