CP v2

Tag: Užsakomieji skrydžiai

  • Pigių skrydžių revoliucija: „Jet2“ pristatė lėktuvą tik verslo klasei, vietos stebina

    Pigių skrydžių revoliucija: „Jet2“ pristatė lėktuvą tik verslo klasei, vietos stebina

    Didžiosios oro linijos vis aktyviau ieško, kaip uždirbti iš brangesnių bilietų, o kartu su tuo keičiasi ir pigių skrydžių rinka. Naujausias to pavyzdys – „Jet2“ užsakomosios aviacijos padalinys „Jet2 Charter“, pristatęs lėktuvą, kuriame įrengta tik verslo klasė.

    Specialiai sukonfigūruotas „Boeing 737-800NG“ turi 76 verslo klasės sėdimas vietas. Palyginimui, tokio tipo įprastai naudojamuose tos pačios šeimos lėktuvuose dažnai būna apie 189 vietos, todėl akcentas čia – erdvė ir patogumas, o ne maksimalus keleivių skaičius.

    Lėktuvas bazuojamas Liverpulio Džono Lenono oro uoste Jungtinėje Karalystėje. „Jet2 Charter“ teigia, kad sprendimą paskatino auganti paklausa iš sporto, muzikos, pramogų industrijos bei specializuotų grupių, kurioms svarbus privatumas, lankstus tvarkaraštis ir aukštesnis komforto lygis.

    „Tai pirmas kartas, kai mūsų lėktuve įrengėme išskirtinai verslo klasės saloną, ir tai itin jaudinantis žingsnis užsakomųjų skrydžių klientams“, – sakė „Jet2“ užsakomųjų skrydžių ir oro linijų pardavimų vadovas Trevoras Caplis.

    „Klientų, kurie jau spėjo juo skristi, atsiliepimai buvo išskirtinai geri: ypač akcentuojamas erdvės pojūtis ir komfortas. Pridėjus mūsų aptarnavimo standartus, tikimės, kad šis sprendimas taps itin paklausus žiemos sezonu“, – pridūrė jis.

    Įdomu tai, kad „Jet2“ reguliariuose reisuose tradicinės verslo klasės paprastai nesiūlo, todėl projektas iš esmės skirtas būtent užsakomosios aviacijos segmentui. Pastaraisiais metais šis segmentas Europoje auga, nes organizatoriai ir įmonės vis dažniau vertina kelionės laiką, komandos logistiką bei galimybę išvengti persėdimų.

    Premium klasės bumas Europoje

    „Jet2 Charter“ žingsnis įsilieja į platesnę tendenciją, kai oro bendrovės plečia premium pasiūlą. Rinkoje daugėja ir nišinių vežėjų, siūlančių tik verslo klasės skrydžius, nes dalis keliautojų po pandemijos tapo jautresni komfortui, o įmonės – kelionės produktyvumui.

    Tuo pat metu ir tradicinės oro linijos investuoja į brangesnes salono klases. Pavyzdžiui, „British Airways“ pastaruoju metu pristatinėjo atnaujintus sprendimus didiesiems lėktuvams, o kiti vežėjai diegia premium ekonominės klasės naujoves, siekdami užpildyti spragą tarp ekonominės ir verslo klasės.

    Avialinijoms tai tampa svarbu ir dėl finansų: premium klasės bilietai bei papildomos paslaugos dažnai generuoja didesnę maržą nei pigiausi tarifai. Dėl to keleiviai vis dažniau mato daugiau pasirinkimo – nuo premium ekonominės iki užsakomųjų skrydžių su verslo klasės salonu net ir siauro fiuzeliažo lėktuvuose.

  • Varšuvos–Radomo oro uostas peržengė 100 000 keleivių ribą: rugsėjį augo 41 proc.

    Varšuvos–Radomo oro uostas šiemet peržengė simbolinę 100 000 aptarnautų keleivių ribą. Apie tai pranešė Lenkijos oro uostai (Polskie Porty Lotnicze, PPL), apibendrinę rugsėjo rezultatus.

    Rugsėjį oro uostu pasinaudojo 18 490 keliautojų – tai 41 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Reguliarių ir užsakomųjų skrydžių segmente atlikta 106 skrydžių operacijos, kuriomis naudojosi 18 318 keleivių.

