CP v2

Tag: Utenos apskritis

  • Visagine peržiūrėtos skiepijimo apimtys: kur atsiliekama ir kokių priemonių imsis savivaldybė

    Visagine peržiūrėtos skiepijimo apimtys: kur atsiliekama ir kokių priemonių imsis savivaldybė

    Visagino savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame aptartos skiepijimo apimtys Visagino savivaldybėje ir visoje Utenos apskrityje. Susitikimo tikslas – įvertinti dabartinę situaciją, identifikuoti silpnąsias vietas ir sutarti dėl veiksmų, kurie padėtų didinti vakcinacijos aprėptis.

    Pasitarime dalyvavo sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, visuomenės sveikatos specialistai bei savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorius. Dalyviai analizavo turimus rodiklius ir aptarė, kokie praktiniai barjerai dažniausiai trukdo gyventojams laiku pasiskiepyti.

    Kas dažniausiai mažina skiepijimą?

    Nors skiepijimas Lietuvoje yra įprasta ir moksliškai pagrįsta ligų prevencijos priemonė, savivaldybėse vakcinacijos apimtys gali svyruoti dėl kelių priežasčių. Tarp jų dažniausiai minimi informacijos trūkumas, atidėliojimas, ribotas patogus registracijos laikas, taip pat klaidingi įsitikinimai apie skiepų saugumą ar būtinumą.

    Pasitarimo metu kalbėta ir apie tai, kad dalis gyventojų praleidžia numatytus terminus, o vėliau skiepijimo grafiko atnaujinimas tampa sudėtingesnis. Tokiose situacijose ypač svarbus aiškus priminimų mechanizmas ir nuoseklus šeimos gydytojų bei slaugytojų darbas.

    Kokios priemonės gali duoti greičiausią efektą?

    Susitikime aptartos galimos priemonės, kurios realiai galėtų padidinti skiepijimo apimtis. Tarp jų – aktyvesnė gyventojų informavimo kampanija, geriau suderinti registracijos laikai, aiškesnė komunikacija apie skiepų naudą ir rizikas, taip pat bendradarbiavimo stiprinimas tarp savivaldybės, pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės sveikatos specialistų.

    Praktikoje didžiausią naudą dažnai duoda paprasti sprendimai: tikslinės žinutės tėvams dėl vaikų profilaktinių skiepų, priminimai apie numatytas dozes bei patogesnės galimybės pasiskiepyti darbo valandomis ar po jų. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik didinti skaičius, bet ir užtikrinti, jog gyventojai gautų patikimą, aiškiai pateiktą informaciją.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei?

    Skiepai išlieka vienu patikimiausių būdų apsaugoti žmones nuo užkrečiamųjų ligų, sumažinti komplikacijų riziką ir hospitalizacijų skaičių. Aukštesnės skiepijimo apimtys padeda saugoti ne tik pasiskiepijusius, bet ir tuos, kurie dėl sveikatos būklės skiepytis negali.

    Visagino savivaldybė akcentuoja, kad savalaikis skiepijimas yra bendruomenės atsparumo dalis, o geresni rodikliai tiesiogiai siejasi su mažesniu protrūkių pavojumi. Tolimesni veiksmai ir konkrečios priemonės turėtų būti derinamos su sveikatos priežiūros įstaigomis, atsižvelgiant į vietos poreikius ir gyventojų įpročius.

  • Utenos apskrities čempionatas: U12 laimėjo du kartus, U14 iškovojo pergalę ir pamokas aikštėje

    Utenos apskrities čempionatas: U12 laimėjo du kartus, U14 iškovojo pergalę ir pamokas aikštėje

    Utenos apskrities futbolo čempionate gegužės 20 dieną sėkmingai startavo U12 amžiaus grupės futbolininkai. Jaunieji žaidėjai per vieną dieną sužaidė dvejas rungtynes ir abejose pademonstravo brandų komandinį žaidimą.

