CP v2

Tag: Užstato sistema

  • Nuo gėrimų protui iki milijonų už skardines: kas šiandien labiausiai kursto mūsų apetitą?

    Funkciniai gėrimai ir kūrėjų rinka

    Nuolatiniai pranešimai, darbų perteklius ir informacijos triukšmas vis dažniau verčia ieškoti ne dar vienos kavos, o priemonių susikaupti. Todėl auga funkciniais vadinamų gėrimų rinka, kur gamintojai pabrėžia sudėtį: B grupės vitaminus, aminorūgštis ir kitas medžiagas, siejamas su nuovargio mažinimu.

    Lenkijoje vystoma „Brainer“ komunikacijoje akcentuoja, kad receptūra sukurta kartu su mokslininkais, o gėrimas skirtas kasdieniam produktyvumui. Kartu startavo ir programa „Brainer Venture“, orientuota į interneto kūrėjus: penkių idėjų autoriams žadomi 10 000 zlotų grantai, tai yra apie 2 300 eurų.

    „Pasaulyje, kuriame dirbtinis intelektas ir naujos technologijos tampa kasdieniais darbo įrankiais, svarbiausia ne tik jais naudotis, bet atsakingai paversti tai realia verte“, – sakė technologijų ekspertas dr. Maciej Kawecki.

    Graikiško tipo produktų bumas

    Pieno produktų lentynose ryškėja kita tendencija: tirštesni, sotesni graikiško tipo jogurtai. Tekste minimi rinkos duomenys rodo, kad ši kategorija per metus augo daugiau nei 18 proc. apimtimi ir apie 24,6 proc. verte, todėl gamintojai plečia asortimentą.

    „Danone“ pristatė „Fantasia“ graikiško tipo versiją su dviskyriais indeliais, kur vienoje dalyje yra jogurtas, o kitoje traškūs priedai. Tokie deriniai atliepia vartotojų norą vienu produktu gauti ir desertinį skonį, ir baltymingesnį pasirinkimą.

    Greiti sprendimai virtuvėje ir už jos ribų

    Maisto gamintojai ir prieskonių prekės ženklai taip pat taikosi į kasdienį patogumą: bendradarbiavimai su nuomonės formuotojais virsta greitai pritaikomais mišiniais, pabarstukais ir padažų idėjomis. Tekste minima, kad į prekybą iškeliavo penki nauji „KAMIS“ produktai, sukurti kartu su Michału Korkoszu, žinomu kaip Rozkoszny.

    Tuo pat metu vartojimo įpročiai darbo dienomis išlieka gana tradiciniai. „FRoSTA“ užsakymu atliktos apklausos išvadose teigiama, kad 54 proc. žmonių į darbą ar mokyklą vis dar nešasi namines sumuštinių dėžutes, 47 proc. renkasi užkandžius, o 37 proc. pasiima vakarykštį maistą.

    Tekste pažymima ir amžiaus skirtumų įtaka: jaunesni dažniau renkasi greitąjį maistą ar pietus netoliese, o vyresni linkę valgyti namuose. Tai svarbus signalas rinkodarai, nes patogumas ir kaina jaunimui neretai nusveria planavimą.

    Greitojo maisto segmente minėta laikinoji „KFC“ akcija, kai antras kibirėlis siūlomas su 50 proc. nuolaida. Tokie pasiūlymai dažniausiai taikomi srautų didinimui po atostogų sezono ir skatina dalijimosi formatą, kai vienu pirkimu maistas perkamas keliems.

    Užstato sistema ir papildomos pajamos

    Didžiausią socialinį atgarsį tekste kelia užstato tema: apklausos duomenimis, 89 proc. suaugusiųjų Lenkijoje grąžina skardines ir butelius į surinkimo punktus. Pagrindinė priežastis įvardijama paprastai: 71 proc. nori atgauti pinigus, tačiau daliai svarbus ir švaresnės aplinkos motyvas.

    Teigiama, kad kas ketvirtas gyventojas priduoda ne tik savo pakuotes, bet ir rastas viešose vietose, o maždaug 6,2 proc. gyventojų tikslingas pakuočių rinkimas tapo apčiuopiama parama biudžetui. Nuo sistemos starto iki 2026 metų gegužės, kaip nurodoma tekste, grąžinta apie 1,6 mlrd. pakuočių.

