CP v2

Tag: Utenos regionas

  • Po oro pavojaus Utenos regione Anykščiuose peržiūrėti reagavimo algoritmai ir priedangų planai

    Po oro pavojaus Utenos regione Anykščiuose peržiūrėti reagavimo algoritmai ir priedangų planai

    Anykščių rajono savivaldybėje gegužės 22 dieną surengtas skubus pasitarimas, į kurį sukviesti savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai. Susitikime analizuota, kaip buvo reaguota į ankstesnę dieną Utenos regione paskelbtą oro pavojų, susietą su bepiločių orlaivių grėsme.

    Pasitarimo metu įstaigų vadovai pateikė informaciją, kaip organizacijos priėmė perspėjimo pranešimus ir kaip buvo įgyvendinti nurodymai žmonėms ieškoti prieglobsčio saugiose vietose bei priedangose. Taip pat aptarta, kokie sprendimai veikė sklandžiai, o kuriose grandyse išryškėjo praktiniai trukdžiai.

    Pasak savivaldybės, situacija tapo realiu civilinės saugos pasirengimo testu, leidusiu įvertinti informavimo ir veiksmų koordinavimo greitį. Susitikime atkreiptas dėmesys į būtinybę vienodinti reagavimo tvarką skirtingose įstaigose, kad kilus panašioms grėsmėms sprendimai būtų priimami be delsimo.

    „Mūsų regioną ir Anykščių rajoną palietusi situacija tapo realiu testu civilinės saugos sistemai. Ši patirtis aiškiai parodė, kurios grandys veikia sklandžiai, o kur turime operatyviai koreguoti veiksmų planus“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

    Savivaldybė nurodė, kad artimiausiu metu, atsižvelgiant į pasitarime išsakytas rekomendacijas, bus atnaujinti ir sugriežtinti įstaigų vidiniai reagavimo algoritmai. Taip pat planuojama peržiūrėti priedangų pasiekiamumą ir infrastruktūrą, kad gyventojų nukreipimas į saugias vietas būtų aiškesnis ir greitesnis.

    Pasitarime pabrėžta, kad tokio tipo incidentai vis dažniau vertinami kaip kompleksinės saugumo aplinkos dalis, todėl būtina nuolat tikrinti praktinį pasirengimą, o ne remtis vien dokumentais. Savivaldybė akcentavo, jog išvadų tikslas – didinti gyventojų saugumą ir užtikrinti, kad perspėjimai bei veiksmai būtų suprantami ir įgyvendinami visose įstaigose vienodai.

  • APVA Utenoje pristatė Socialinio klimato fondo planą: kokios priemonės laukia savivaldybių

    APVA Utenoje pristatė Socialinio klimato fondo planą: kokios priemonės laukia savivaldybių

    Gegužės 19 dieną Molėtų rajono savivaldybėje Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) susitiko su Utenos regiono savivaldybių atstovais. Susitikime pristatytas Socialinio klimato fondo planas ir pagrindinės numatomos priemonės, kurios turėtų padėti mažinti energijos kainų naštą bei skatinti tvaresnius sprendimus regionuose.

    Renginyje dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, kelių savivaldybės skyrių atstovai, taip pat Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas. Prie diskusijų prisijungė ir kitų Utenos regiono savivaldybių atstovai, atsakingi už socialinę paramą, investicijų planavimą bei infrastruktūros projektus.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    APVA pristatyme akcentuota, kad Socialinio klimato fondas orientuotas į kelias praktines kryptis: energijos efektyvumo didinimą, švaresnį šildymą ir vėsinimą bei darnų judumą. Šios sritys glaudžiai siejasi su ES klimato politikos pokyčiais, kai mažinant išmetimus siekiama, kad pokyčių kaina neproporcingai negultų ant mažesnes pajamas gaunančių gyventojų ir pažeidžiamų grupių.

    Susitikimo metu aptarta, kaip priemonės galėtų būti pritaikomos savivaldybėse, atsižvelgiant į vietos būsto fondą, šilumos ūkio situaciją ir susisiekimo įpročius. Taip pat kalbėta apie tikėtiną naudą gyventojams, ypač ten, kur aktualiausios prastos energetinės būklės būstų problemos ir didelės šildymo sąskaitos.

    Ką reikš savivaldybėms

    Diskusijose daug dėmesio skirta įgyvendinimo mechanizmams regionuose ir savivaldybių pasirengimui. Aptarta, kokių administracinių gebėjimų ir partnerystės formų gali prireikti, kad priemonės pasiektų tikslines grupes, o projektai būtų parengti laiku ir kokybiškai.