    Pirmoje dvikovoje U12 ekipa susitiko su Kupiškio komanda, o vėliau laukė akistata su Molėtų futbolininkais. Abu susitikimai baigėsi pergalėmis, o treneriai akcentavo drausmę bei gerą tarpusavio supratimą aikštėje.

    Gegužės 26 dieną į kovą stojo U14 amžiaus grupės komanda, kuriai teko du rimti išbandymai. Jaunieji futbolininkai žaidė prieš Pasvalio ir Ukmergės ekipas, o rungtynių tempas pareikalavo ir fizinio pasirengimo, ir šalto proto.

    Dvikovoje su Pasvaliu U14 komandai pavyko iškovoti pergalę, parodžius kovingumą ir susitelkimą lemiamais momentais. Tačiau susitikime su Ukmerge teko pripažinti varžovų pranašumą, nors aikštėje netrūko pastangų ir atkaklumo.

    Komandos atstovai pabrėžia, kad tokie mačai jaunimui yra svarbiausia čempionato dalis: čia auga pasitikėjimas, gerėja sprendimų priėmimas ir ryškėja, ką reikia šlifuoti treniruotėse. Artėjančiuose turuose tikimasi išlaikyti pergalingą U12 ritmą ir padėti U14 komandai stabilizuoti žaidimą prieš stipriausius varžovus.

  • Aukštaitijos bohema 2026 Paliesiaus dvare: kuo nustebino kultūros vadybininkų sąskrydis?

    Aukštaitijos bohema 2026 Paliesiaus dvare: kuo nustebino kultūros vadybininkų sąskrydis?

    Paliesiaus dvare 2026 metų gegužės 20–21 dienomis įvyko „Aukštaitijos bohema 2026“ – ketvirtasis Utenos apskrities kultūros vadybininkų sąskrydis, subūręs regiono kultūros lauko profesionalus. Dvi dienas trukęs renginys buvo skirtas kompetencijoms stiprinti, naujoms partnerystėms megzti ir dalintis praktiniais sprendimais, kurie padeda kultūros projektams tapti tvaresniems.

    Organizatoriai pabrėžė, kad regionuose dirbantys kultūros darbuotojai dažnai vienu metu atlieka kelis vaidmenis: planuoja renginius, rengia paraiškas, komunikuoja su auditorijomis ir partneriais. Dėl to tokie susitikimai tampa ne tik mokymosi, bet ir profesinio palaikymo erdve, kurioje svarbus ir žmogiškas ryšys, ir realiai pritaikomi įrankiai.

    Kas yra „Aukštaitijos bohema“?

    „Aukštaitijos bohema“ – tai Utenos apskrities kultūros vadybininkų, projektų vadovų, paraiškų rengėjų ir menininkų sąskrydis, orientuotas į šiuolaikines kultūros sektoriaus kompetencijas. Renginio kryptis apima ne tik projektų valdymą, bet ir auditorijų ugdymą, komunikaciją, bendradarbiavimo modelius bei naujas kultūrinio turinio pateikimo formas.

    Šiemet sąskrydyje dalyvavo daugiau nei 30 kultūros vadybininkų ir kūrėjų iš Utenos apskrities. Dalyvių teigimu, tokio formato susitikimai padeda greičiau perimti gerąsias praktikas ir išvengti tipinių klaidų planuojant biudžetus, rengiant paraiškas ar derinant partnerystes tarp skirtingų įstaigų.

    Dvi dienos: nuo emocinio intelekto iki tarptautinių projektų

    Pirmąją dieną Paliesiaus dvare renginio pradžią lydėjo muzikinė programa, o vėliau vyko pranešimai ir praktiniai užsiėmimai. Renginių organizatorė ir sociokultūrinių projektų iniciatorė Birutė Jakučionytė kalbėjo apie emocinio intelekto svarbą kultūros sektoriuje, kur kasdienis darbas dažnai susijęs su dideliu krūviu ir intensyviu bendravimu.

