CP v2

Tag: Užkrečiamosios ligos

  • Visagine peržiūrėtos skiepijimo apimtys: kur atsiliekama ir kokių priemonių imsis savivaldybė

    Visagine peržiūrėtos skiepijimo apimtys: kur atsiliekama ir kokių priemonių imsis savivaldybė

    Visagino savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame aptartos skiepijimo apimtys Visagino savivaldybėje ir visoje Utenos apskrityje. Susitikimo tikslas – įvertinti dabartinę situaciją, identifikuoti silpnąsias vietas ir sutarti dėl veiksmų, kurie padėtų didinti vakcinacijos aprėptis.

    Pasitarime dalyvavo sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, visuomenės sveikatos specialistai bei savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorius. Dalyviai analizavo turimus rodiklius ir aptarė, kokie praktiniai barjerai dažniausiai trukdo gyventojams laiku pasiskiepyti.

    Kas dažniausiai mažina skiepijimą?

    Nors skiepijimas Lietuvoje yra įprasta ir moksliškai pagrįsta ligų prevencijos priemonė, savivaldybėse vakcinacijos apimtys gali svyruoti dėl kelių priežasčių. Tarp jų dažniausiai minimi informacijos trūkumas, atidėliojimas, ribotas patogus registracijos laikas, taip pat klaidingi įsitikinimai apie skiepų saugumą ar būtinumą.

    Pasitarimo metu kalbėta ir apie tai, kad dalis gyventojų praleidžia numatytus terminus, o vėliau skiepijimo grafiko atnaujinimas tampa sudėtingesnis. Tokiose situacijose ypač svarbus aiškus priminimų mechanizmas ir nuoseklus šeimos gydytojų bei slaugytojų darbas.

    Kokios priemonės gali duoti greičiausią efektą?

    Susitikime aptartos galimos priemonės, kurios realiai galėtų padidinti skiepijimo apimtis. Tarp jų – aktyvesnė gyventojų informavimo kampanija, geriau suderinti registracijos laikai, aiškesnė komunikacija apie skiepų naudą ir rizikas, taip pat bendradarbiavimo stiprinimas tarp savivaldybės, pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės sveikatos specialistų.

    Praktikoje didžiausią naudą dažnai duoda paprasti sprendimai: tikslinės žinutės tėvams dėl vaikų profilaktinių skiepų, priminimai apie numatytas dozes bei patogesnės galimybės pasiskiepyti darbo valandomis ar po jų. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik didinti skaičius, bet ir užtikrinti, jog gyventojai gautų patikimą, aiškiai pateiktą informaciją.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei?

    Skiepai išlieka vienu patikimiausių būdų apsaugoti žmones nuo užkrečiamųjų ligų, sumažinti komplikacijų riziką ir hospitalizacijų skaičių. Aukštesnės skiepijimo apimtys padeda saugoti ne tik pasiskiepijusius, bet ir tuos, kurie dėl sveikatos būklės skiepytis negali.

    Visagino savivaldybė akcentuoja, kad savalaikis skiepijimas yra bendruomenės atsparumo dalis, o geresni rodikliai tiesiogiai siejasi su mažesniu protrūkių pavojumi. Tolimesni veiksmai ir konkrečios priemonės turėtų būti derinamos su sveikatos priežiūros įstaigomis, atsižvelgiant į vietos poreikius ir gyventojų įpročius.

  • Kongo plinta reta Ebolos atmaina be patvirtintos vakcinos: PSO įspėja dėl dešimčių mirčių

    Demokratinėje Kongo Respublikoje fiksuojamas retos Ebolos viruso atmainos protrūkis, dėl kurio, vietos sveikatos tarnybų vertinimu, jau galėjo žūti dešimtys žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino, kad protrūkį sukėlė Bundoibudžio (Bundibugyo) atmaina, kuri pasaulyje nustatoma itin retai.

    PSO duomenimis, šalies šiaurės rytuose, Iturio regione, registruojama apie 246 įtariami susirgimai ir mažiausiai 65 mirtys. Ne visi atvejai yra nauji, todėl specialistai vertina, kad virusas galėjo plisti nepastebėtas kelias savaites, kol buvo pradėtas aktyvesnis ištyrimas.

    „Ne visi šie atvejai įvyko per pastarąją savaitę, tai tęsiasi jau kurį laiką“, – sakė tyrėja Susan McLellan.

    Židinys siejamas su sunkiai pasiekiamomis teritorijomis netoli sienos su Uganda, kur ribota sveikatos infrastruktūra, sudėtinga logistika ir nestabilumo rizika apsunkina reagavimą. Tokiomis sąlygomis lėčiau pasiekiami pacientai, sunkiau užtikrinti mėginių transportavimą ir kontaktų atsekimą.