    Gerosios riebalų mados ir makadamijos šuolis

    Mitybos diskusijose keičiasi požiūris į riebalus: vis dažniau kalbama ne apie jų atsisakymą, o apie kokybę ir nesočiųjų riebalų šaltinius. Tekste minimi apklausos rezultatai rodo, kad 73 proc. respondentų teigia į racioną reguliariai įtraukiantys vadinamuosius geruosius riebalus arba bent sąmoningai to siekiantys.

    Populiariausi šaltiniai išlieka alyvuogių aliejus, riešutai ir riebi žuvis, tačiau vis labiau pastebima makadamija. Nurodoma, kad šiuos riešutus kol kas atpažįsta 34 proc. žmonių, tačiau jų importas į Lenkiją per dešimtmetį esą išaugo nuo 60 tonų 2015 metais iki beveik 200 tonų 2025 metais, o tai rodo augantį paklausos potencialą.

    Šios kryptys susijungia į bendrą vaizdą: vartotojai nori patogumo, aiškios naudos ir skonio, o prekių ženklai tai bando atliepti nuo funkcinio gėrimo iki graikiško tipo jogurto ar užstato grąžinimo įpročių. Rinkai tai reiškia, kad kova vyksta ne vien dėl kainos, bet ir dėl kasdienio ritualo, kurį žmogus pasirenka kartoti.

  • DI, kanapės ir milijonai iš skardinių: kas šiandien labiausiai kursto mūsų apetitą?

    Kas šiandien valdo apetitą?

    Nuolatiniai pranešimai, užduočių gausa ir informacijos perteklius vis dažniau verčia ieškoti greitų būdų susikaupti. Todėl auga funkcinių gėrimų rinka, kuri siūlo ne tik kofeino impulsą, bet ir sudėties pažadą prisidėti prie savijautos.

    Tokios kategorijos produktai dažniausiai remiasi B grupės vitaminais, aminorūgštimis ir kitais priedais, siejamais su energijos apykaita ir nervų sistemos veikla. Vis dėlto specialistai primena, kad jokie gėrimai nepakeičia miego, subalansuotos mitybos ir pertraukų darbe.

    Nauji skoniai ir turinio kūrėjų pinigai

    Lenkijoje įsitvirtinęs funkcinių gėrimų prekės ženklas „Brainer“ plečia asortimentą ir komunikaciją grįsdamas vasariškais skoniais. Greta uogų ir tropinių vaisių derinių atsiranda ir gaivesni, su mėtomis ar citrusais siejami variantai.

    Prekės ženklas taip pat pristatė programą „Brainer Venture“, skirtą interneto turinio kūrėjams. Skelbiama, kad penkių atrinktų idėjų autoriai gaus po maždaug 2 300 eurų vertės paramą, be to, bus siūlomi mokymai ir mentorystė.

    Graikiško tipo produktai ir užkandžių bumas

    Pirkėjų įpročiai keičiasi ir pieno produktų lentynose: graikiško tipo jogurtų segmentas per pastaruosius metus Lenkijoje augo dviženkliu tempu. Gamintojai į tai reaguoja kurdami tirštesnes tekstūras ir patogius dviejų skyrių indelius su traškiais priedais.

    „Danone“ pristatė naują „Fantasia“ graikiško tipo versiją, kurioje derinamas tirštas jogurtas ir atskirai pateikiami priedai, pavyzdžiui, granola, riešutai ar šokoladas. Toks formatas taikosi į vartotojus, kurie nori deserto pojūčio, bet renkasi baltymingesnį produktą.

    Maisto skonių paieškos stipriai remiasi ir įvaizdžio ekonomika, kai receptus bei prieskonių mišinius kuria nuomonės formuotojai. Lenkijoje bendradarbiavimą tęsia kūrėjas Michałas Korkoszas ir prekės ženklas „KAMIS“, pristatydami naujus prieskonių mišinius, orientuotus į greitą namų virtuvę.

