Tag: Užimtumas

  • Kur ES dirbama ilgiausiai: vienoje šalyje – beveik 46 metai, kitur atotrūkis pribloškia

    Kur ES dirbama ilgiausiai: vienoje šalyje – beveik 46 metai, kitur atotrūkis pribloškia

    Europos Sąjungoje daugėjant diskusijų dėl pensinio amžiaus, išryškėja ir kitas rodiklis – kiek metų žmonės realiai praleidžia darbo rinkoje. Eurostato duomenimis, 2025 metais tikėtina vidutinė darbo trukmė ES gyventojams nuo 15 metų siekė 37,5 metų ir toliau pamažu auga.

    Šis rodiklis parodo, kiek metų 15 metų amžiaus žmogus, esant dabartinėms sąlygoms, tikėtinai bus darbo rinkoje. Jis apima ir užimtumą, ir nedarbą, todėl tai nėra pensinio amžiaus matas, bet gerai atskleidžia dalyvavimo darbo rinkoje tendencijas.

    Šiaurė aiškiai lenkia pietus

    Eurostatas fiksuoja ryškų skirtumą tarp ES šalių: kai kuriose valstybėse tikėtina darbo trukmė viršija 40 metų, o kitose nesiekia 35. Ilgiausias vidutinis darbo gyvenimas 2025 metais buvo Nyderlanduose – 44 metai.

    Po Nyderlandų rikiuojasi Švedija su 43,3 metų ir Danija su 42,6 metų. Daugiau nei 40 metų ribą taip pat peržengė Estija, Airija, Vokietija ir Suomija, o tai rodo gana stabilų šių šalių gyventojų dalyvavimą darbo rinkoje.

    Trumpiausia tikėtina darbo trukmė 2025 metais buvo Rumunijoje – 32,7 metų. Nedaug atsiliko Italija su 33 metų ir Bulgarija su 34,6 metų, o tai siejama su žemesniu užimtumo lygiu, didesniais neaktyvumo mastais ir skirtinga socialine bei demografine struktūra.

    Vyrai dirba ilgiau nei moterys

    ES mastu išlieka ryški lyčių atskirtis: vyrų tikėtina darbo trukmė 2025 metais siekė 39,5 metų, moterų – 35,4 metų. Skirtumas dažniausiai aiškinamas vaikų priežiūros pertraukomis, nepilno etato darbu, mažesniu vyresnio amžiaus moterų užimtumu ir skirtingomis profesinėmis trajektorijomis.

    Ilgiausia vyrų darbo trukmė fiksuota Nyderlanduose – 45,9 metų, taip pat Švedijoje ir Danijoje – po 44,5 metų. Tuo metu trumpiausiai vyrai tikėtinai dirba Bulgarijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje, kur rodikliai tesiekia apie 36 metus.

    Moterų grupėje lyderiauja Švedija su 42,3 metų, Nyderlandai su 41,9 metų ir Estija su 41,8 metų. Trumpiausi moterų darbo gyvenimai 2025 metais fiksuoti Italijoje – 28,4 metų, Rumunijoje – 29,1 metų ir Graikijoje – 31,8 metų.

    Kodėl tema kaitina visuomenes?

    Pastaraisiais metais daugelyje Europos valstybių pensijų sistemos atsidūrė politinių ginčų centre, nes ilgėja gyvenimo trukmė ir mažėja gimstamumas. Tai reiškia, kad dirbančiųjų dalis, išlaikanti pensininkus ir sveikatos apsaugos sistemą, daugelyje šalių spaudžiama vis labiau.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Prancūzija, kur 2023 metais bandymas kelti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų sukėlė masines demonstracijas ir streikus. Vėliau reformos įgyvendinimas buvo atidėtas, siekiant sumažinti politinę įtampą.

    Rumunijoje pensijų reformos apima moterų pensinio amžiaus didinimą iki 65 metų iki 2035 metų, sulyginant jį su vyrų. Danija tuo metu yra priėmusi sprendimą valstybės pensinį amžių iki 2040 metų palaipsniui didinti iki 70 metų, susiejant jį su gyvenimo trukmės pokyčiais.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien pensinio amžiaus didinimas problemų neišsprendžia, jei neauga užimtumas, negerėja sveikatos rodikliai ir nėra mažinamas nedarbingumas vyresniame amžiuje. Vis dažniau akcentuojamos priemonės, kurios padeda žmonėms ilgiau išlikti darbo rinkoje: perkvalifikavimas, lankstesnis darbas ir sveikatos prevencija.

    Eurostatas pažymi, kad tikėtinos darbo trukmės rodikliai nėra normatyvas, kiek žmonės turėtų dirbti. Tačiau jie aiškiai parodo, kuriose šalyse darbo rinka žmones išlaiko ilgiausiai, o kur dalyvavimą riboja struktūrinės problemos ir socialinės realijos.

