CP v2

Tag: Užkrečiamos ligos

  • Tyrimas įspėja: chikungunya virusui šylant klimatui atsiveria kelias į Vidurio Europą

    Tyrimas įspėja: chikungunya virusui šylant klimatui atsiveria kelias į Vidurio Europą

    Kas keičiasi Europoje

    Naujas mokslininkų tyrimas įspėja, kad dėl šylančio klimato uodų buveinės plečiasi į šiaurę, o kartu didėja ir chikungunya viruso plitimo rizika Europoje. Didžiausias dėmesys skiriamas Vidurio Europai, kuri modeliuose vis dažniau įvardijama kaip viena iš būsimų rizikos zonų.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Frontiers in Cellular and Infection Microbiology. Autoriai, remdamiesi uodų paplitimo ir aplinkos sąlygų duomenimis, vertino, kuriose pasaulio vietose sąlygos virusui ir jo pernešėjams gali tapti palankios ateinančiais dešimtmečiais.

    Kodėl svarbūs uodų pernešėjai

    Chikungunya daugiausia siejamas su uodais Aedes aegypti, kurie geriausiai prisitaikę prie tropikų ir gyvenviečių aplinkos. Tačiau pastaraisiais metais vis didesnį vaidmenį įgauna kitas pernešėjas, Azijos tigrinis uodas Aedes albopictus, geriau pakeliantis vėsesnes sąlygas.

    Mokslininkai primena, kad per ankstesnius protrūkius buvo fiksuotos viruso mutacijos, kurios pagerino jo prisitaikymą plisti per Aedes albopictus. Tai reiškia, kad regionai, kuriuose šis uodas įsitvirtina, teoriškai tampa labiau pažeidžiami vietiniam viruso perdavimui.

    Temperatūra spartina perdavimą

    Tyrime pabrėžiama, kad šiluma daro įtaką ne tik uodų geografijai, bet ir pačiam užkrato plitimui. Esant maždaug 18–28 laipsnių šilumai, virusas uodo organizme subręsta greičiau, todėl trumpėja laikas, per kurį uodas gali tapti užkrečiamas.

    Autorių skaičiavimais, tokiame temperatūrų intervale virusas gali pasiekti platinimui reikalingą stadiją kelis kartus greičiau nei vėsesnėmis sąlygomis. Dėl to didėja tikimybė, kad palankiu sezonu susidarys sąlygos protrūkiams, ypač ten, kur uodų kontrolė nebuvo prioritetas.

    Kurios teritorijos įvardijamos kaip rizikingos

    Modeliavimas, paremtas Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos scenarijais iki 2100 metų, rodo nuoseklią tendenciją: į rizikos žemėlapį vis dažniau patenka šiauriau esančios vidutinių platumų teritorijos. Tarp jų minimos Vidurio Europos dalys, šiaurės rytų Šiaurės Amerika ir Rytų Azija.

    Šiuo metu chikungunya nėra laikomas endeminiu Europoje ar Šiaurės Amerikoje, o dauguma atvejų siejami su kelionėmis į tropinius ar subtropinius regionus. Vis dėlto, jei pernešėjai įsitvirtina, atsiranda prielaidos vietiniam perdavimui, kai virusas į teritoriją atkeliauja su užsikrėtusiu keliautoju.

    Ką siūlo daryti sveikatos sistemos

    Tyrimo autoriai ragina nekelti panikos, tačiau pabrėžia ankstyvo pasirengimo svarbą. Pagrindinės kryptys yra uodų stebėsena, veiksmingesnės kontrolės priemonės, taip pat medikų mokymai greičiau atpažinti ligą ir atskirti ją nuo kitų karščiavimą sukeliančių infekcijų.

    Taip pat akcentuojamas greito reagavimo planų poreikis, ypač vidutinių platumų šalyse, kur tokie virusai istorijoje nebuvo nuolatinė visuomenės sveikatos problema. Pasak autorių, prevencinės priemonės gali būti kritinės dar prieš 2040 metus, jei klimato ir pernešėjų plitimo tendencijos išliks.

    „Visuomenei panikuoti nereikia, tačiau sveikatos sistemos turėtų ruoštis iš anksto“, – teigė vienas iš tyrimo autorių dr. Ye Xu.