    Kartu su Arminu Šlepavičiumi ji vedė garso terapijos užsiėmimą, kuriame dalyviai susipažino su gongų ir kitų instrumentų skambesio praktika. Vėliau pranešimą apie tarptautinių kultūros projektų planavimą ir valdymą skaitė M. K. Čiurlionio muziejaus vadovė, kultūros vadybininkė Virginija Vitkienė, akcentavusi strateginio pasirengimo ir partnerių tinklo reikšmę.

    Vakaro dalyje pristatyta ir meninė programa: pasirodė Ignalinos rajono kultūros centro kolektyvas „Laimingų romansų teatras“, o renginio atmosferą papildė įvairios kultūrinės pažintys ir kūrybiniai akcentai. Organizatoriai pabrėžė, kad neformalioje aplinkoje gimstančios pažintys dažnai tampa būsimų bendrų projektų pradžia.

    Praktiniai įrankiai ir finansavimo aktualijos

    Antrąją dieną užsiėmimus vedė Jaunųjų meistrų meno mokyklos („Young Masters Visual Art School“) įkūrėja Virginija Kuosaitė-Knowles, atvykusi iš Bradfordo Jungtinėje Karalystėje. Praktinėse užduotyse dalyviai ieškojo būdų, kaip kūrybines idėjas paversti aiškiai suformuluotais projektais, patraukliais auditorijai ir partneriams.

    Kultūrinių projektų rengimo patirtimis dalijosi ir VšĮ „Menų terasa“ direktorė Inga Šidlauskienė, daug dėmesio skyrusi įgyvendinimo disciplinai: terminams, atsakomybių pasidalijimui ir komunikacijai su bendruomenėmis. Sąskrydyje taip pat dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos atstovės, su kuriomis aptarti finansavimo prioritetai ir paraiškų rengimo praktika.

    Renginio pabaigoje Paliesiaus dvaro šeimininkė Birutė Jaškūnienė pristatė dvaro istoriją ir aplinką, kuri dažnai tampa kultūrinių iniciatyvų traukos tašku. Pasak dalyvių, vietos kontekstas ir autentika regioniniuose projektuose neretai yra esminė pridėtinė vertė, padedanti išsiskirti nacionaliniame renginių žemėlapyje.

    Projekto „Aukštaitijos bohema“ pradžia siekia 2021 metus, kai pirmasis sąskrydis surengtas Zarasuose. Vėliau organizavimas keitėsi: 2022 metais iniciatyvą perėmė Molėtų kultūros centras, 2025 metais – asociacija „Mes trys“, o 2026 metais, bendradarbiaujant su idėjos autore Aleksandra Stadaliene, renginį organizavo Ignalinos rajono kultūros centras.

    Projektas įgyvendinamas 2026 metų kovo 23 dieną – 2026 metų birželio 22 dieną laikotarpiu. Organizatoriai nurodė, kad projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, o skirta suma siekė 5 000 eurų.

  • Utenos apskrityje oro atakos perspėjimas keičiamas į geltoną: radarai objektų nefiksuoja

    Utenos apskrityje oro atakos perspėjimas keičiamas į geltoną: radarai objektų nefiksuoja

    Utenos apskrityje oro atakos perspėjimo lygis pakeistas į geltoną. Tai reiškia, kad gyventojams nebereikia būti priedangose, tačiau rekomenduojama iš anksto nusimatyti artimiausias saugias vietas ir išlikti budriems.

    Sprendimas priimtas po to, kai stebėjimo sistemose objektai radaruose nebebuvo fiksuojami. Tarnybos pabrėžia, kad situacija gali greitai kisti, todėl svarbu sekti oficialius pranešimus ir laikytis nurodymų.

    NATO naikintuvai toliau tęsia kovinį patruliavimą palei Lietuvos sieną. Tokios misijos yra įprasta oro policijos ir sustiprinto budrumo priemonė, skirta užtikrinti oro erdvės kontrolę bei operatyviai reaguoti į galimus pažeidimus ar neidentifikuotus skrydžius.