  • Eurostatas atskleidė: ne ES piliečiai dažniau įstringa laikinuose darbuose – kas juos stabdo?

    Eurostatas atskleidė: ne ES piliečiai dažniau įstringa laikinuose darbuose – kas juos stabdo?

    Ką rodo Eurostato skaičiai?

    Ne ES piliečiams, gyvenantiems ir dirbantiems Europos Sąjungoje, dažniau tenka laikini kontraktai ir darbas ne visu etatu nei tos šalies piliečiams. Tokia tendencija fiksuojama visą pastarąjį dešimtmetį, rodo naujausi Eurostato duomenys.

    Eurostatas vertino 20–64 metų gyventojus 27 ES valstybėse. Pagal apibendrintus rodiklius 2025 metais ne ES piliečiai dažniau rinkosi ar buvo priversti dirbti ne visu etatu, o nuolatinius kontraktus turėjo rečiau.

    Kodėl taip nutinka?

    Ekspertai šį atotrūkį sieja su kliūtimis, kurios darbo rinkoje ne visada matomos iš pirmo žvilgsnio. Tarp jų dažniausiai minimi kalbos barjerai, administraciniai reikalavimai, profesinių ryšių stoka ir kvalifikacijų nepripažinimas.

    Reikšmės turi ir imigracijos taisyklės bei leidimų gyventi ar dirbti sąlygos, kurios kai kuriais atvejais riboja galimybes greitai keisti darbą ar derėtis dėl ilgalaikio kontrakto. Prie to prisideda ir diskriminacijos rizika bei informacijos trūkumas apie vietinę darbo rinką.

    „Daug ne ES piliečių susiduria su papildomomis kliūtimis siekdami stabilių, nuolatinių darbo vietų: nuo kalbos iki kvalifikacijų nepripažinimo, siauresnių profesinių tinklų, diskriminacijos ir su migracija susijusių ribojimų“, – sakė „Ipsos“ tyrimų ir vertinimo direktorė Joanna Hofman.

    „Dėl to jie dažniau į darbo rinką patenka per nesaugesnes užimtumo formas“, – pridūrė ji.

    Kur skirtumai didžiausi?

    Eurostato duomenys rodo, kad 2015–2025 metais didžiausios laikino darbo dalys tarp ne ES piliečių fiksuotos Kipre, Nyderlanduose ir Lenkijoje, kur šis rodiklis viršijo 40 proc. Tai reiškia, kad reikšminga dalis darbuotojų dirbo pagal terminuotas sutartis.

    Darbo ne visu etatu atveju 2025 metais ne ES piliečių dalis ES siekė apie 22 proc., o tos šalies piliečių – apie 17 proc. Kitų ES šalių piliečiai pagal šį rodiklį dažniausiai atsidūrė per vidurį – apie 20 proc.

    Didžiausias atotrūkis dėl darbo ne visu etatu matytas Nyderlanduose, po jų – Suomijoje ir Prancūzijoje. Tokie skirtumai dažnai siejami su konkrečių sektorių struktūra, darbo sutarčių praktika ir socialinės apsaugos modeliais.

    Lyties veiksnys ir sektoriai

    Moterims laikinos sutartys ir darbas ne visu etatu visose pilietybės grupėse pasitaikė dažniau nei vyrams. Didžiausi skirtumai dėl terminuotų sutarčių išryškėjo Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.

    Pasak ekspertų, tai gali būti susiję su vaikų priežiūra ir kitomis slaugos pareigomis, kurios vis dar dažniau tenka moterims. Taip pat svarbu tai, kad moterys dažniau dirba sektoriuose, kur laikinos sutartys paplitusios, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje, socialinėse paslaugose, švietime ar svetingumo versle.

    Savęs įdarbinimas: kodėl „vietiniams“ lengviau?

    Vertinant savarankišką darbą, 2025 metais aukščiausias rodiklis fiksuotas tarp ES piliečių, gyvenančių savo šalyse – apie 13,5 proc. Kitų ES šalių piliečių dalis siekė apie 10,9 proc., o ne ES piliečių – apie 10,1 proc.

    Skirtumai aiškinami tuo, kad tos šalies piliečiai dažniau geriau išmano teisines ir mokestines taisykles, lengviau pasiekia finansavimą, turi platesnius profesinius tinklus ir mažiau administracinių kliūčių. Ne ES piliečiams papildomu barjeru gali tapti ir su vizomis ar leidimais susiję ribojimai.

  • „Amazon“ Lenkijoje atidaro robotizuotą logistikos centrą: Dobromieže žada 1 000 naujų darbo vietų

    „Amazon“ pranešė, kad 2026 metais spalį Dobromieže, Žemutinės Silezijos regione, pradės veikti naujas, robotizuotas logistikos centras. Tai bus dvyliktasis bendrovės tokio tipo objektas Lenkijoje, o pirmaisiais veiklos metais planuojama sukurti daugiau nei 1 000 pilno etato darbo vietų.