    Papildomą riziką kelia gyventojų judėjimas ir didesnis kontaktų skaičius tankiau apgyvendintose vietovėse, įskaitant laikinas gyvenvietes ir kasybos rajonus. Epidemiologai pabrėžia, kad efektyvus atvejų izoliavimas ir saugios laidojimo praktikos dažnai nulemia, ar protrūkis bus greitai sustabdytas.

    „Yra didelė rizika, kad situacija gali smarkiai pablogėti“, – sakė vietos pilietinės visuomenės atstovas.

    Bundoibudžio atmaina laikoma viena rečiausių Ebolos viruso atmainų ir anksčiau buvo identifikuota tik kelis kartus, įskaitant protrūkius Ugandoje ir Konge. Dėl riboto atvejų skaičiaus ir mažesnio klinikinių tyrimų masto šiai atmainai nėra tokio paties apimties profilaktikos ir gydymo „įrankių rinkinio“ kaip geriau ištirtoms atmainoms.

    Ebola yra sunki virusinė hemoraginė karštligė, o mirštamumas gali smarkiai skirtis priklausomai nuo atmainos ir medicininės pagalbos prieinamumo. PSO pabrėžia, kad virusas neplinta taip lengvai kaip kvėpavimo takų infekcijos, tačiau rizika išauga artimo kontakto metu, ypač prižiūrint sergančius žmones ar kontaktuojant su kūno skysčiais.

    PSO praneša į protrūkio zoną siunčianti epidemiologus, laboratorijų specialistus ir asmens apsaugos priemones. Kartu stiprinamas testavimas, mėginių logistika ir kontaktų paieška, kad būtų aiškiau nustatytas realus užsikrėtimų mastas ir plitimo grandinės.

    Nors pavieniai atvejai už Afrikos ribų istoriškai buvo fiksuoti, ilgalaikio ir tvaraus viruso plitimo už žemyno ribų paprastai nepavykdavo įsitvirtinti. Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad svarbiausia yra greitas aptikimas ir pasitikėjimą kelianti komunikacija vietos bendruomenėms, nes delsimas ankstyvoje stadijoje dažniausiai kainuoja daugiausia gyvybių.

  • PSO skelbia tarptautinę ekstremalią situaciją dėl Ebolos protrūkio: rizika auga Kongo DR ir Ugandoje

    Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tarptautinę ekstremalią situaciją dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje. PSO pabrėžė, kad rizika kaimyninėms šalims išlieka didelė, o fiksuoti atvejai už pirminio židinio ribų rodo galimą plitimą per sienas.

    Organizacijos vertinimu, situacija laikoma ekstremalia ir dėl to, kad protrūkį sukėlė Bundibugijo atmaina. Skirtingai nei Ebolos Zairo atmainos atvejais, šiai atmainai nėra patvirtintų specifinių gydymo metodų ar vakcinų, skirtų būtent jai.

    PSO duomenimis, Kongo DR Iturio provincijoje keliuose sveikatos priežiūros rajonuose registruota dešimtys mirties atvejų, taip pat patvirtinti laboratoriniai susirgimai ir šimtai įtariamų atvejų. Kongo DR sveikatos institucijos taip pat pranešė apie reikšmingą mirčių skaičių per šį protrūkį šalies rytuose.

    Ugandos sostinėje Kampaloje nustatyti du tarpusavyje nesusiję laboratoriniu tyrimu patvirtinti atvejai žmonėms, atvykusiems iš Kongo DR, vienas jų baigėsi mirtimi. Be to, Kongo DR sostinėje Kinšasoje patvirtintas atvejis asmeniui, grįžusiam iš Iturio.

    PSO ragina šalis aktyvuoti nacionalinius ekstremalių situacijų valdymo mechanizmus, stiprinti sienų kontrolės priemones ir taikyti sveikatos patikrą kertant sieną. Taip pat rekomenduojama vykdyti patikras pagrindiniuose vidaus keliuose, kuriais juda žmonės ir kroviniai.

    Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, užterštais paviršiais ar medžiagomis, taip pat kontaktuojant su mirusiųjų kūnais. Liga dažnai pasireiškia karščiavimu, kūno skausmais, vėmimu ir viduriavimu, o daliai pacientų gali išsivystyti sunkios komplikacijos.

    „Asmenys, kurie turėjo kontaktą su Bundibugijo virusu sergančiais žmonėmis arba patys susirgo, neturėtų vykti į užsienį, išskyrus medicininės evakuacijos atvejus“, – teigė PSO.