  • Ispanijoje patvirtintas antras hantaviruso atvejis: Madride izoliuota 12 žmonių po kruizo

    Ispanijoje patvirtintas antras hantaviruso atvejis: Madride izoliuota 12 žmonių po kruizo

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino antrą hantaviruso atvejį tarp Ispanijos piliečių, kurie po protrūkio kruiziniame laive buvo izoliuoti Madride. Pasak institucijų, naujas teigiamas tyrimo rezultatas nustatytas asmeniui, anksčiau įvardytam kaip artimas pirmojo atvejo kontaktas.

    Izoliacija taikoma Gómez Ulla centriniame gynybos ligoninės komplekse, kur stebimi žmonės, grįžę iš kruizo laivo MV Hondius. Ministerija nurodo, kad atvejis aptiktas atliekant planinius tyrimus ir šiuo metu nėra duomenų, jog rizika visuomenei būtų padidėjusi.

    Likę 12 Ispanijos piliečių tebėra medicininėje karantino režimo priežiūroje, o izoliavimo priemonių atsisakyti neplanuojama, kol nesibaigs tarptautinėse rekomendacijose numatytas stebėjimo laikotarpis. Hantaviruso inkubacinis periodas gali būti ilgas, todėl kontaktų sekimas ir pakartotiniai tyrimai laikomi esminėmis protrūkio valdymo priemonėmis.

    Kuo pavojingas hantavirusas?

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę viruso dalelių su dulkėmis, kurios susidaro iš džiūstančių graužikų išmatų, šlapimo ar seilių. Rečiau užsikrečiama per užterštus paviršius, o perdavimas nuo žmogaus žmogui, priklausomai nuo viruso tipo, laikomas labai reta išimtimi.

    Europoje dažniausiai minimos formos siejamos su inkstų pažeidimu ir karščiavimu, o kitose pasaulio dalyse fiksuojamos ir sunkios plaučių pažeidimo formos. Medikai pabrėžia, kad ankstyvas simptomų atpažinimas ir skubi pagalba svarbūs dėl galimų komplikacijų, ypač jei liga progresuoja greitai.

    Kodėl taikomas ilgesnis stebėjimas?

    Pasak sveikatos institucijų, protrūkių valdyme svarbu įvertinti galimą užsikrėtimo laiką ir tai, kada kontaktai galėjo patirti didžiausią riziką. Dėl šios priežasties, kai kuriais atvejais stebėjimo trukmė gali būti ilgesnė nei įprastiems kvėpavimo takų virusams.

    Ispanijos tarnybos nurodo, kad izoliacijoje esantys žmonės prižiūrimi pagal ankstyvojo perspėjimo ir greitojo reagavimo sistemas, o sprendimai dėl režimo koregavimo priklausys nuo tyrimų rezultatų ir klinikinės būklės. Kol kas oficialiai pabrėžiama, kad situacija kontroliuojama, o priemonės skirtos užkirsti kelią galimam plitimui ir užtikrinti pacientų saugumą.

  • Hantavirusas jau Nyderlanduose: Vyriausybė perspėja dėl kruizinio laivo židinio

    Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad Nyderlanduose patvirtintas hantaviruso atvejis, susijęs su kruizinio laivo MV Hondius protrūkiu. Pasak PSO vadovo Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, šalys raginamos nedelsiant stiprinti stebėseną ir greičiau identifikuoti galimus užsikrėtusius.

    PSO duomenimis, oficialiai patvirtintų atvejų skaičius išaugo iki 12. Naujausias teigiamas testas nustatytas Nyderlandų piliečiui, dirbusiam laivo įguloje, o dalis galimų kontaktų išsisklaidę skirtingose šalyse.

    Kas žinoma apie protrūkį

    PSO nurodo, kad užfiksuotos trys mirtys, tačiau nuo gegužės 2 dienos naujų mirties atvejų nebuvo. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad tokia statistika dar nereiškia, jog rizika išnyko, nes dalis atvejų gali būti nustatomi vėliau.

    Šiuo metu stebima daugiau kaip 600 kontaktinių asmenų, o medikai toliau aiškinasi didelės rizikos kontaktus. PSO ragina vyriausybes užtikrinti, kad žmonės, turėję artimą kontaktą su galimais atvejais, laikytųsi saviizoliacijos ir testavimo rekomendacijų.

    Nyderlandų atvejis ir taikomos priemonės

    Nyderlandų įgulos narys gydomas griežtos izoliacijos sąlygomis. Skelbiama, kad jam nustatytas konkretus hantaviruso tipas, o iki perkėlimo į specializuotą įstaigą jis kurį laiką buvo izoliuotas namuose.