    Taip pat pristatyta idėja dėl energijos efektyvumo ir darnaus judumo konsultacijų centrų, kurie padėtų gyventojams ir savivaldybėms orientuotis priemonėse bei pasirinkti tinkamiausius sprendimus. Dalyviai kėlė klausimus, teikė pasiūlymus ir įvardijo regiono poreikius, kurie, jų vertinimu, turėtų atsispindėti praktinėse fondo priemonėse.

  • Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos stebėsenos susitikimas. Jame aptarta, kaip praktiškai spartinti perėjimą nuo institucinės globos prie pagalbos, teikiamos žmogui įprastoje aplinkoje.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai iš Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas bendruomeninių paslaugų plėtrai, pasidalijant tuo, kas jau veikia, ir įvardijant kliūtis, kurios vis dar stabdo pokyčius.

    Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė akcentavo, kad pokyčių centre turi būti žmogaus teisė rinktis. Pasak jos, svarbiausia yra galimybė spręsti, kur gyventi, su kuo bendrauti ir kaip susikurti kasdienybę, o paslaugos turi būti pritaikomos prie individualių poreikių.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama ne tik su gyvenamosios vietos pakeitimu, bet ir su realia pagalba kasdienybėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau. Tam paprastai reikia paslaugų komplekso, kuriame derinami socialiniai, užimtumo, sveikatos ir psichikos sveikatos sprendimai.

    Susitikimo metu sutarta stiprinti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir aktyviau įtraukti nevyriausybines organizacijas. Taip pat pabrėžta nuolatinio dialogo svarba, kad skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas ir kokybė augtų tolygiai, o pagalba pasiektų ir asmenis su sunkia negalia.

    Ministerija ir savivaldybių atstovai sutarė tęsti stebėseną ir dalijimąsi praktika, kad planuojami sprendimai būtų paremti realiais gyventojų poreikiais ir paslaugų teikėjų patirtimi. Tikimasi, kad nuoseklus bendradarbiavimas padės greičiau užtikrinti, jog daugiau žmonių su negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucinėje globoje.

  • Utenos regionas ruošiantis 2028–2034 ES etapui: savivaldybės derina investicijų prioritetus

    Utenos regionas ruošiantis 2028–2034 ES etapui: savivaldybės derina investicijų prioritetus

    Gegužės 14 dieną Molėtuose įvyko Utenos regiono savivaldybių darbinis pasitarimas, skirtas pasirengti 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui. Susitikime aptartos kryptys, kurios galėtų lemti, kokie projektai regione turės didžiausias galimybes sulaukti paramos.

    Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į bendrus regioninius prioritetus ir savivaldybių bendradarbiavimą. Tokie pasitarimai tampa svarbūs dar prieš oficialiai patvirtinant naujo finansavimo periodo taisykles, nes leidžia iš anksto sutarti dėl bendrų tikslų ir pasiruošti brandžius projektus.

    Visagino savivaldybei susitikime atstovavo vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas ir Strateginio planavimo bei investicijų valdymo skyriaus vedėja Viktorija Abaravičienė. Savivaldybės akcentavo poreikį išlaikyti nuoseklią investicijų logiką, kad projektai papildytų vieni kitus, o ne konkuruotų tarpusavyje.

    Pasitarime ieškota sprendimų, kurie Utenos regionui leistų kryptingai siekti investicijų į infrastruktūrą, energetiką, švietimą, verslo aplinkos stiprinimą, turizmą ir gyvenimo kokybę. Praktikoje tai reiškia, kad projektai turi būti ne tik aktualūs vietos bendruomenėms, bet ir pagrįsti ilgalaike nauda bei aiškiais rodikliais.

    Visaginui pasirengimas naujam etapui ypač svarbus planuojant miesto augimą ir investicijas, kuriančias didesnę vertę gyventojams. Tarp dažniausiai savivaldybių svarstomų krypčių paprastai patenka viešųjų erdvių ir paslaugų modernizavimas, energinis efektyvumas, švietimo infrastruktūra bei ekonominės plėtros iniciatyvos.

    Susitikimo metu taip pat aptarti regionui aktualūs iššūkiai ir ilgalaikės plėtros kryptys, kurios bus teikiamos Vidaus reikalų ministerijai. Tokiu būdu savivaldybės siekia, kad nacionaliniu lygmeniu formuojami prioritetai geriau atlieptų regionų poreikius ir leistų kryptingai planuoti investicijas dar iki kvietimų pradžios.

    Pasitarime sutarta tęsti derinimą tarp savivaldybių, kad Utenos regionas į naują finansavimo etapą įžengtų su suderintu prioritetų sąrašu ir aiškesniu projektų parengimo grafiku. Tai didina tikimybę greičiau startuoti, kai bus paskelbtos konkrečios priemonės ir finansavimo sąlygos.