    PSO pabrėžia, kad nors situacija neatitinka pandeminės ekstremalios situacijos kriterijų, šalių, besiribojančių su Kongo DR, rizika vertinama kaip aukšta. Tolimesnė eiga priklausys nuo to, kaip greitai bus nutrauktos perdavimo grandinės, sustiprinta infekcijų kontrolė gydymo įstaigose ir užtikrinta kontaktų paieška.

  • PSO skelbia Ebolos protrūkį Kongo DR tarptautine grėsme: aukų daugėja, plitimas spartėja

    PSO skelbia Ebolos protrūkį Kongo DR tarptautine grėsme: aukų daugėja, plitimas spartėja

    PSO: aukščiausias pavojaus lygis

    Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad naujas Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje pripažintas tarptautine visuomenės sveikatos grėsme. Tai aukščiausias formalus pavojaus lygis, taikomas tuomet, kai liga gali plisti per sienas ir reikalingas koordinuotas tarptautinis atsakas.

    Pranešimai apie ligą iš Ituri provincijos PSO pasiekė gegužės pradžioje, kai per kelias dienas mirė keli sveikatos priežiūros darbuotojai. Vėliau atlikti epidemiologiniai tyrimai ir laboratoriniai testai patvirtino Ebolos virusą.

    Kaip plinta protrūkis ir kas rizikuoja labiausiai

    Pagal vietos institucijų ir PSO vertinimus, fiksuojama šimtai įtariamų susirgimų, o patvirtintų atvejų skaičius auga. Skelbiama, kad mirčių skaičius jau viršija šimtą, tačiau ekspertai įspėja, kad realūs skaičiai gali būti didesni dėl ribotos prieigos prie dalies teritorijų.

    Protrūkio valdymą apsunkina didelis gyventojų judumas, įskaitant kasybos regionus, kur žmonės dažnai keliauja tarp gyvenviečių ir per sienas. Dalis atvejų siejami su perdavimu šeimose, ypač slaugant sergančius artimuosius namuose.

    Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, užterštais paviršiais ar audiniais, o didžiausia rizika tenka artimiesiems, slaugantiems ligonius, ir medikams be tinkamų apsaugos priemonių. PSO pabrėžia, kad ankstyvas izoliavimas, infekcijų kontrolė gydymo įstaigose ir kontaktų atsekimas yra esminės priemonės stabdant plitimą.

    Viruso tipas ir gydymo galimybės

    PSO nurodo, kad šį kartą protrūkį sukėlė Bundibugyo tipo Ebolos virusas. Šis tipas istoriškai buvo siejamas su protrūkiais regione, tačiau jam, skirtingai nei kai kuriems kitiems Ebolos variantams, nėra plačiai taikomų licencijuotų specifinių vakcinų ar tikslinių gydymo schemų, todėl gydymas daugiausia remiasi simptomų valdymu ir intensyvia palaikomąja priežiūra.

    Tarptautinės sveikatos priežiūros komandos kartu su vietos institucijomis stiprina laboratorinius pajėgumus, didina diagnostikos apimtis, organizuoja apsaugos priemonių tiekimą ir medikų mokymus. Taip pat diegiamos priemonės, skirtos užtikrinti saugų pacientų transportavimą ir laidojimo procedūras, kurios ankstesniuose protrūkiuose buvo vienas svarbiausių perdavimo rizikos veiksnių.

    PSO vertinimu, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu rizika išlieka labai didelė, o pasauliniu mastu šiuo metu laikoma mažesne. Vis dėlto organizacija akcentuoja, kad situacija gali keistis, jei protrūkis įsitvirtins teritorijose su intensyviu judėjimu ar bus sunkiau užtikrinti kontrolės priemones.

    „Tarptautinis grėsmės statusas leidžia greičiau sutelkti resursus, koordinuoti šalių veiksmus ir sumažinti tikimybę, kad virusas išplis už regiono ribų“, – sakė PSO atstovai, ragindami šalis stiprinti pasirengimą, bet vengti nepagrįstų ribojimų, kurie trukdytų humanitarinei ir medicininei pagalbai.

  • Ar hanta virusas gali tapti naująja pandemija? Ką rodo protrūkiai ir ekspertų vertinimai

    Pastaruoju metu dėmesį patraukė pranešimai apie hanta viruso atvejus kruiziniame laive MV Hondius. Keli sunkūs susirgimai ir mirtys daugeliui priminė pirmąsias COVID-19 naujienas, tačiau epidemiologai pabrėžia, kad šių infekcijų plitimo logika skiriasi iš esmės.

