CP v2

Tag: Ustka

  • Po 85 metų atskleidė Baltijos paslaptį: netoli Ustkos rado nacių povandeninį laivą U-583

    Po 85 metų atskleidė Baltijos paslaptį: netoli Ustkos rado nacių povandeninį laivą U-583

    Baltijos jūros dugne, maždaug 50 jūrmylių į šiaurę nuo Ustkos, aptiktas Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių povandeninio laivo U-583 vrakas. Skaičiuojama, kad jis guli apie 70 metrų gylyje, o jo paieškos užtruko dešimtmečius dėl netikslių istorinių koordinačių.

    Atradimą siejama su Lenkijos narų ir tyrėjų komanda, dirbusia kartu su hidrografijos specialistais. Prieš ekspediciją buvo kelis mėnesius iš naujo analizuojami archyviniai dokumentai ir karo laikų pranešimai, nes ankstesnėse ataskaitose nurodyta vieta, kaip įtarta, galėjo būti klaidinga.

    Paieškose lemiamą vaidmenį suvaidino moderni jūros dugno kartografavimo įranga, įskaitant daugiaspindulį sonarą, leidžiantį detaliai atvaizduoti reljefą. Būtent tokios technologijos šiandien vis dažniau tampa pagrindiniu įrankiu identifikuojant istorinius objektus, kai vien archyvų informacijos nepakanka.

    Pirminiai skenavimai rodo, kad korpusas gali būti išlikęs stebėtinai gerai. Tai siejama su specifinėmis Baltijos jūros sąlygomis gilesniuose sluoksniuose, kur mažesnis druskingumas, ribotas deguonies kiekis ir menkesnė biologinė veikla dažnai lėtina metalo irimą, palyginti su atviresniais vandenynais.

    U-583 buvo VIIC tipo Kriegsmarine povandeninis laivas, pradėtas statyti 1940 metais Hamburgo „Blohm & Voss“ laivų statykloje. Į tarnybą jis priimtas 1941 metais ir daugiausia naudotas kaip mokomasis laivas Baltijoje, nespėjęs atlikti kovinių patrulių.

    Laivo istorija baigėsi 1941 metų lapkričio 15 dieną vakare per pratybas, kai įvyko susidūrimas su kitu vokiečių povandeniniu laivu U-153. U-583 nuskendo kartu su visa 45 žmonių įgula, išgyvenusių nebuvo, o tikroji katastrofos vieta ilgai išliko neaiški.

    Tyrėjai teigia planuojantys bendradarbiauti su jūrinėmis institucijomis, kad vieta būtų apsaugota nuo neleistinos veiklos. Neatmetama, jog vėliau gali būti rengiamos papildomos ekspedicijos su nuotoliniu būdu valdomais povandeniniais aparatais, kurie padėtų tiksliau dokumentuoti būklę ir patikslinti nelaimės aplinkybes.

  • Pendolino pirmą kartą pasiekė Ustką: „PKP Intercity“ vasarai meta rekordą ir vilioja kaina

    Pendolino pirmą kartą pasiekė Ustką: „PKP Intercity“ vasarai meta rekordą ir vilioja kaina

    Lenkijos keleivių vežėja „PKP Intercity“ šią vasarą stiprina susisiekimą su Baltijos pajūriu ir pirmą kartą istorijoje „Pendolino“ traukinį nukreipė į Ustką. Bendrovė tai sieja su išaugusiais atostogų srautais ir vasaros tvarkaraščio korekcijomis, kai geležinkelis tampa alternatyva kelionėms automobiliu.

    Pirmasis reisas į Ustką įvyko birželio 27 dieną, o maršrutas driekiasi per visą Lenkiją nuo Bielsko-Bialos, stojant Katovicuose, Varšuvoje ir Trimiestyje. Kelionė viena kryptimi trunka 8 valandas 33 minutes, todėl tai ilgas, bet tiesioginis variantas tiems, kas nori pasiekti pajūrį be persėdimų.

    Į Ustką traukinys atvyksta 20.21 valandą, o atgal išvyksta 7.23 valandą. Praktikoje tai pailgintas reisas, kuris įprastai kursuoja iki Trimiestio, o vasaros sezono metu pritaikomas didesniam pajūrio krypčių poreikiui.

    „Tiesioginis ir greitas geležinkelio ryšys yra ypač svarbus turistams, atvykstantiems į Ustką. Tai taip pat patogumas mūsų gyventojams, kurie „Pendolino“ dabar gali nuvykti į Trimiestį, Varšuvą, Katovicus ar Bielsko-Bialą“, – sakė Ustkos meras Jacekas Maniszewskis.

    Bilietų kainos antroje klasėje, pagal vežėjo skelbiamus tarifus, prasideda maždaug nuo 7 eurų keliaujant iš Trimiestio, o iš Varšuvos, Katovicų ar Bielsko-Bialos – nuo maždaug 14 eurų. Galutinė suma priklauso nuo pasirinkto reiso, pirkimo laiko ir taikomų nuolaidų, nes dinaminis kainodaros modelis per sezoną gali reikšmingai keisti kainas.

    Vasaros tvarkaraščio laikotarpiu „PKP Intercity“ deklaruoja rekordinį reisų skaičių ir planuoja kasdien aptarnauti iki 560 susisiekimų. Vien į Trimiestį vasaros piko metu kasdien turėtų atvykti apie 114 traukinių, o per ilguosius savaitgalius rugpjūtį šis skaičius dar didėja, todėl pajūrio kryptys tampa viena svarbiausių sezono ašių.

    Be Ustkos, vežėjas vasarą ilgina ir kitus maršrutus, kad keleiviai patogiau pasiektų populiarias kurortines vietoves. Tokia praktika leidžia išnaudoti esamą riedmenų parką ir mažinti persėdimų skaičių, o keleiviams suteikia daugiau tiesioginių kelionių pasirinkimų į Baltijos pakrantę.