CP v2

Tag: Užsienio prekyba

  • Lenkijos eksportą kilsteli kompiuteriai ir reaktyviniai varikliai: 2026 metų I ketvirtį – 93,3 mlrd. eurų

    2026 metų pirmąjį ketvirtį Lenkijos užsienio prekyba augo nuosaikiai, tačiau balansas iš esmės nepagerėjo: eksportas pasiekė 93,3 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 2,2 proc. Vis dėlto importas buvo kiek didesnis, todėl susidarė nedidelis 278 mln. eurų prekybos deficitas.

    Lenkijos plėtros fondo (PFR) apžvalgoje pabrėžiama, kad eksporto augimą labiausiai pastūmėjo kelios konkrečios prekių grupės. Struktūroje vis ryškiau matyti technologijų ir pramonės produkcijos svoris, o ne vien tradicinės žaliavos ar paprastesnės gamybos prekės.

    Didžiausią šuolį fiksavo kompiuterių eksportas – jis per metus padidėjo 25,4 proc. Reaktyvinių turbovariklių ir jų dalių pardavimai užsieniui augo 9,8 proc., o mėsos ir valgomų subproduktų eksportas padidėjo 8,5 proc.

    Importas labiausiai auga energijos ir investicijų prekėse

    Importo pusėje sparčiausiai didėjo kuro ir investicinių prekių srautai, o bendrą dinamiką labiausiai veikė su nafta susiję produktai bei automobilių įvežimas. Tai rodo, kad vidaus paklausa ir pramonės poreikiai išlieka aukšti, tačiau kartu didina spaudimą prekybos balansui.

    Per metus naftos produktų importas, PFR duomenimis, išaugo beveik 46 proc., o automobilių pirkimai iš užsienio padidėjo 12,4 proc. Tokia kryptis dažnai reiškia didesnį ekonomikos jautrumą energijos kainų svyravimams ir tiekimo grandinių pokyčiams.

    Daugėja prekių iš Kinijos ir JAV

    2026 metų pradžioje augo Kinijos ir JAV vaidmuo kaip Lenkijos tiekėjų: Kinijos dalis importe padidėjo iki 15,8 proc., o Jungtinių Valstijų – iki 5,6 proc. Šie pokyčiai paprastai siejami su technologijų, elektronikos, pramonės komponentų ir energijos išteklių prekyba.

    Tuo pačiu Lenkijos eksporto kryptis išlieka aiški: apie 75 proc. viso eksporto keliauja į Europos Sąjungos šalis. Tai patvirtina, kad ES rinka ir toliau yra svarbiausias Lenkijos pramonės ir gamintojų augimo variklis, o bet kokie paklausos pokyčiai Europoje tiesiogiai atsiliepia ir Lenkijos rezultatams.

  • Uzbekistanas meta žaliavas į šalį: eksportas sprogo, o DI ir pramonė atveria naujas rinkas

    Uzbekistanas meta žaliavas į šalį: eksportas sprogo, o DI ir pramonė atveria naujas rinkas

    Uzbekistanas pastaraisiais metais iš esmės keičia savo eksporto modelį: nuo žaliavų pardavimo pereina prie didesnės pridėtinės vertės gaminių ir paslaugų. Šalies institucijų pateikiami duomenys rodo, kad eksporto struktūroje vis didesnę dalį sudaro apdirbta produkcija, o verslas aktyviai ieško naujų rinkų Europoje ir kituose regionuose.

    Uzbekistano centrinis bankas skelbia, kad pernai bendras eksportas pasiekė apie 28,37 mlrd. eurų. Tiekimas į Europą, pagal tuos pačius duomenis, augo 23 proc. ir sudarė apie 1,93 mlrd. eurų, o tai signalizuoja apie nuoseklesnį šalies įsitvirtinimą aukštesnių standartų rinkose.