    Hanta virusai yra zoonozės, dažniausiai perduodamos žmogui per kontaktą su užkrėstų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis, taip pat įkvepiant dulkes uždarose, prastai vėdinamose patalpose. Daugumoje pasaulio regionų tipinis scenarijus yra pavieniai arba nedideli protrūkiai, susiję su graužikų gausa ir žmonių veikla gamtoje ar sandėliuose.

    Vienas svarbiausių pandemijos rizikos kriterijų yra efektyvus perdavimas nuo žmogaus žmogui. Daugumai hanta virusų tai nėra būdinga, todėl pasaulinis plitimas, koks matytas per COVID-19, laikomas mažai tikėtinu. Vis dėlto išimtimi dažnai minimas Andes virusas, kurio atvejais Pietų Amerikoje yra fiksuotas ribotas perdavimas tarp žmonių, todėl tokie pranešimai visuomet vertinami itin atidžiai.

    Kas lemia riziką pasauliniu mastu?

    Ekspertai akcentuoja, kad net ir esant pavieniams importuotiems atvejams, globaliai ligos plitimą riboja tai, jog dažniausiai nėra lengvo užkrato perdavimo kasdieniu kontaktu. Be to, sunkiai sergantys pacientai paprastai greitai patenka į medikų akiratį, todėl kontaktų atsekimas ir izoliavimas gali būti įgyvendinami ankstyvoje fazėje.

    Kita rizikos pusė yra aplinkos veiksniai: šylantis klimatas, švelnesnės žiemos ir maisto išteklių svyravimai gali didinti graužikų populiacijas tam tikruose regionuose. Tai gali lemti dažnesnius sezoninius protrūkius, ypač vietovėse, kur silpnesnė sanitarinė kontrolė ir mažesnis visuomenės informuotumas.

    Kokie simptomai ir kada kreiptis pagalbos?

    Hanta virusų sukeliamos ligos formos gali skirtis pagal regioną, tačiau dažnai prasideda karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, ryškiu silpnumu. Kai kuriais atvejais būklė gali progresuoti į sunkų kvėpavimo nepakankamumą arba inkstų funkcijos sutrikimą, todėl delsti pavojinga.

    Medikai pataria sunerimti, jei po buvimo vietose, kur galėjo būti graužikų, per kelias dienas ar savaites atsiranda aukšta temperatūra, dusulys, krūtinės spaudimas ar staigus savijautos blogėjimas. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą ir aiškiai nurodyti galimą kontaktą su graužikais ar dulkėtomis, uždaromis patalpomis.

    Kaip realiai mažinama grėsmė?

    Praktinė prevencija dažniausiai remiasi graužikų kontrolės priemonėmis ir saugiu patalpų valymu. Rekomenduojama vengti šluoti sausai ar kelti dulkes, o valant graužikų užterštas vietas naudoti dezinfekcinius tirpalus ir pasirūpinti vėdinimu.

    Visuomenės sveikatos institucijoms svarbiausia išlieka stebėsena ir greitas reagavimas į įtartinus atvejus, ypač kelionių kontekste. Bendra tendencija aiški: didžiausia tikimybė yra lokalūs protrūkiai, o ne pasaulinė pandemija, tačiau budrumas ir pasirengimas išlieka būtini.

  • Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Kongo Iturio provincijoje patvirtintas Ebolos protrūkis: 65 mirusieji, 246 įtariami atvejai

    Ebolos protrūkį patvirtino Afrikos CDC

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė, kad Kongo Demokratinės Respublikos atokioje Iturio provincijoje nustatytas naujas Ebolos protrūkis. Iki šiol fiksuoti 246 įtariami atvejai ir 65 mirtys, o dalis susirgimų dar tikslinama laboratorijose.

    Institucijos duomenimis, iš 20 ištirtų mėginių 13 atvejų nustatyti Ebolos viruso požymiai. Tarp laboratoriniais tyrimais patvirtintų atvejų registruotos keturios mirtys, o pranešimų apie įtariamus susirgimus gauta ir iš Bunios, Iturio administracinio centro.

    Kas žinoma apie virusą ir atmainą

    Ebola plinta per užsikrėtusio žmogaus kūno skysčius, įskaitant kraują, vėmalus ar spermą, todėl didžiausia rizika kyla artimo kontakto metu. Liga reta, bet sunki, o be greitos izoliacijos, saugios slaugos ir infekcijų kontrolės priemonių protrūkiai gali plisti sparčiai.

    Kol kas tiksli atmaina dar nustatinėjama, tačiau pirminiai vertinimai leidžia manyti, kad tai nėra Zairo atmaina, laikoma viena pavojingiausių. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad galutinė išvada priklausys nuo papildomų laboratorinių tyrimų.