    Tokie produktai paprastai taikosi į kasdienį vartojimą, kai norima greitai pagyvinti ryžius, makaronus ar daržovių patiekalus. Rinka rodo aiškią tendenciją: vartotojai taupo laiką, bet nori įspūdžio lėkštėje.

    Ką žmonės valgo darbe?

    Grįžus į rutiną po atostogų aktualėja klausimas, ką valgyti darbe ar mokykloje. Apklausų duomenys rodo, kad dažniausias pasirinkimas išlieka namuose ruoštos sumuštinės, o taip pat vaisiai, jogurtai ir kiti greiti užkandžiai.

    Tyrimuose matyti ir amžiaus skirtumai: jaunesni dažniau renkasi greitą maistą ar pietus netoliese esančiuose baruose, o vyresni linkę valgyti namuose. Kartu ryškėja ir kainos faktorius, nes planuojant pietus vis dažniau skaičiuojamas mėnesio biudžetas.

    Greitojo maisto tinklai tuo metu stiprina akcijas, orientuotas į grupinius užsakymus ir pristatymą. Lenkijoje „KFC“ laikinai grąžino pasiūlymą, kai antras kibirėlis parduodamas su nuolaida, taip taikantis į biuro pietus ir vakarinius užsakymus namuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažnos akcijos skatina impulsyvius pasirinkimus, o ilgainiui formuoja įprotį maistą rinktis pagal kainą ir patogumą. Tai ypač aktualu, kai kasdienybėje trūksta laiko gaminimui.

    Skardinės, užstatas ir realūs milijonai

    Dar viena stipri tendencija Lenkijoje susijusi su taros užstato sistema ir pakuočių grąžinimu. Apklausose dauguma gyventojų teigia reguliariai grąžinantys skardines ir butelius, dažniausiai dėl grąžinamos sumos, bet neretai ir dėl švaresnės aplinkos.

    Įdomu tai, kad dalis žmonių pakuotes renka ir viešose vietose, o kai kuriems tai tapo papildomu pajamų šaltiniu. Skelbiama, kad nuo sistemos starto pakuočių grąžinimo apimtys pasiekė milijardinius vienetus, todėl ekonominė paskata čia veikia kartu su aplinkosauginiu efektu.

    Gerieji riebalai ir makadamijos mados

    Ilgus metus riebalai buvo siejami tik su kalorijomis, tačiau dabar vis dažniau kalbama apie kokybę ir nesočiuosius riebalus. Apklausų duomenimis, didelė dalis vartotojų deklaruoja sąmoningai įtraukiantys vadinamuosius geruosius riebalus į mitybą.

    Mitybos rekomendacijose pabrėžiama, kad nesočiosios riebalų rūgštys svarbios širdies ir kraujagyslių sistemai, o jų šaltiniai dažniausiai yra alyvuogių aliejus, riešutai ir riebi žuvis. Pastaraisiais metais dažniau minimos ir makadamijos, kurios aktyviai reklamuojamos kaip vertingas užkandis.

    Importo statistika rodo augantį makadamijų kiekį Lenkijos rinkoje, o kartu plečiasi ir visas riešutų bei džiovintų vaisių segmentas. Šią bangą stiprina edukacinės kampanijos, kurios siekia keisti vartotojų supratimą, kad sveikesni pasirinkimai nebūtinai turi būti nuobodūs.

    Vis dėlto dietologai primena saiko principą: net ir vertingi produktai yra kaloringi, todėl svarbu porcijos dydis ir bendra dienos mitybos struktūra. Kitaip tariant, mados keičiasi, bet pagrindas išlieka tas pats.

  • Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Kur kilo abejonės dėl mokesčių?

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta teiginiai, kad už grąžintą tarą gautas užstatas gali tapti apmokestinamomis pajamomis, o mokesčių administratorius esą stebės aktyviausius taros grąžintojus. Diskusijas dar labiau pakurstė įrašai, kuriuose minimi žmonės, grąžinantys didelius kiekius pakuočių.

    Lenkijoje nuo 2025 metų spalio 1 dienos veikia užstato sistema, o pereinamuoju laikotarpiu rinkoje buvo ir pakuočių su užstato ženklu, ir be jo. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos gamintojams, kurie renkasi tiekti į rinką pakuotes be užstato žymėjimo, taikomi papildomi produktų mokesčiai, o prisijungusieji prie sistemos gali tiekti tik užstatines pakuotes.

