Tag: UV apsauga

  • Žili plaukai vasarą geltonuoja? Šie 7 įpročiai padės išlaikyti šaltą sidabrinį atspalvį

    Žili plaukai vasarą geltonuoja? Šie 7 įpročiai padės išlaikyti šaltą sidabrinį atspalvį

    Kodėl žili plaukai vasarą keičia spalvą?

    Žili plaukai neturi melanino – natūralaus pigmento, kuris suteikia spalvą ir iš dalies saugo nuo aplinkos poveikio. Dėl to žili plaukai paprastai yra porėtesni, greičiau sausėja ir lengviau „prisirenka“ apnašų, kurios vizualiai suteikia gelsvą atspalvį.

    Vasarą geltonavimą dažniausiai išprovokuoja ultravioletiniai spinduliai: saulė oksiduoja plauko paviršiuje esančius baltymus ir keičia atspalvio švarumą. Prie to prisideda ir ore esantys teršalai bei dūmai, kurie nusėda ant plauko ir pamažu „užgesina“ sidabrinį efektą.

    Svarbi ir vandens kokybė. Kietas vanduo, kuriame daugiau mineralų, gali palikti apnašą, o baseino chloras ir jūros druska papildomai sausina plauką, todėl jis tampa dar imlesnis spalvos pakitimams.

    Kas iš tiesų padeda: violetinis šampūnas ir UV apsauga

    Patikimiausias būdas neutralizuoti gelsvus tonus – violetinis šampūnas. Jo pigmentai veikia spalvų priešpriešos principu, todėl geltonus atspalvius „atšaldo“ ir vizualiai grąžina žiliems plaukams švaresnį, sidabrinį toną.

    Vis dėlto jo nereikėtų naudoti kasdien. Daugeliui pakanka 1–2 kartų per savaitę, o palaikius ant plaukų apie 2–3 minutes ir kruopščiai išskalavus galima išgauti švelnų, natūralų rezultatą be violetinio „perdėjimo“ ir be papildomo išsausėjimo.

    Ne mažiau svarbi apsauga nuo saulės. Jei oda tepama priemonėmis su filtrais, plaukams verta rinktis galvos apdangalą arba purškiamas priemones su UV filtrais, kurios sudaro lengvą apsauginį sluoksnį ir mažina drėgmės praradimą.

    Plaukimas baseine ir jūroje: lemiamas yra vienas įprotis

    Po maudynių baseine ar jūroje nereikėtų palikti plaukų džiūti su chloru ar druska. Kuo greičiau perliejus plaukus švariu, drungnu vandeniu sumažėja rizika, kad likučiai įsigers į plauką ir paskatins sausėjimą bei gelsvumą.

    Praktinis triukas – prieš lipant į vandenį suvilgyti plaukus švariu vandeniu. Tuomet plaukas „prisigeria“ mažiau chloruoto ar sūraus vandens, o po grįžimo namo verta plaukus išplauti švelniu šampūnu ir naudoti drėkinančią kaukę ar kondicionierių.

    Žili plaukai dažnai būna sausesni, todėl vasarą jiems ypač svarbus reguliarus drėkinimas. Glotnesnis plauko paviršius geriau atspindi šviesą, tad spalva atrodo skaidresnė ir sidabrinė, o ne gelsvai matinė.

    Namų būdas su gencijonu: atsargiai su koncentracija

    Jei po ranka nėra violetinio šampūno, kai kurie renkasi seną namų metodą su gencijonu, kuris taip pat suteikia violetinio pigmento. Dažniausiai į maždaug 2 litrus drungno vandens įlašinami 2–3 lašai 1 proc. tirpalo, o švarūs plaukai trumpai perliejami ar panardinami.

    Čia svarbiausia nepersistengti: per stiprus tirpalas gali nudažyti plaukus violetiniu atspalviu. Po tokios procedūros plaukai neretai jaučiasi sausesni, todėl praverčia drėkinantis kondicionierius arba nenuplaunama priemonė, kuri užrakina drėgmę.

    Jei žilų plaukų atspalvis keičiasi nuolat, verta įvertinti ir naudojamas formavimo priemones. Sunkesni aliejai ar silikonių gausios priemonės gali kauptis ant plauko, todėl šaltas atspalvis atrodo tamsesnis ir labiau linkęs geltonuoti.