    Geltonas perspėjimo lygis paprastai reiškia padidintą pasirengimą ir prevenciją, o ne tiesioginę grėsmę konkrečiai vietovei. Gyventojams patariama pasitikrinti, kur yra artimiausios priedangos, pasirūpinti įkrautais ryšio įrenginiais ir turėti galimybę greitai gauti pranešimus.

    Institucijos ragina neplatinti nepatvirtintos informacijos ir vadovautis tik oficialiais kanalais. Esant naujiems duomenims, perspėjimo lygis gali būti peržiūrėtas, o gyventojai informuoti papildomai.

  • Utenos apskrityje atšauktas oro atakos įspėjimas: NATO naikintuvai grįžta, teritoriją tikrina

    Utenos apskrityje atšauktas oro atakos įspėjimas: NATO naikintuvai grįžta, teritoriją tikrina

    Utenos apskrityje atšauktas anksčiau paskelbtas oro atakos įspėjimas, nustatytas baltas statusas. NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai grįžta į bazę.

    Kariuomenė pranešė, kad į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, siunčiamas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Jo užduotis yra apžiūrėti vietovę ir patikslinti situaciją.

    Tokie pranešimai paprastai skelbiami, kai oro erdvės stebėjimo priemonės fiksuoja neidentifikuotą ar ryšį praradusį objektą, o sprendimai priimami remiantis radarų, ryšio ir kitų stebėjimo sistemų duomenimis. Įvertinus informaciją, įspėjimo lygis gali būti mažinamas arba atšaukiamas.

    NATO oro policijos misija Baltijos šalyse veikia nuolat ir yra skirta užtikrinti oro erdvės apsaugą, ypač tais atvejais, kai reikia greito reagavimo į galimus pažeidimus ar neaiškias situacijas. Lietuvoje misija glaudžiai derinama su nacionalinėmis institucijomis ir Karinėmis oro pajėgomis.

    Gyventojams primenama sekti oficialius pranešimus ir neplatinti nepatikrintos informacijos. Jei situacija keistųsi, papildoma informacija būtų pateikta atnaujinimuose.

  • ESO Utenos apskrityje investuoja 28 mln. eurų: šiemet po žeme perkelia 340 km elektros linijų

    ESO Utenos apskrityje investuoja 28 mln. eurų: šiemet po žeme perkelia 340 km elektros linijų

    Energijos skirstymo operatorius (ESO) 2026 metais į elektros tinklo modernizavimą Utenos apskrityje nukreipia 28 mln. eurų. Didžiausia dalis investicijų skiriama kabeliavimui ir tinklo automatizavimui, siekiant sumažinti atjungimų riziką miškingose teritorijose.

    ESO skaičiuoja, kad šiemet regione bus nutiesta apie 340 km kabelinių linijų, o taip pat pastatytos ir atnaujintos 56 transformatorinės. Šie darbai apima tiek senų oro linijų rekonstrukciją, tiek tinklo plėtrą ten, kur daugėja naujų vartotojų.

    Kodėl akcentuojamas kabeliavimas?

    Miškingose vietovėse elektros tiekimą dažniausiai sutrikdo virstantys medžiai, šlapdriba ir stiprus vėjas, todėl oro linijų keitimas kabelinėmis laikomas vienu efektyviausių sprendimų. Kabelinis tinklas rečiau pažeidžiamas, o gedimų lokalizavimas ir atstatymas paprastai vyksta greičiau.

    ESO teigimu, vienas svarbiausių tinklo patikimumo rodiklių per pastaruosius metus pastebimai gerėjo: vidutinė elektros tiekimo sutrikimų trukmė vienam klientui per metus sumažėjo nuo 399 iki 75 minučių. Bendrovė šį pokytį sieja su kryptingomis investicijomis į kabeliavimą ir tinklo automatizavimą.

    Kur bus daugiausia darbų?