    Kada užstatas nelaikomas pajamomis?

    Lenkijos finansų viceministras ir Nacionalinės mokesčių administracijos vadovas Marcinas Łoboda viešai išsklaidė dalį abejonių. Jis pabrėžė, kad vien žmogaus savarankiškai surenkama ir į taromatą priduodama tara savaime nėra laikoma ūkine veikla.

    „Savarankiškas butelių rinkimas ir atidavimas į taromatus nėra ūkinė veikla“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Pasak viceministro, užstato sistemos tikslas pirmiausia yra didinti pakuočių surinkimą ir perdirbimą, o gyventojų aktyvumas priduodant tarą yra teigiamas šios sistemos rezultatas. Todėl situacijose, kai žmogus pats surenka ir pats priduoda tarą, papildomos mokestinės prievolės neturėtų atsirasti vien dėl paties veiksmo.

    Kada gali atsirasti apmokestinimas?

    Viceministras atkreipė dėmesį, kad vertinimas gali pasikeisti, jei taros surinkimas įgyja organizuotos veiklos požymių. Rizika didėja tada, kai asmuo ne pats renka, o samdo kitus žmones rinkti tarą, o pats sistemingai gauna naudą iš jų darbo.

    „Jei tai yra organizuota versija, kai turime asmenis, kurie mums renka, o mes tik naudojamės rezultatu, tuomet matyti organizaciniai ir sisteminiai ūkinės veiklos požymiai, ir tokie dalykai tikrai bus apmokestinti“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Tokiais atvejais esmė yra ne pats užstatas, o veiklos pobūdis: reguliarumas, organizuotumas, samdomas darbas ir aiškus tikslas uždirbti. Praktikoje tai reiškia, kad mokesčių klausimas labiau sietinas su veikla, panašia į verslą, o ne su pavieniu ar net dažnu taros pridavimu.

    Pagal Lenkijos užstato sistemos taisykles už vieną plastikinį butelį ar aliuminio skardinę grąžinamas 0,12 euro užstatas, o už daugkartinį stiklinį butelį – apie 0,23 euro. Dideli grąžinamos taros kiekiai patraukia dėmesį viešojoje erdvėje, tačiau viceministro komentaras rodo, kad lemiamas kriterijus yra tai, ar veiksmai turi ūkinės veiklos požymių.

  • Už grąžinta per 1 mlrd. pakuočių: užstato sistema kelia ginčus, bet ministerija kalba apie saugumą

    Lenkijoje veikianti užstato sistema, kuri formaliai startavo 2025 metų spalio 1 dieną, tačiau realiai įsibėgėjo 2026 metų pradžioje, jau davė apčiuopiamą rezultatą: gyventojai grąžino kiek daugiau nei 1 milijardą PET butelių ir skardinių. Kartu tai išryškino įtampą tarp gamintojų, atliekų tvarkymo sektoriaus ir savivaldybių, kurios baiminasi didesnių komunalinių atliekų tvarkymo kaštų.

    Seimo pakomitečio diskusijose gamintojai ir dalis rinkos dalyvių akcentavo, kad sistema buvo paleista nepakankamai pasiruošus, o labiausiai tai pajuto savivaldybės. Iš jų surinkimo srauto ištraukiamos vertingiausios frakcijos, pirmiausia PET ir aliuminis, todėl mažėja pajamos iš antrinių žaliavų ir didėja rizika, kad mokesčiai gyventojams gali augti.

    Užstatas ir ROP: kas keičiasi?

    Užstato sistema, pasak Klimato ir aplinkos ministerijos, yra tik vienas žingsnis link žiedinės ekonomikos, kurioje daugiau dėmesio skiriama perdirbimui ir perdirbtų žaliavų naudojimui. Kitas etapas yra planuojama gamintojų atsakomybės plėtra, kai už pakuočių surinkimą ir sutvarkymą didesnę finansinę naštą prisiimtų į rinką pakuotes išleidžiantys verslai, o ne vien savivaldybių gyventojai per vietinius mokesčius.