    Nyderlandų Nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas RIVM teigia, kad rizika plačiajai visuomenei vertinama kaip minimali. Institucija akcentuoja, kad lemiamas veiksnys yra greitas kontaktų nustatymas, testavimas ir izoliacija.

    „RIVM supranta, kad ši žinia gali kelti klausimų ar nerimo, tačiau tolesnio plitimo tikimybė Nyderlanduose išlieka labai maža“, – teigiama instituto pranešime.

    Kuo hantavirusai pavojingi ir kaip plinta

    Hantavirusai dažniausiai siejami su graužikais, o žmonės gali užsikrėsti įkvėpę užkrėstų dalelių iš džiūstančių išskyrų ar kontaktuodami su užterštais paviršiais. Kai kurie tipai gali sukelti sunkias ligos formas, todėl protrūkių metu ypač svarbi ankstyva diagnostika ir aiškios izoliavimo taisyklės.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vertinant plitimo riziką svarbu atskirti hantavirusų tipus: dalis jų paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui, tačiau yra išimčių, dėl kurių protrūkiai tarptautinėse kelionėse vertinami itin atsargiai. Dėl to sveikatos tarnybos kruizinių kelionių atvejais didelį dėmesį skiria kontaktų sekimui ir pakartotiniams testams.

    Evakuotiems ar su laivu susijusiems asmenims taikomas periodinis testavimas, o rezultatai papildomai tikrinami nepriklausomose laboratorijose. Įtariamiems atvejams taikoma privaloma saviizoliacija, o sveikatos tarnybos ragina nedelsti kreipiantis į medikus, jei atsiranda karščiavimas, dusulys ar kiti ūmūs simptomai.

  • Molėtų rajone skelbiamas 2026 metų visuomenės sveikatos projektų finansavimo konkursas

    Kas gali teikti paraiškas?

    Molėtų rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba paskelbė 2026 metais visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų finansavimo konkursą. Paraiškas gali teikti Juridinių asmenų registre registruoti ir Molėtų rajone veiklą vykdantys viešieji juridiniai bei fiziniai asmenys.

    Konkursas skirtas idėjoms, kurios duoda apčiuopiamą naudą bendruomenei ir prisideda prie ligų prevencijos, sveikos gyvensenos įpročių bei saugesnės aplinkos kūrimo. Tokia finansavimo kryptis savivaldybėse įprastai leidžia įgyvendinti mažesnės apimties, bet greitai pamatuojamus pokyčius duodančias iniciatyvas.

    Paraiškas gali teikti biudžetinės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos ir fiziniai asmenys. Svarbu įsivertinti, ar pareiškėjas realiai pajėgus įgyvendinti numatytas veiklas ir užtikrinti jų tęstinumą bent projekto laikotarpiu.

    Praktikoje savivaldybės dažnai tikisi aiškiai apibrėžtos tikslinės grupės, konkrečių rodiklių ir suplanuoto veiklų kalendoriaus. Didesnį pasitikėjimą kelia projektai, kuriuose numatoma partnerystė su vietos bendruomenėmis, ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigomis.

    Prioritetai: nuo širdies ligų iki psichikos sveikatos

    Molėtų rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba yra nustačiusi prioritetines sritis, kurioms pirmiausia numatoma skirti programos lėšas. Tarp jų – sveikatos stiprinimas, apimantis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, onkologinių ligų prevenciją, fizinį aktyvumą ir sveikatai palankią mitybą.

    Taip pat akcentuojamas psichikos sveikatos stiprinimas ir savižudybių prevencija, alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija. Ne mažiau svarbios kryptys – užkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė, traumų bei nelaimingų atsitikimų prevencija.

    Į prioritetus įtrauktas ir aplinkos sveikatinimas bei sveikatos priežiūros paslaugų plėtra. Tokios kryptys atspindi plačią visuomenės sveikatos sampratą: nuo elgsenos pokyčių iki sąlygų, kurios mažina rizikas kasdienėje aplinkoje ir gerina paslaugų prieinamumą.

    Rengiant paraišką paprastai verta aiškiai pagrįsti problemą vietos mastu, nurodyti, kuo projektas bus aktualus būtent Molėtų rajono gyventojams, ir kaip bus vertinamas rezultatas. Įgyvendinimo kokybę dažnai sustiprina suplanuota komunikacija, dalyvių pritraukimas ir realistiškas biudžetas.

    Iki kada ir kur pateikti dokumentus?