    Pokytį skatina ne vien pramonės plėtra, bet ir valdžios taikomos priemonės: nuo dalyvavimo tarptautinėse parodose finansavimo iki eksporto skatinimo ir užsienio rinkodaros. Tikslas aiškus: padėti įmonėms modernizuoti gamybą, sustiprinti tiekimo grandines ir konkuruoti ne kaina, o kokybe bei technologiniu turiniu.

    Pridėtinės vertės šuolis

    Uzbekistano centrinio banko vertinimu, eksportuojamų produktų kategorijų skaičius nuo 2017 iki 2024 metų beveik padvigubėjo ir pasiekė 4 359. Toks augimas dažniausiai siejamas su platesne gamybine baze ir sugebėjimu pasiūlyti rinkai ne vien žaliavas, bet ir galutinį produktą.

    Investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos duomenimis, pagaminti ir pusiau pagaminti gaminiai sudaro apie 11,28 mlrd. eurų, arba 52 proc. viso eksporto. Tuo metu žaliavos, anot ministerijos, siekia apie 1,62 mlrd. eurų, arba 7 proc., kas rodo reikšmingą priklausomybės nuo žaliavų mažėjimą.

    Tekstilės sektoriuje akcentuojama, kad šalyje apdirbama visa vietoje užauginama medvilnė, o gaminamas asortimentas išsiplėtė iki kelių šimtų galutinių prekių. Kartu plečiama maisto, chemijos, metalo gaminių ir buitinės technikos gamyba, leidžianti į eksportą nukreipti vis įvairesnius gaminius.

    Įmonės taikosi į regioną

    Vartojimo prekių ir pramonės gaminiai tampa viena svarbiausių eksporto transformacijos atramų. Šią kryptį iliustruoja buitinės technikos gamintoja „Sam-Ferre“, kuri plečia pardavimus kaimyninėse rinkose ir planuoja didinti eksporto apimtis.

    „Eksportuojame į septynias kaimynines šalis, tarp jų Kazachstaną, Turkmėnistaną, Tadžikistaną, Azerbaidžaną, Kirgiziją, Sakartvelą ir Afganistaną“, – sakė gamybos direktorius Atajanas Nažmetdinovas.

    Įmonės skelbiamais skaičiais, 2025 metais ji į užsienį išsiuntė 42 000 vienetų produkcijos už maždaug 6,98 mln. eurų. 2026 metais tikslas didinamas iki 60 000 vienetų, o planuojamos pajamos siektų apie 11,16 mln. eurų.

    „60–80 proc. lokalizacijos lygis kuria darbo vietas, stiprina tiekimo grandines ir skatina tvaresnę, energiją taupančią gamybą“, – teigė A. Nažmetdinovas.

    DI ir paslaugos keičia eksportą

    Eksporto geografija plečiasi kartu su reguliacinių barjerų mažinimu ir valiutos liberalizavimu, o registruotų eksportuotojų skaičius, kaip nurodoma, viršija 9 000. Uzbekistano įmonės reguliariai prekiauja su 165 šalimis ir pasiekia iki 190 rinkų, taip mažindamos priklausomybę nuo kelių pagrindinių partnerių.

    Investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos atstovas Junusbekas Jusupovas pabrėžė, kad kinta pati eksporto logika: tekstilė vis dažniau reiškia siūtus drabužius, o elektronikos eksporte atsiranda kabeliai, transformatoriai ir kiti gaminiai vietoje vien tik metalų žaliavos.

    „Paslaugos, tokios kaip turizmas, IT ir transportas, 2025 metais sudarė daugiau nei 41 proc. viso eksporto“, – sakė J. Jusupovas.

    Jis taip pat nurodė, kad IT sektorius sparčiai plečiasi, o įmonės vis aktyviau naudoja dirbtinis intelektas ir skaitmeninę rinkodarą, siekdamos augti Europoje, Amerikoje ir Azijoje. Tai atspindi bendrą tendenciją, kai didesnė eksporto dalis kuriama ne vien gamyklose, bet ir technologijų bei paslaugų sektoriuose.