  • Utenos regiono savivaldybės Molėtuose derino 2028–2034 metų ES investicijų kryptis ir prioritetus

    Utenos regiono savivaldybės Molėtuose derino 2028–2034 metų ES investicijų kryptis ir prioritetus

    Gegužės 14 dieną Molėtuose įvyko Utenos regiono savivaldybių atstovų pasitarimas, skirtas pasirengti 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui. Susitikime aptartos svarbiausios investicijų kryptys ir temos, kurios regionui gali lemti didžiausią pridėtinę vertę po 2027 metų.

    Į pasitarimą susirinko visų Utenos regiono savivaldybių atstovai, siekę suderinti pozicijas ir išgryninti bendrus prioritetus. Toks derinimas svarbus todėl, kad dalis ES lėšų planuojama ir vertinama regioniniu principu, o pavieniai projektai dažnai konkuruoja dėl tų pačių finansavimo priemonių.

    Diskusijų metu savivaldybės pristatė savo siūlomus prioritetus ir ieškojo sprendimų, kurie veiktų ne vienos savivaldybės, o viso regiono mastu. Galutinis tikslas yra suformuoti aiškias Utenos regiono plėtros kryptis, kurias planuojama teikti Vidaus reikalų ministerijai.

    Pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyriausiasis patarėjas Andrius Valickas, pristatęs, kaip nacionaliniu lygmeniu vyksta pasirengimas naujam finansavimo etapui. Taip pat aptarti programavimo principai ir praktiniai žingsniai, kaip savivaldybėms laiku pasiruošti, kad projektų idėjos būtų paremtos duomenimis, partneryste ir aiškiais rezultatais.

    Molėtų rajono savivaldybei renginyje atstovavo meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, mero patarėjas Valentinas Stundys, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Živilė Žalienė bei Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Kulienė. Taip pat dalyvavo Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas ir administracijos ekspertė Daiva Karvelienė.

    Pasitarimo metu diskusijos vyko pagal temines sritis, vertinant regionui aktualiausius iššūkius ir galimas investavimo kryptis. Savivaldybėms svarbu iš anksto susitarti ne tik dėl projektų idėjų, bet ir dėl rodiklių, partnerių bei tęstinumo, kad investicijos duotų apčiuopiamą rezultatą ir po finansavimo pabaigos.

  • Anykščiuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kaip spartinti ES investicijas Utenos regione

    Anykščiuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kaip spartinti ES investicijas Utenos regione

    Gegužės 12 dieną Anykščių menų inkubatoriuje vyko darbinis pasitarimas, skirtas Utenos regiono projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos lėšomis. Pagrindinis dėmesys sutelktas į tai, kaip sklandžiau administruoti 2021–2027 metų investicijų laikotarpio projektus ir išvengti vėlavimų.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos atstovai, taip pat Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai. Į Anykščius atvyko ir Utenos regiono savivaldybių vadovai bei strateginio planavimo ir projektų valdymo komandos.

    Kas kelia daugiausia iššūkių?

    Pasitarime apžvelgta, kaip savivaldybėms sekasi įgyvendinti suplanuotas priemones ir kokioje stadijoje yra pagrindiniai projektai. Aptarti praktiniai klausimai, kurie dažniausiai tampa kliūtimi judėti greičiau, nuo paraiškų derinimo iki dokumentų tikslinimo.

    Didelė dalis diskusijos skirta viešųjų pirkimų procedūroms ir finansinei atskaitomybei, nes būtent šiose srityse dažniausiai atsiranda rizika prarasti laiką. Taip pat kalbėta apie reikalavimų aiškinimą ir vienodesnį jų taikymą skirtingose savivaldybėse, kad projektų vykdytojai gautų aiškesnes, iš anksto suprantamas gaires.

    Ko tikimasi iš ministerijų ir CVPA?

    Vidaus reikalų ministerijos atstovai pristatė aktualias rekomendacijas dėl regioninės plėtros planų tikslinimo ir efektyvesnio lėšų panaudojimo. Akcentuota, kad aiškesnis planavimas ir savalaikis dokumentų koregavimas leidžia sumažinti rizikas, kai projektams pritrūksta laiko arba kyla neatitikimų audituojant.

    Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai su savivaldybėmis aptarė tipinius administravimo klausimus, kurie iškyla rengiant ir vykdant projektus. Daug dėmesio skirta tam, kad projektų valdymas būtų kuo labiau prognozuojamas, o iškilus problemoms sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Kodėl svarbus tarpinstitucinis dialogas?

    Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad ES investicijų greitis ir kokybė priklauso nuo nuolatinio savivaldos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimo. Tokie pasitarimai leidžia suderinti lūkesčius ir operatyviai spręsti techninius klausimus, kurie kasdienėje projektų eigoje neretai tampa esminiais.

    „Regioninių projektų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo glaudaus savivaldos ir ministerijų bendradarbiavimo. Šiandienos diskusija Anykščiuose leidžia dar kartą suderinti pozicijas ir užtikrinti, kad investicijos laiku pasiektų svarbiausius regiono infrastruktūros ir socialinės plėtros objektus“, – sakė pasitarime dalyvavę savivaldos atstovai.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas išlieka tas pats: kad ES lėšomis finansuojami darbai Utenos regione būtų įgyvendinami laiku, skaidriai ir sukurtų apčiuopiamą naudą gyventojams. Artimiausiu metu numatoma tęsti koordinaciją ir, prireikus, tikslinti praktinius sprendimus dėl projektų administravimo.

  • Trakų Vokės dvare – 220 kūrėjų jubiliejinė paroda: taip Lietuvos tautodailė įamžina metus raštuose

    Trakų Vokės dvare – 220 kūrėjų jubiliejinė paroda: taip Lietuvos tautodailė įamžina metus raštuose

    Trakų Vokės dvaro sodyboje Vilniaus rajone 2026 metų balandį surengta jubiliejinė tautodailės paroda Metai įamžinti raštuose. Joje dalyvavo 220 liaudies menininkų iš Vilniaus miesto, Vilniaus ir Utenos regionų, taip pat iš Kėdainių rajono, Elektrėnų, Druskininkų ir Visagino savivaldybių.

    Dvaro erdvėse lankytojams pristatyta plati tradicinės kūrybos panorama: tapyba, grafika, medinės skulptūros, karpiniai, šiaudiniai sodai, verbos, margučiai ir tradicinė keramika. Greta jų eksponuotos kalviškos saulutės, juostos, tautiniai kostiumai, pintinės, muzikiniai instrumentai ir kiti tautinio paveldo darbai.

    Parodos kontekstas sutapo su svarbia sukaktimi: balandžio 30 dieną Trakų Vokės dvare įvyko Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečio minėjimas. Šventėje dalyvavo gausus būrys Utenos rajono tautodailininkų, o renginys tapo proga ne tik pasidžiaugti pasiekimais, bet ir aptarti tradicijų tęstinumo svarbą.

    Renginio dalyvius sveikino kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, viceministrė Renata Kurmin, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės ir Vilniaus krašto tautodailininkų bendrijų atstovai.

    Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė uteniškių vardu padėkojo parodos organizatoriams ir įteikė mero padėką bei dovanas Ramutei Kraujalienei. Ji įvertinta už tradicijų puoselėjimą, nuoseklų dėmesį Utenos regiono tautodailininkams ir jų kūrybos sklaidą Lietuvoje bei už jos ribų.

    R. Kraujalienės veikla glaudžiai susijusi ir su respublikinėmis parodomis, kurias organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras, įskaitant Aukso vainikas ir Sidabro vainikėlis, taip pat Dainų šventėms skirtų ekspozicijų atrankas. Šis nuoseklus darbas dažnai lemia, kad regionų kūrėjų darbai pasiekia platesnę auditoriją ir įgyja tęstinį matomumą.

    Padėkos žodžius R. Kraujalienei taip pat skyrė Utenos rajono tautodailininkų klubo Svirno vadovė Dalia Urbonienė ir ilgametė buvusi vadovė, tautodailininkė Zita Indriūnienė. Šventėje pagerbti ir daugiau kaip 30 metų parodose dalyvaujantys kūrėjai, kuriems įteiktos Kultūros ministerijos padėkos.

    Renginio programą papildė Vilniaus universiteto folkloro ansamblio Ratilio pasirodymas, pristatęs įvairių Lietuvos regionų dainas ir šokius. Tokie pasirodymai parodose ir jubiliejiniuose minėjimuose tampa neatsiejama tradicinės kultūros pristatymo dalimi, leidžiančia paveldo formas matyti kaip gyvą, o ne vien muziejinį reiškinį.

    Paroda Metai įamžinti raštuose išryškino ir platesnę tendenciją: vis dažniau tautodailės renginiai siekia ne tik eksponuoti darbus, bet ir paaiškinti jų kilmę, technikas bei regioninius skirtumus. Tai svarbu jaunosios kartos įtraukimui ir tam, kad tradicinė kūryba išliktų atpažįstama, aktuali ir perduodama kartu su amato žiniomis.