    „Atsižvelgiant į intensyvų gyventojų judėjimą tarp paveiktų teritorijų ir kaimyninių šalių, būtina skubi regioninė koordinacija“, – sakė Afrikos CDC vadovas Jeanas Kaseya.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo

    Ituris yra Rytų Kongo regione, kuriam būdingi prasti keliai ir sudėtinga logistika, o iki sostinės Kinšasos yra daugiau nei 1 000 kilometrų. Afrikos CDC įspėja, kad plitimą gali skatinti aktyvus gyventojų judėjimas, su kasyba susijęs mobilumas Mongvalyje, nesaugumas paveiktose vietovėse ir kontaktų atsekimo spragos.

    Agentūra teigia telkianti skubų aukšto lygio koordinavimo susitikimą su Kongo, Ugandos ir Pietų Sudano sveikatos institucijomis bei partneriais. Dėmesys numatomas stebėsenai, laboratorinei paramai, infekcijų prevencijai ir kontrolei, rizikos komunikacijai, saugiems ir oriems laidojimams bei išteklių mobilizavimui.

    Gyventojai raginami nedelsiant pranešti apie simptomus, vengti tiesioginio kontakto su įtariamais atvejais ir laikytis nacionalinių sveikatos institucijų rekomendacijų. Protrūkių valdyme itin svarbios ir bendruomenių pastangos mažinti rizikingą kontaktą bei bendradarbiauti su medikų komandomis.

    Ilga protrūkių istorija ir saugumo fonas

    Tai jau 17-asis Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo 1976 metų, kai liga pirmą kartą identifikuota šalyje. 2018–2020 metais Rytų Konge Ebolos protrūkis nusinešė daugiau nei 1 000 gyvybių, o 2014–2016 metais Vakarų Afrikoje per epidemiją mirė daugiau nei 11 000 žmonių.

    Naujas protrūkis fiksuojamas sudėtingame saugumo kontekste: rytinėje šalies dalyje veikia įvairios ginkluotos grupuotės, o kai kuriose teritorijose tai apsunkina tiek medikų patekimą, tiek vakcinų ir įrangos tiekimą. Ankstesnių protrūkių metu Pasaulio sveikatos organizacija taip pat buvo susidūrusi su ribota prieiga ir finansavimo trūkumu, dėl ko pagalbos tempas lėtėjo.

  • Mažeikiuose aptarta epidemiologinė situacija ir skiepijimo apimtys: kur labiausiai reikia pokyčių

    Mažeikių rajono savivaldybėje surengtame pasitarime dėmesys sutelktas į užkrečiamųjų ligų priežiūrą ir imunoprofilaktiką. Susitikime pristatyta rajono epidemiologinė situacija ir aptartos 2025 metais fiksuojamos skiepijimo apimtys.

    Pasitarime dalyvavo savivaldybės atstovai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento vadovybė bei specialistai. Prie diskusijos prisijungė ir savivaldybės visuomenės sveikatos biuro bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovai.

    Susitikimo metu analizuota registruotų užkrečiamųjų ligų atvejų dinamika rajone ir sergamumo pasiskirstymas pagal ligų grupes. Tokia apžvalga svarbi planuojant prevencines priemones, vertinant rizikas ir sprendžiant, kuriose gyventojų grupėse ar teritorijose būtinos papildomos intervencijos.

    Atskirai pristatytas suaugusiųjų skiepijimo planas ir statistika, taip pat aptarti naujagimių skiepijimo rodikliai. Specialistai pabrėžė, kad skiepijimo aprėptys yra vienas pagrindinių rodiklių, leidžiančių įvertinti bendruomenės atsparumą infekcijoms ir sumažinti sunkių ligos formų bei protrūkių tikimybę.

    Taip pat aptarta NVSC vykdoma veikla bei medicinos įstaigų bendradarbiavimas, kuris praktikoje apima atvejų registravimą, epidemiologinių židinių valdymą ir informacijos apsikeitimą. Sklandus institucijų darbas ypač svarbus tuomet, kai padidėja sergamumas sezoninėmis infekcijomis arba fiksuojami pavieniai atvejai, galintys signalizuoti apie didesnę riziką.

    Diskusijoje daug dėmesio skirta tam, kaip gyventojams aiškiau ir patogiau pateikti informaciją apie skiepus bei jų prieinamumą. Kalbėta apie visuomenės švietimą, pasiteisinusias komunikacijos praktikas ir galimybes stiprinti pasitikėjimą skiepais, kad sprendimai būtų priimami remiantis faktais, o ne klaidinančia informacija.