    Ministerijos siūlomame modelyje numatoma, kad gamintojų įmokos būtų administruojamos per Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, o vėliau paskirstomos savivaldybėms. Diskusijose nuskambėjo ir konkrečios sumos, siejamos su gyventojų skaičiumi bei papildomu finansavimu už selektyviai surinktas atliekas, tačiau gamintojai šį mechanizmą kritikuoja, vadindami jį nauju mokesčiu.

    „Esame finišo tiesiojoje rengiant įstatymo dėl gamintojų atsakomybės plėtros projektą ir dedame pastangas, kad jis būtų aukštos kokybės“, – sakė klimato ir aplinkos viceministrė Anita Sowińska.

    Savivaldybių ir rinkos kritika

    Savivaldybių atstovai pabrėžia, kad užstato sistema pakeitė atliekų srautų ekonomiką: iš komunalinio srauto „iškeliauja“ brangiausiai parduodamos medžiagos, todėl likusią infrastruktūrą išlaikyti darosi brangiau. Tai ypač aktualu didmiesčiams, kuriuose atliekų surinkimo ir apdorojimo sutartys dažnai sudarytos ilgesniam laikotarpiui, o kainodara paremta ankstesniais atliekų sudėties skaičiavimais.

    Atliekų tvarkymo sektoriaus atstovai taip pat kelia klausimą dėl aiškių taisyklių ir skaidrumo, kaip bus nustatomi tikslai bei dalijamos lėšos. Kritikai teigia, kad sprendimų priėmimas turi būti labiau apibrėžtas, kad nebūtų vietos skirtingoms interpretacijoms ir nelygioms konkurencijos sąlygoms.

    „Užstato sistema pablogino savivaldybių padėtį, nes iš jų sistemos dingo vertingiausios frakcijos, o tai reiškia realų pajamų kritimą ir didesnius kaštus“, – sakė savivaldybių poziciją pristatęs Piotr Kruszewski.

    Ar užstato sistema gali būti atšaukta?

    Diskusijose pasigirdo siūlymų užstato sistemą koreguoti iš esmės, o kai kurie politikai svarstė net pasitraukimo scenarijų. Vis dėlto atliekų prevencijos ir aplinkosaugos organizacijų atstovai primena, kad užstato mechanizmas tiesiogiai siejamas su Europos Sąjungos kryptimi mažinti taršą ir didinti pakuočių surinkimą, todėl realistiškesnė kryptis yra sistemos tobulinimas, o ne jos panaikinimas.

    Tuo pat metu dalis stebėtojų akcentuoja greitai pastebimą efektą viešosiose erdvėse: mažiau paliekamų skardinių ir PET butelių parkuose, pakelėse ar gamtoje. Tokie pokyčiai dažniausiai pasimato greičiau nei finansiniai sistemos rezultatai, kurie priklauso nuo supirkimo kainų, infrastruktūros kaštų ir surinkimo apimčių.

    Ministerija akcentuoja žaliavų saugumą

    Klimato ir aplinkos ministerija bei pakuočių sektoriaus dalis užstato sistemą gina kitu argumentu: ji esą padeda užsitikrinti švaresnę antrinę žaliavą ir sutrumpina tiekimo grandines. Tai ypač svarbu, kai pasaulinė prekyba patiria sukrėtimų dėl geopolitinių rizikų, o žaliavų kainos ir prieinamumas tampa mažiau nuspėjami.

    Ministerijos pozicija remiasi tuo, kad užstato sistema sukuria didelį, stabilų srautą perdirbimui tinkamų medžiagų, todėl didėja galimybės vietoje gaminti pakuotes iš perdirbtų žaliavų. Tokiu būdu, anot ministerijos, mažėja priklausomybė nuo importo ir jautrumas pasauliniams tiekimo sutrikimams.

    „Užstato sistema didina Europos žaliavų saugumą, o dabartinėje geopolitinėje situacijoje tai tampa strateginiu klausimu“, – sakė viceministrė Anita Sowińska.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks sumažinti įtampas dėl savivaldybių finansų ir kaip praktiškai veiks planuojamas gamintojų atsakomybės plėtros modelis. Nuo šių sprendimų priklausys ne tik atliekų tvarkymo sistemos kaina, bet ir tai, ar užstato sistema taps tvirtu pagrindu žiedinei ekonomikai, o ne dar vienu ginčų šaltiniu.