    Projektų paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 29 dieną 15.00 valandos. Paraiškas reikia pateikti trimis egzemplioriais, jas galima pristatyti asmeniškai arba siųsti paštu.

    Dokumentai priimami adresu Vilniaus g. 44, 33140 Molėtai, 124 kabinetas. Jei paraiškos originalai siunčiami paštu, ant voko turi būti nurodytas pavadinimas Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektas.

    Dėl paraiškų teikimo tvarkos ir papildomos informacijos nurodomas kontaktas Molėtuose, Vilniaus g. 44, 124 kabinetas, taip pat telefono numeris 0383 5 47 80 ir elektroninio pašto adresas migle.bareikyte@moletai.lt. Prieš teikiant dokumentus rekomenduojama dar kartą pasitikrinti paraiškos formą ir reikalavimus, kad būtų išvengta formalių trūkumų.

  • Mirtino hanta viruso signalai: kas nutiko kruiziniame laive ir kaip laiku atpažinti?

    Kruiziniame laive užfiksuoti keli mirties atvejai, siejami su hanta virusu, vėl priminė, kad ši reta, bet pavojinga infekcija gali būti sunkiai atpažįstama ankstyvoje stadijoje. Dalis keleivių galėjo išlipti dar iki galutinio įvertinimo, todėl visuomenės sveikatos tarnyboms tokios situacijos visuomet kelia papildomų klausimų.

    Hanta virusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikais arba jų šlapimu, seilėmis ir išmatomis. Didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai užkrėstos dalelės pakyla į orą, pavyzdžiui, tvarkant seniai nenaudotas patalpas, sandėlius ar valant vietas, kuriose buvo graužikų.

    Kaip žmogus užsikrečia?

    Užsikrėsti galima įkvėpus užkrėstų dalelių, rečiau per tiesioginį kontaktą su graužikais ar įkandus. Specialistai pabrėžia, kad rizika labiau susijusi ne su pačiu laivu, o su aplinka ir tuo, ar žmogus turėjo kontaktą su užkrėstu graužikų paliktu biologiniu pėdsaku.

    Žmogaus užkrėtimas nuo žmogaus daugumai hanta virusų nėra būdingas, tačiau kai kurie viruso tipai pasaulyje yra siejami su išimtimis. Dėl to kiekvienas įtariamas atvejis vertinamas atsargiai, o kontaktų atsekimas priklauso nuo konkretaus viruso tipo ir epidemiologinės situacijos.

    Pirmieji simptomai primena gripą

    Ankstyvieji požymiai dažnai būna nespecifiniai, todėl žmonės gali juos palaikyti peršalimu ar gripu. Dažniausiai minima staigi karščiavimo pradžia, šaltkrėtis, raumenų skausmai ir galvos skausmas.

    Vėliau liga gali progresuoti dviem pagrindinėmis kryptimis, priklausomai nuo sindromo. Vienu atveju išsivysto plaučių pažeidimas, kai žmogui darosi vis sunkiau kvėpuoti, gali atsirasti spaudimo jausmas krūtinėje, o plaučiuose ima kauptis skystis.

    Kitu atveju gali vystytis hemoraginė karštinė su inkstų pažeidimu, kai per vieną ar kelias savaites atsiranda ryškesni organizmo intoksikacijos požymiai, gali sutrikti skysčių balansas, blogėti inkstų funkcija. Abiem atvejais laikas yra kritiškai svarbus, nes būklė gali pablogėti greitai.

    Kiek pavojingas hanta virusas?

    Mirtingumas skiriasi pagal viruso tipą ir klinikinę formą. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad hanta viruso sukelto plaučių sindromo atveju mirtingumas gali siekti apie 40 proc., o hemoraginės karštinės su inkstų sindromu atveju dažniausiai minimas maždaug 1–15 proc. intervalas.

    Medikai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis į gydytojus yra esminis, ypač jei po galimo kontakto su graužikais ar jų išskyromis staiga pakyla temperatūra ir prasideda stiprūs raumenų skausmai. Esant dusuliui, spaudimui krūtinėje ar greitam būklės blogėjimui, būtina skubi pagalba.

    Profilaktika remiasi graužikų kontrolės priemonėmis ir saugiu valymu: vėdinimu, drėgnu valymu, apsauginių priemonių naudojimu, kad dulkės nekiltų į orą. Vakcinų kūrimas ir gydymo strategijos pasaulyje plėtojamos, tačiau reali apsauga kasdienybėje dažniausiai prasideda nuo rizikos atpažinimo ir atsargumo.