    Bendrovės teigimu, Dobromiežo centras išsiskirs tuo, kad nuo pat pradžių bus diegiama „Amazon Robotics“ sistema. Skaičiuojama, kad kasdieniuose procesuose darbuotojams padės daugiau nei 5 000 robotų, o tai taps ketvirtuoju robotizuotu „Amazon“ logistikos centru šalyje.

    Robotai sandėlyje: ką jie keičia

    Robotizacija logistikos centruose paprastai reiškia greitesnį prekių judėjimą, efektyvesnį užsakymų komplektavimą ir mažiau fiziškai sunkių darbų darbuotojams. Tokiose sistemose dalį pervežimų ir prekių pristatymo į komplektavimo vietas perima autonominiai robotai, o žmonės dažniau atlieka kontrolės, kokybės ir proceso valdymo užduotis.

    „Amazon“ pabrėžia, kad technologija skirta ne tik spartai, bet ir darbo saugai bei ergonomikai. Robotizuotuose centruose įprastai mažėja vaikščiojimo atstumai ir monotoniškų krovos operacijų, tačiau didėja poreikis techninei priežiūrai, inžinerijai ir IT kompetencijoms.

    „Naujas centras Dobromieže nuo pat pradžių buvo projektuojamas taip, kad technologija realiai padėtų mūsų darbuotojams kasdienėje veikloje. Išmanios procesų valdymo sistemos ir daugiau nei 5 000 robotų padės sudėtingesnėse užduotyse, spartindami užsakymų komplektavimą ir išsiuntimą, kad darbas būtų patogesnis ir saugesnis“, – sakė „Amazon“ regiono operacijų direktorius Vidurio ir Rytų Europoje Sławomir Płonka.

    Kokias darbo vietas žada kurti

    Bendrovės pateikta informacija rodo, kad naujame centre bus ieškoma ne tik sandėlio operatorių, bet ir specialistų, kurie užtikrins robotų, automatizuotos įrangos bei IT sistemų veikimą. Taip pat numatytos operacijų vadovų, personalo, darbuotojų saugos ir sveikatos bei administracijos pozicijos.

    Toks darbuotojų profilis atitinka platesnę logistikos sektoriaus tendenciją, kai automatizacija mažina kai kurių rankinių užduočių apimtį, tačiau didina paklausą techniniams ir procesų valdymo įgūdžiams. Dėl to įmonės vis dažniau investuoja į vidinius mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, ypač diegiant robotikos sprendimus.

    Investicijos ir planai Lenkijoje

    „Amazon“ pasirinkimą Dobromieže aiškina keliomis priežastimis: susisiekimo infrastruktūra, darbuotojų prieinamumu iš Švidnicos ir Valbžycho subregionų bei galimybe aplinkinių miestelių gyventojams patogiai pasiekti darbo vietą. Žemutinė Silezija bendrovei yra svarbi ir dėl jau suformuoto logistikos tinklo regione.

    „Amazon“ taip pat nurodė, kad 2025 metais Žemutinės Silezijos vaivadijoje investavo daugiau nei 600 000 000 eurų, o veikla, bendrovės vertinimu, prisidėjo prie regiono bendrojo vidaus produkto augimo daugiau nei 300 000 000 eurų. Šie skaičiai atspindi, kad logistikos infrastruktūra regionams tampa reikšmingu ekonominės plėtros veiksniu.

    Lenkijoje „Amazon“ logistikos veiklą plėtoja nuo 2014 metų ir tiesiogiai, bendrovės duomenimis, samdo daugiau nei 19 000 darbuotojų. 2012–2025 metais investicijos Lenkijoje esą viršijo 10 800 000 000 eurų, o 2026–2028 metų laikotarpiui planuojama papildomai skirti apie 5 500 000 000 eurų.

  • Kauno rajono trišalė taryba pradėjo darbą: savivalda, verslas ir profsąjungos dėlioja prioritetus

    Gegužės 13 dieną Kauno rajono savivaldybėje įvyko pirmasis atnaujintos sudėties Trišalės tarybos posėdis. Susitikime aptarta, kaip savivalda, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos toliau koordinuos bendrus sprendimus bei kokias veiklos kryptis išskirs artimiausiu metu.

    Savivaldybei posėdyje atstovavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, vicemeras Antanas Nesteckis ir tarybos narė Regina Lukoševičienė. Taip pat dalyvavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos bei Profesinių sąjungų asociacijos „Solidarumas“ atstovai.