    Iš Radomo keleiviai daugiausia skrido atostogų ir miesto krypčių maršrutais, tarp jų – į Antaliją, Romą, Larnaką, Tiraną, Burgasą, Hurgadą ir Tel Avivą. PPL teigimu, geras lėktuvų užpildymas išliko ir pasibaigus intensyviausiam vasaros sezonui.

    Bendras rugsėjo skrydžių operacijų skaičius siekė 235. Be keleivinių reisų, oro uoste buvo 104 mokomieji bei bendrosios aviacijos skrydžiai, o dar 25 operacijos priskirtos kitam eismui, įskaitant specialiuosius užsakomuosius reisus, vyriausybinius skrydžius ir orlaivių perdislokavimą.

    Oro uosto vadovas Rafałas Siankowskis pažymėjo, kad keleivių srautai išlieka stabilūs ir po moksleivių atostogų, o tai esą rodo tvaresnį susidomėjimą pasiūla. Jis taip pat atkreipė dėmesį į nuoseklią mokomųjų skrydžių veiklą, kuri gali rodyti platesnį oro uosto pritaikomumą.

    „Labai geras lėktuvų užpildymas leido peržengti 100 000 keleivių ribą, o tai patvirtina, kad keliautojai vertina patogumą ir sklandų aptarnavimą mūsų oro uoste“, – sakė Rafałas Siankowskis.

    Rugsėjį PPL ir Radomo miesto savivaldybė pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama sukurti stabilesnį bendradarbiavimo modelį ir pritraukti naujų investuotojų. Šis žingsnis siejamas su vadinamąja hibridine strategija, orientuota į pajamų diversifikavimą ir veiklas, kurios neapsiriboja vien keleivių aptarnavimu.

    Tarp krypčių, kurias PPL įvardija kaip svarbias tolesnei plėtrai, minimos MRO paslaugos, krovinių infrastruktūra bei aviacijos mokymo veikla. Pasak bendrovės, vyksta pokalbiai su techninės priežiūros, logistikos ir mokymo sektorių atstovais, galinčiais investuoti oro uosto teritorijoje.

    Kas lemia tokią kryptį?

    Europos regioniniuose oro uostuose vis dažniau akcentuojamas mišrus veiklos modelis, kai keleivinius srautus papildo orlaivių techninė priežiūra, krovinių logistika ir mokymai. Tokios veiklos paprastai mažiau priklauso nuo sezoniškumo ir gali užtikrinti stabilesnes pajamas.

    Varšuvos–Radomo atvejis rodo siekį sustiprinti oro uosto vaidmenį kaip platesnės aviacijos ekosistemos dalį, o ne vien alternatyvą didžiajam Varšuvos oro uostui. Vis dėlto ilgalaikį rezultatą lems vežėjų pasiūla, maršrutų tęstinumas ir investicijų pritraukimo tempas.

  • Naujausias posūkis dėl Port Polska: planuose ir pigūs skrydžiai, o Šopeno oro uostas keisis

    Naujausias posūkis dėl Port Polska: planuose ir pigūs skrydžiai, o Šopeno oro uostas keisis

    Lenkijoje planuojamas naujas centrinis oro uostas Port Polska turi tapti didžiausiu šalies aviacijos mazgu ir perimti reikšmingą dalį Varšuvos oro eismo. Nors projekte numatoma, kad pagrindinis jo naudotojas bus nacionalinis vežėjas, infrastruktūra bus pritaikyta ir kitokiam skrydžių modeliui.

    Pagal viešai aptariamą operacinę kryptį apie 60 proc. laiko tarpų kilimui ir tūpimui būtų skirta bendrovei „LOT“. Tai reiškia, kad Port Polska pirmiausia būtų formuojamas kaip persėdimų ir reguliarių skrydžių centras, tačiau kartu ieškoma sprendimų, kaip efektyviai aptarnauti ir didelius sezoninius srautus.

    Aktualu tai, kad projektuotojai numato sąlygas dirbti ir pigių skrydžių bendrovėms bei užsakomųjų skrydžių operatoriams. Tokie vežėjai paprastai kelia didžiausią apkrovą vasarą, kai keleivių srautai staigiai šokteli ir oro uostams svarbiausia tampa greita, standartizuota keleivių patikra.

