Mokslininkai perspėja apie augančią cunamių grėsmę Grenlandijos fjorduose – ją gali sukelti nuo kalnų šlaitų atskylačios milžiniškos uolienų masės.
Tokį pavojų primena 2017 metų katastrofa: po nuošliaužos Karrato fjorde bangos smogė Nuugaatsiako gyvenvietei, o kaimas po įvykio liko apleistas. Apie tai rašo „ScienceAlert“.
Tuomet cunamio banga krantą pasiekė maždaug 10 metrų aukščiu, žuvo keturi žmonės, dar devyni buvo sužeisti. Tyrėjai skaičiuoja, kad nuo nestabilaus šlaito Ummiammakku kalne galėjo nuvirsti iki 58 mln. kubinių metrų uolienų.
Naujausiame darbe geologė Marie Keiding su kolegomis analizavo dar du nestabilius šlaitus Uummannako fjordų sistemoje ir įvertino, kad panašus scenarijus ateityje gali pasikartoti, nors tikslaus laiko nuspėti neįmanoma.
Du šlaitai, keli scenarijai
Pirmasis išskirtas nestabilus šlaitas Karrato fjorde yra vos už maždaug 3 kilometrų į vakarus nuo 2017 metų nuošliaužos vietos. Jo plotas virš jūros lygio siekia apie 2,65 mln. kvadratinių metrų.
Mokslininkų vertinimu, šiame šlaite gali būti apie 400 mln. kubinių metrų medžiagos, kuri potencialiai gali nuslinkti. Dėl to jis įvardijamas kaip vienas didžiausių pasaulyje sužymėtų aktyvių nestabilių šlaitų.
Antrasis šlaitas yra Kangerluarsuko fjorde ir, tyrėjų teigimu, gali būti „artimesnė“ grėsmė. Prognozuojama, kad nuošliauža iš čia galėtų pajudinti apie 30 mln. kubinių metrų kalno masės.
Pažymima, kad iki 2015 metų šis šlaitas buvo beveik nepastebimas, tačiau vėliau ėmė sparčiai vystytis, galbūt net greitėjančiu tempu. Tyrėjai nurodo, jog jis tikėtina gali griūti visas arba dalimis per artimiausius metus ar dešimtmečius, bet laikas išlieka labai neapibrėžtas.
Bangos gali pasiekti per kelias minutes
Jei Kangerluarsuko fjordo šlaitas nuslinktų, jis galėtų sukelti 3–7 metrų „užbėgimą“ (run-up) Ukkusissato gyvenvietėje, esančioje maždaug už 25 kilometrų.
Dar viena detaliai išskirta rizika – laikas: apskaičiuota, kad banga į minėtą vietovę galėtų atkeliauti maždaug per 6 minutes nuo pradinės nuošliaužos.
Tyrėjai pabrėžia, kad 2017 metų patirtis rodo, jog nuošliaužų sukelti cunamiai tokiose vietovėse gali kelti rimtą pavojų netoliese gyvenančioms bendruomenėms.
Kodėl rizika gali augti
Nuošliaužos fjorduose yra natūralus procesas, tačiau mokslininkai svarsto, kad Arkties regionuose katastrofinių įvykių riziką gali didinti klimato kaita.
Viena iš minimų priežasčių – tirpstantis amžinasis įšalas (permafrostas), kuris gali silpninti šlaitus ir didinti didelių griūčių tikimybę bei mastą.
Tyrėjai daro išvadą, kad tokie šlaitai ir jų galimi sukelti cunamiai atskleidžia besiformuojantį pavojų Arkties ir aukštikalnių vietovėse, kur progresuojantis permafrosto nykimas gali dažninti panašius įvykius.