Darbuotojai biuruose įgijo naują, dažnai nematomą pranašumą: vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas (DI) padeda parengti tekstus, analizes, prezentacijas ar kodą taip, kad rezultatai gali pranokti realius įgūdžius.
Tai kelia dilemą vadovams, vertinantiems, kas iš tiesų pasirengęs didesnei atsakomybei ar paaukštinimui, o kas tiesiog efektyviai pasitelkia technologiją.
Platformos „Use.AI“ užsakymu atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 9 684 dirbantys suaugusieji JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Europos Sąjungoje ir Lotynų Amerikoje, daugiau nei pusė respondentų teigė, kad DI leidžia jiems atrodyti labiau patyrusiems, nei jie yra iš tikrųjų.
Apklausos duomenimis, 64 proc. pripažino DI panaudoję užduotims, kurių savarankiškai nebūtų įveikę, o 43 proc. sakė, kad technologija padėjo imtis pareigų, kurioms dar nesijautė pakankamai kvalifikuoti.
DI naudojimas dažnai nutylimas
Tyrimas rodo, kad dalyje organizacijų DI naudojimas tampa tyliąja norma: 39 proc. darbuotojų nurodė pateikę DI padedant parengtą darbą to neatskleisdami, o 30 proc. prisipažino priėmę pagyrimus už rezultatą, kurį reikšmingai sugeneravo technologija.
Kita vertus, tai nebūtinai reiškia taisyklių pažeidimą, nes daugelyje darboviečių vis dar nėra aiškių reikalavimų deklaruoti DI pagalbą, ypač kai jis integruojamas į kasdienius įrankius.
„Nemanau, kad įmonės turėtų reikalauti atskleisti kiekvieną sąveiką su DI“, – sakė „Use.AI“ bendraįkūrėjas ir vadovas Ihor Herasymov.
„Praktiškesnė riba yra tai, ar DI iš esmės suformavo darbo turinį. Jei jis sugeneravo reikšmingą analizės, rekomendacijos, prezentacijos, kodo ar kito svarbaus rezultato dalį, apie tokią pagalbą reikėtų informuoti“, – sakė Ihor Herasymov.
Pasak jo, tikslas neturėtų virsti darbuotojų sekimu, o veikiau suteikti vadovams kontekstą, kad šie galėtų įvertinti ir rezultatą, ir žmogaus indėlį, kartu išlaikant aiškią atsakomybę už pateikiamą darbą.
Kaip keičiasi darbo vertinimas?
Apklausos duomenys atskleidžia ir platesnę problemą: kai galutinis produktas tampa lengvai išgludinamas DI pagalba, vien pagal „gražų rezultatą“ vis sunkiau spręsti apie realias kompetencijas.
19 proc. respondentų teigė, kad DI padedamas darbas prisidėjo prie jų paaukštinimo, o 35 proc. pripažino, kad be DI jiems būtų sunku atlikti dalį dabartinių užduočių.
„Galutinis rezultatas vis dar svarbus, tačiau jis tampa mažiau išsamus gebėjimų matas“, – sakė Ihor Herasymov.
„Darbdaviams reikia suprasti, ar žmogus gali paaiškinti savo sprendimų logiką, pastebėti DI sugeneruotų atsakymų klaidas, priimti sprendimus esant nepakankamai informacijai ir sureaguoti, kai technologija pateikia netikėtą ar neteisingą rezultatą“, – sakė Ihor Herasymov.
Įrankis ar priklausomybė?
Ekspertų vertinimu, DI naudojimas pats savaime tampa profesiniu įgūdžiu, tačiau rizika išryškėja tada, kai darbuotojas geba pateikti atsakymą, bet negeba patikrinti jo pagrįstumo ar apginti sprendimo.
Tokiu atveju DI iš produktyvumo įrankio gali virsti atrama, silpninančia savarankišką sprendimų priėmimą, o vadovams tampa sunkiau atskirti kompetenciją nuo „išnuomoto“ mąstymo.
Šią situaciją aštrina ir tai, kad DI vis sparčiau integruojamas į verslo procesus, įskaitant automatizuotas užduotis, kai asistentai gali ne tik siūlyti sprendimus, bet ir atlikti veiksmus sistemose.
Augant tokiam automatizavimui, organizacijoms vis svarbiau turėti aiškias taisykles, kada būtina atskleisti reikšmingą DI indėlį, ir kaip vertinti darbuotojų gebėjimą suprasti, tikrinti ir prisiimti atsakomybę už rezultatą.