    Šis požiūris žymi nukrypimą nuo ankstesnės logikos, kai pigių skrydžių srautus buvo planuojama labiau nukreipti į regioninius oro uostus. Praktikoje tai reikštų, kad naujasis centrinis mazgas būtų kuriamas kaip universalesnis, galintis vienu metu aptarnauti ir persėdimus, ir masinį atostogų turizmą.

    Su Port Polska siejamas ir pokytis Varšuvos Fryderyko Šopeno oro uostui, kuriame ilgainiui numatomas civilinio eismo mažinimas. Tai gali paliesti ne tik tradicinius maršrutus, bet ir dalį niskokosčių bendrovių, priklausomai nuo to, kaip bus sudėliotas perėjimo planas.

    Vežėjų ir maršrutų perkėlimas nevyktų vienu metu. Tam bus taikomas ORAT procesas, kuris apima pasirengimą eksploatacijai ir skrydžių perkėlimą, kai etapais testuojamos sistemos, apmokomi darbuotojai ir derinami tvarkaraščiai, kad nebūtų sutrikdytas keleivių aptarnavimas.

    Terminalo sprendiniai taip pat bus pritaikomi skirtingiems vežėjų poreikiams, įskaitant pigių skrydžių modelį, kur svarbi greita keleivių apyvarta ir paprastesnės paslaugos. Didelį vaidmenį projekte turėtų atlikti automatizacija, leidžianti vienu metu aptarnauti daugiau keleivių ir mažinti eiles piko metu.

  • „Enter Air“ siekia perimti „Nekera“ kontrolę: konkurencijos tarnybai pateiktas oficialus pranešimas

    Lenkijos užsakomųjų skrydžių bendrovė „Enter Air“ pateikė oficialų pranešimą dėl planuojamos koncentracijos, susijusios su kelionių organizatoriumi „Nekera“. Pagal institucijos paskelbtą informaciją, vežėjas siekia įgyti išimtinę šios įmonės kontrolę.

    Toks pranešimas reiškia formalų procedūros pradėjimą konkurencijos priežiūros institucijoje ir dar nereiškia galutinio sandorio patvirtinimo. Vertinimo metu paprastai tikrinama, ar įsigijimas nesumažins konkurencijos ir nepablogins vartotojams svarbių sąlygų.

    85 proc. akcijų įsigijimo planas

    Skelbiama, kad planuojama koncentracija būtų įgyvendinta „Enter Air“ įsigyjant 85 proc. „Nekera“ įstatinio kapitalo. Tokia dalis leistų įmonei tapti daugumos savininke ir praktiškai kontroliuoti strateginius sprendimus.

    Konkurencijos institucijoms pateikiami pranešimai yra įprasta didesnių sandorių dalis, ypač kai jungiamos įmonės veikia susijusiose rinkose. Turizmo sektoriuje tai aktualu dėl to, kad kelionių paketai dažnai apima ir skrydžių paslaugas, ir apgyvendinimą.

    Ką daro „Enter Air“ ir „Nekera“?

    „Enter Air“ yra Lenkijos oro vežėja, daugiausia teikianti užsakomųjų skrydžių paslaugas kelionių organizatoriams. Tokie skrydžiai dažniausiai aptarnauja sezoninę poilsinių kelionių paklausą, kai maršrutai ir dažniai derinami pagal turizmo rinkos poreikius.

    „Nekera“ – nepriklausomas Lenkijos kelionių organizatorius, kuris formuoja ir parduoda turistines keliones, įprastai kaip paketus, apimančius skrydį ir apgyvendinimą. Tokios įmonės veikla paprastai remiasi sutartimis su oro vežėjais, viešbučiais ir kitais paslaugų teikėjais.

    Kodėl toks sandoris svarbus rinkai?

    Jei oro vežėjas įgyja kontrolę kelionių organizatoriuje, rinka gali matyti stipresnę vertikalią integraciją: nuo skrydžių planavimo iki galutinio kelionės paketo pardavimo. Tokia struktūra kai kuriais atvejais gali mažinti kaštus ir stabilizuoti pasiūlą, tačiau konkurencijos vertinime paprastai analizuojama, ar kiti rinkos dalyviai nebus nustumiami nuo svarbių pajėgumų ar kanalų.

    Galutinis sprendimas priklausys nuo konkurencijos institucijos vertinimo, įskaitant rinkos dalyvių padėtį ir galimą poveikį vartotojams. Kol procedūra nebaigta, sandoris laikomas planuojamu, o ne įvykusiu.