  • Japonai karštį įveikia be kondicionieriaus: keli paprasti triukai, kurie veikia ir Lietuvoje

    Japonai karštį įveikia be kondicionieriaus: keli paprasti triukai, kurie veikia ir Lietuvoje

    Karščio bangos ir vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 laipsnių, Europoje pasitaiko vis dažniau. Tokios sąlygos apsunkina miegą ir atsigavimą, o kondicionierius ne visiems prieinamas arba norisi jį naudoti kuo trumpiau. Japonijoje, kur vasaros daugelyje regionų yra tvankios ir drėgnos, per kartas susiformavo paprasti būdai, padedantys sumažinti kaitros pojūtį namuose ir mieste.

    Vienas žinomiausių įpročių yra uchimizu, kai ryte arba vakare vandeniu sudrėkinami kiemai, takai ar erdvės prie namų. Garuodamas vanduo sugeria šilumą ir trumpam atvėsina aplinką, o kartu prislopina dulkes. Praktikoje pabrėžiama, kad tam dažnai naudojamas surinktas lietaus vanduo arba vadinamasis pilkasis vanduo, kad būtų taupomi ištekliai.

    Vėsa iš garavimo ir šešėlio

    Japonų kasdienybėje svarbi ne tik vėsa, bet ir šešėlis, todėl karštomis dienomis dažnai naudojami vėduoklės tipo vėsintuvai, rankiniai ventiliatoriai ar kaklą vėsinančios juostos. Populiarūs ir skėčiai nuo saulės su UV apsauga, nes jie mažina tiesioginių spindulių poveikį ir perkaitimo riziką. Šešėlis gali pastebimai sumažinti jaučiamą temperatūrą, ypač kai miestuose vyrauja įkaitęs asfaltas ir betonas.

    Praktiškas principas paprastas: kuo mažiau tiesioginės saulės patenka į kūną ir į patalpas, tuo lengviau išvengti perkaitimo. Todėl dieną verta užtemdyti langus, ypač pietinėje pusėje, o vėdinti intensyviau tada, kai lauke vėsiau. Toks režimas padeda sumažinti šilumos kaupimąsi bute net ir be papildomos technikos.

    Kaip lengviau užmigti per karštį

    Didžiausias iššūkis daugeliui yra naktis, nes kokybiškam miegui svarbu, kad kūno temperatūra prieš užmiegant sumažėtų. Japonijoje paplitęs sprendimas yra vėsesnis dušas ar trumpa vėsi vonia prieš miegą, padedanti greičiau nusiraminti ir atvėsti. Taip pat naudojamos vėsinančios pagalvės, paklodės ar kilimėliai, kurie trumpam suteikia vėsos pojūtį kontaktuojant su oda.

    Tradiciniuose namuose dažnai miegama arčiau grindų, nes šiltesnis oras kyla į viršų, o žemiau paprastai būna vėsiau. Kai karštis ypač vargina, pasitelkiami ir drėgni audiniai, pavyzdžiui, lengvai sudrėkinta paklodė, kuri vėsina garuodama. Svarbu, kad patalpa būtų vėdinama taip, jog drėgmė neužsistovėtų ir nekeltų papildomo tvankumo.

    Smulkūs įpročiai, kurie keičia savijautą

    Kasdienėse situacijose dažnai padeda maži dalykai: sudrėkintas rankšluostėlis ant sprando, vandens purškiklis odai ar drabužiams, vėsinančios servetėlės. Tokie sprendimai veikia todėl, kad vėsina tas kūno vietas, kuriose paviršinės kraujagyslės yra arčiau odos, pavyzdžiui, kaklą ar riešus. Tai nereiškia, kad jie pakeičia medicinines rekomendacijas, tačiau gali palengvinti savijautą kasdienėje veikloje.

    Ne mažiau svarbi ir apranga bei mityba: lengvi, orui laidūs audiniai ir šviesesnės spalvos padeda mažinti perkaitimą. Karštomis dienomis pravartu rinktis daugiau vandens turinčius produktus, vengti sunkių patiekalų ir nepamiršti skysčių. Kuo mažiau papildomo krūvio organizmui, tuo lengviau ištverti tvanką.