    Modernizavimo projektai didžiausia apimtimi numatyti Zarasų ir Molėtų rajonuose, kur miškingose teritorijose fiksuojama daugiausia avarinių atjungimų. Planuojama, kad rekonstrukcijos darbai tiesiogiai pagerins elektros tiekimo patikimumą tūkstančiams vietos gyventojų ir verslų.

    Zarasų rajone darbai planuojami Zarasų, Dusetų, Turmanto ir Imbrado seniūnijose, o Molėtų rajone – Alantos, Balninkų, Dubingių, Giedraičių, Joniškio, Mindūnų ir Suginčių seniūnijose. Pasak ESO, rekonstruojamose linijose šiuo metu prijungta daugiau kaip 28 000 klientų.

    Investicijos ir nauji prijungimai

    Iš 28 mln. eurų sumos didžioji dalis, apie 17,3 mln. eurų, skiriama tinklo modernizavimui. Vien oro linijų perkėlimui po žeme miškuose planuojama skirti apie 13,2 mln. eurų, o bendrai rekonstruoti ketinama beveik 260 km elektros linijų.

    Dar apie 10,8 mln. eurų regione planuojama investuoti į naujų klientų prijungimą ir esamų vartotojų galios didinimą. Šiam tikslui numatyta nutiesti apie 83 km kabelinių linijų ir pastatyti apie 45 transformatorines, kad būtų užtikrinta pakankama galia augantiems poreikiams.

    ESO nurodo, kad aktyvesnė gyvenamųjų teritorijų plėtra šiuo metu matoma vakarinėje Utenos miesto dalyje, kur vystomi individualių namų kvartalai. Didesnė tinklo plėtra siejama ir su perspektyva, kad artimiausiais metais šioje zonoje gali atsirasti keli šimtai naujų elektros vartotojų.

    „Į Utenos apskritį ESO šiemet nukreipė dešimtadalį visų suplanuotų investicijų Lietuvoje. Miškingose teritorijose kabeliavimas ir automatizavimas tampa būtinybe, o patikimesnį elektros tiekimą turėtų pajusti dešimtys tūkstančių klientų“, – sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.

    „Mūsų rajone nemaža dalis žmonių gyvena atokesnėse, miškingose vietovėse, todėl patikimas elektros tiekimas čia itin svarbus. Tokios investicijos reiškia ne tik mažiau sutrikimų, bet ir didesnį saugumo jausmą“, – sakė Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė.

    ESO taip pat primena, kad kabeliavimo tempas didinamas visoje Lietuvoje: iki 2028 metų miškingose teritorijose planuojama po žeme perkelti apie 2 000 km oro linijų. Bendrovės vertinimu, paspartinti projektai artimiausiais metais patikimesnį tinklą padėtų užtikrinti maždaug ketvirčiui milijono klientų.

    Kabeliavimas siejamas ne tik su patikimumu, bet ir su mažesniu poveikiu aplinkai, nes mažėja poreikis plačiai kirsti apsaugos zonas. ESO nurodo, kad kabeliuojant oro linijas apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų, o 2 000 km projektas teoriškai sudarytų prielaidas miško plėtrai grąžinti apie 4 000 hektarų.

  • Utenos apskrities futbolo čempionatas: U10, U12 ir U14 komandos savaitę baigė be pralaimėjimų

    Utenos apskrities futbolo čempionatas: U10, U12 ir U14 komandos savaitę baigė be pralaimėjimų

    Utenos apskrities futbolo čempionate praėjusi savaitė jauniesiems futbolininkams susiklostė itin sėkmingai. Skirtingų amžiaus grupių komandos demonstravo kovingumą ir stabilų žaidimą, o savaitę užbaigė pergalėmis bei lygiosiomis be pralaimėjimų.