  • Turkija švelnina prekybos ribojimus su Armėnija: žingsnis link sienos atvėrimo ir ryšių atkūrimo

    Turkija švelnina prekybos ribojimus su Armėnija: žingsnis link sienos atvėrimo ir ryšių atkūrimo

    Kas pasikeitė prekyboje

    Turkija gegužės 13 dieną panaikino techninį ribojimą, kuris trukdė siuntoms, keliaujančioms per trečiąsias šalis, dokumentuose aiškiai nurodyti Armėniją arba Turkiją kaip galutinę prekių kilmę ar paskirties vietą. Ankaros teigimu, tai simbolinis, bet praktiškai svarbus žingsnis, galintis palengvinti kai kuriuos logistikos ir muitinės procesus.

    Iki šiol tokios siuntos dažnai būdavo „paslepiamos“ po tarpinės valstybės žyma, todėl verslui kildavo papildomų procedūrų ir administracinės rizikos. Naujasis sprendimas, nors ir neįveda pilnos tiesioginės prekybos, mažina biurokratines kliūtis ir suteikia aiškesnį teisinį apibrėžtumą.

    „Pasinaudodama istorine galimybe stiprinti ilgalaikę taiką ir gerovę Pietų Kaukaze, Turkija ir toliau prisidės prie ekonominių ryšių plėtros regione“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Öncü Keçeli.

    Armėnijos reakcija ir ko laukti toliau

    Armėnijos užsienio reikalų ministerija sprendimą įvertino palankiai, pabrėždama, kad tai gali būti nuoseklios normalizacijos dalis. Jerevanas viešai signalizuoja, jog logiškas kitas etapas būtų Armėnijos ir Turkijos sienos atvėrimas bei diplomatinių santykių užmezgimas.

    Šalys iki šiol neturi formalių diplomatinių ryšių, o jų siena uždaryta nuo 1990-ųjų. Turkija sieną uždarė 1993 metais, solidarizuodamasi su Azerbaidžanu dėl konflikto su Armėnija Kalnų Karabacho klausimu.

    „Tai svarbus žingsnis link visaverčių ir normalizuotų santykių, kurie galėtų būti tęsiami atveriant Armėnijos ir Turkijos sieną ir užmezgant diplomatinius ryšius“, – sakė Armėnijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Ani Badalyan.

    Kontekstas: kodėl santykiai įtempti

    Turkijos ir Armėnijos santykius ilgą laiką apsunkina istoriniai nesutarimai dėl 1915 metų įvykių Osmanų imperijoje, kuriuos daug istorikų ir valstybių laiko armėnų genocidu. Turkija šiam vertinimui nepritaria ir ginčija tiek kvalifikaciją, tiek aukų skaičių, teigdama, kad Pirmojo pasaulinio karo chaose žuvo įvairių tautybių žmonės.

    Įtampą sustiprino ir Turkijos strateginė partnerystė su Azerbaidžanu. 2020 metais Turkija atvirai rėmė Azerbaidžaną per šešių savaičių karą, po kurio Baku susigrąžino reikšmingą dalį teritorijų, o dauguma etninių armėnų iš regiono pasitraukė.

    Nors proveržis vyksta lėtai, nuo 2021 metų pabaigos Ankara ir Jerevanas sutiko siekti santykių gerinimo ir paskyrė specialiuosius atstovus. Tarp apčiuopiamų rezultatų dažniausiai minimi atnaujinti tiesioginiai skrydžiai ir kai kurių kelionių ribojimų sušvelninimas, taip pat tęsiamas techninis ir biurokratinis darbas, susijęs su sienos atvėrimo galimybe.

    Analitikų vertinimu, prekybos dokumentų taisyklių pakeitimas pats savaime neišsprendžia politinių priežasčių, dėl kurių siena išlieka uždaryta, tačiau sukuria mažesnės rizikos erdvę praktiniam bendradarbiavimui. Tai gali tapti testu, ar abi pusės pasirengusios pereiti nuo simbolinių gestų prie platesnio susitarimų paketo, apimančio transportą, muitinės režimą ir diplomatinių kanalų atkūrimą.