    Kas aptarta pirmajame posėdyje

    Posėdžio metu pristatyta atnaujinta Trišalės tarybos sudėtis ir aptartas Kauno rajono savivaldybės Trišalės tarybos nuostatų projektas. Dalyviai sutarė dėl veiklos organizavimo principų ir numatė artimiausius darbus, kad taryba galėtų reguliariai teikti siūlymus savivaldybei.

    Trišalė taryba Kauno rajone veikia kaip socialinio dialogo platforma, skirta suderinti skirtingus interesus darbo rinkos ir socialinės politikos klausimais. Praktikoje tai reiškia siekį iš anksto derinti pozicijas dėl užimtumo, darbo sąlygų, darbuotojų saugos, kvalifikacijos kėlimo ir kitų temų, kurios tiesiogiai veikia vietos ekonomiką.

    Kodėl trišalė taryba svarbi?

    Toks formatas savivaldybėms svarbus dėl dviejų priežasčių: jis padeda greičiau identifikuoti įtampas darbo rinkoje ir leidžia priimti sprendimus, paremtus ne vienos pusės argumentais. Kai savivalda, verslas ir profesinės sąjungos tariasi viename formate, lengviau sutarti dėl priemonių, kurios vienu metu stiprina investicinę aplinką ir socialinį stabilumą.

    Kauno rajonui, kuriame vystosi pramonės, paslaugų ir logistikos sektoriai, socialinis dialogas tampa priemone suderinti plėtros poreikius su darbuotojų lūkesčiais. Artimiausi tarybos sprendimai ir siūlymai gali daryti įtaką tam, kaip savivaldybė planuos bendradarbiavimą su darbdaviais, reaguos į darbuotojų trūkumo problemas ir formuos vietos užimtumo iniciatyvas.

  • Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį: kokios pagalbos sulaukia į darbo rinką grįžtantys

    Programa Elektrėnuose plečiasi

    2026 metais Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį, o savivaldybė fiksuoja augantį gyventojų susidomėjimą grįžimu į darbo rinką. Didesnį aktyvumą skatina intensyvesnė informacijos sklaida ir aiškiau pristatytos paslaugos tiems, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba.

    Savivaldybė nurodo, kad šiemet prie programos prisijungė 70 naujų dalyvių, o šiuo metu joje dalyvauja 50 Elektrėnų savivaldybės gyventojų. Pagrindinis tikslas išlieka praktinis: padėti žmonėms spręsti kliūtis, kurios trukdo įsidarbinti ir išlaikyti darbą.

    Kokia pagalba teikiama dalyviams

    Dalyviams teikiamos psichologo, priklausomybių konsultanto ir karjeros konsultanto paslaugos, taip pat ugdomi socialiniai įgūdžiai. Programoje dėmesys skiriamas kasdieniams dalykams, kurie dažnai lemia sėkmę darbo rinkoje: asmens higienai, finansiniam raštingumui, konfliktų sprendimui ir mediacijai.

    Siekiant, kad paslaugos būtų realiai pasiekiamos, organizuojamas pavėžėjimas į mokymus, o dalyvavimas gyventojams nekainuoja. Mokymuose aptariama, kaip ieškoti darbo, pasirengti darbo pokalbiui, aiškiai pristatyti savo patirtį ir susitarti dėl lūkesčių pradėjus dirbti.

    Pirmieji rezultatai ir pokyčiai

    Pasak savivaldybės, rezultatai jau matomi: 2026 metais 5 programos dalyviai pradėjo dirbti ir įsidarbino nuolatiniams darbams. Dar 6 žmonėms nustatytas dalyvumo lygis, o keli dalyviai svarsto persikvalifikuoti, nes ankstesnės kompetencijos nebeatitinka dabartinių darbdavių poreikių.

    Programos vykdytojai pabrėžia, kad pokytis dažnai prasideda nuo stabilumo atkūrimo: dalis žmonių pradeda spręsti finansinius įsipareigojimus, planuoja skolų grąžinimą ir tvarko kasdienę rutiną. Tai laikoma svarbiu pagrindu, kad darbas netaptų papildomu stresu, o virstų ilgalaikiu stabilumu.

    „Kelias į pokytį prasideda ne tada, kai viskas tampa tobula, o tada, kai žmogus ryžtasi keisti įprastą elgesį ir žengia pirmą žingsnį“, – sakė socialinio darbo vadybininkė Rasa Matijoškienė.

    Elektrėnų savivaldybės teigimu, programos vertė matuojama ne vien rodikliais, bet ir kasdieniais dalyvių sprendimais: drąsa sugrįžti į darbo paieškas, mokėjimas spręsti konfliktus, gebėjimas planuoti finansus ir priimti pagalbą. Būtent nuoseklus palaikymas ir individualiai pritaikytos paslaugos, anot vykdytojų, dažniausiai lemia tvaresnį sugrįžimą į darbo rinką.