    Gegužės 13 dieną į aikštę išėjo U12 amžiaus grupės futbolininkai, susitikę su Ukmergės 1 ir Ukmergės 2 komandomis. Abiejose rungtynėse Utenos ekipai pavyko primesti savo tempą ir užtikrintai laimėti, išlaikant discipliną ir koncentraciją iki finalinio švilpuko.

    Gegužės 14 dieną varžėsi U10 amžiaus grupė, kuri susitiko su Molėtų ir Pasvalio komandomis. Jauniausi čempionato dalyviai išsiskyrė komandiniu žaidimu ir dideliu noru kovoti, o abi dvikovos baigėsi rezultatais, leidusiais savaitę užbaigti nepralaimėjus.

    Gegužės 15 dieną U14 komanda žaidė su Molėtų ekipa ir po atkaklios kovos iškovojo pergalę. Toks rezultatas pratęsė sėkmingą savaitės atkarpą ir sustiprino komandos pasitikėjimą prieš artėjančius susitikimus.

    Treneriai akcentuoja, kad sezono eigoje didžiausią įtaką rezultatams daro reguliarus darbas treniruotėse, susikaupimas rungtynių metu ir tarpusavio ryšys aikštėje. Čempionatas tęsiasi, todėl artimiausiose savaitėse komandų lauks nauji išbandymai ir galimybės įtvirtinti gerą sportinę formą.

  • Panevėžyje jubiliejiniais „Ad astra“ apdovanojimais įvertinti regiono bibliotekininkai

    Panevėžio miesto dailės galerijoje surengta jubiliejinė nominacijos apdovanojimų „Ad astra“ ceremonija. Joje Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka dešimtą kartą pagerbė Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų bei mokyklų bibliotekų specialistus.

    „Ad astra“ apdovanojimai skiriami už bibliotekininkų profesionalumą ir indėlį stiprinant skaitymo kultūrą, telkiant bendruomenes ir plečiant kultūrinį gyvenimą. Organizatoriai pabrėžia, kad nominacijos idėja siejasi su rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės puoselėtomis vertybėmis: švietimu, pagarba žmogui ir pagalba bendruomenei.

    Pastaraisiais metais bibliotekų vaidmuo Lietuvoje kinta: jos vis dažniau veikia kaip atviros bendruomenės erdvės, kur greta knygų atsiranda medijų ir informacinio raštingumo veiklos, konsultacijos, edukacijos skirtingo amžiaus lankytojams. Tokios iniciatyvos ypač svarbios regionuose, kur biblioteka neretai tampa lengviausiai pasiekiamu kultūros ir mokymosi centru.

    „Bibliotekos šiandien yra gyvos bendruomenių erdvės, kuriose žmogus gali ne tik skaityti ar mokytis, bet ir jaustis išgirstas, priimtas, atrasti bendrystę. Už kiekvienos tokios erdvės stovi žmonės, kurie savo darbu kuria kultūros artumą kasdienybėje“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Nominacija „Ad astra“ įsteigta 2017 metais, o laureatai kasmet išrenkami konkurso būdu. Apdovanojimai įteikiami trijose kategorijose, taip išskiriant skirtingų bibliotekų grandžių ir kasdienio darbo specifiką.

    Šiais metais „Ad astra“ medaliai skirti Editai Jareckaitei savivaldybių viešųjų bibliotekų kategorijoje, Elenai Baronienei savivaldybių viešųjų bibliotekų filialų kategorijoje ir Eglei Djačenko mokyklų bibliotekų kategorijoje. Laureatams įteikti panevėžiečio skulptoriaus Alfrido Pajuodžio sukurti medaliai.

    Apdovanojimo pavadinimas pasirinktas pagal Gabrielės Petkevičaitės-Bitės romaną „Ad astra“. Jubiliejinė ceremonija organizatorių vertinama kaip proga priminti, kad bibliotekininkų darbas šiandien apima ne tik fondų priežiūrą ar skaitytojų aptarnavimą, bet ir bendruomenės ryšių stiprinimą, kultūros prieinamumą bei mokymosi įpročių skatinimą.