  • Lenkijos užstato sistema pasiekė 1 mlrd. pakuočių: ministerija skelbia naujus skaičius ir akcentus

    Lenkijos užstato sistema pasiekė 1 mlrd. pakuočių: ministerija skelbia naujus skaičius ir akcentus

    Lenkijoje įdiegta gėrimų pakuočių užstato sistema vis ryškiau keičia vartotojų įpročius: per palyginti trumpą laiką į apyvartą sugrąžinta daugiau kaip 1 000 000 000 užstatu pažymėtų pakuočių. Naujausius duomenis pristatė Klimato ir aplinkos ministerija, pabrėždama, kad sistema padeda mažinti šiukšlinimą ir didina perdirbimui tinkamų žaliavų srautą.

    Ministerijos atstovai akcentuoja, kad pagrindinis užstato tikslas yra žiedinė ekonomika, kai pakuotė nėra laikoma atlieka, o tampa žaliava naujiems gaminiams. Tokiu būdu lengviau užtikrinti aukštesnės kokybės plastiką ir metalą, o dalis surinktos medžiagos gali būti panaudota ir naujoms pakuotėms, įskaitant skirtas sąlyčiui su maistu.

    Kaip veikia sistema ir kas už ją moka

    Lenkijos modelis remiasi išplėstine gamintojo atsakomybe: sistemos veikimą finansuoja gėrimų gamintojai ir importuotojai, kurie moka įmokas sistemos operatoriams. Vartotojui užstatas iš esmės yra neutralus, nes grąžinamas atnešus pakuotę į surinkimo vietą.

    Parduotuvės ir kiti surinkimo taškai už pakuočių priėmimą gauna aptarnavimo mokestį, o lėšos iš negrąžintų užstatų negali virsti papildomu pelnu. Pasak ministerijos, jos turi būti naudojamos sistemos veiklai užtikrinti, pavyzdžiui, logistikai, transportui, rūšiavimo infrastruktūrai ar visuomenės informavimui.

    57 tūkst. surinkimo vietų ir plėtra mažose parduotuvėse

    Šalyje šiuo metu veikia apie 57 000 pakuočių surinkimo taškų, iš jų maždaug 12 500 turi taromatus. Ministerija teigia matanti ypač spartų tinklo augimą mažesnėse, iki 200 kvadratinių metrų ploto parduotuvėse, kurios ilgą laiką buvo laikomos sudėtingiausia grandimi dėl vietos ir logistikos.

    Augantis surinkimo taškų skaičius svarbus ne tik patogumui: kuo tankesnis tinklas, tuo didesnė tikimybė, kad pakuotės bus grąžinamos reguliariai, o ne atsidurs mišrių atliekų sraute. Tai taip pat mažina savivaldybių išlaidas teritorijų tvarkymui, nes mažiau taros lieka parkuose, pakelėse ar miškuose.

    „Pilkoji zona“ ir kontrolės argumentai

    Viešojoje erdvėje kartais keliami klausimai dėl galimų piktnaudžiavimų, tačiau ministerija tikina, kad sistemoje numatyti saugikliai riboja fiktyvių grąžinimų riziką. Po 2024 metais priimtų teisės aktų pakeitimų užstatas turi aiškiai sekti paskui pakuotę, o sistemoje dalyvaujantys subjektai tarpusavyje tikrina atsiskaitymų pagrįstumą.

    Ministerijos vertinimu, užstato sistemos poveikis yra platesnis nei vien atliekų surinkimas: ji kuria papildomą paklausą transporto, rūšiavimo ir perdirbimo sektoriams, o tai reiškia naujas darbo vietas regionuose. Kartu, kaip pabrėžiama, mažas kasdienis veiksmas grąžinant butelį ar skardinę tampa praktiniu žingsniu stiprinant aplinkosauginius įpročius.

  • „Biedronka“ keičia taros grąžinimą: be šio veiksmo butelkomate pinigų negausite

    „Biedronka“ keičia taros grąžinimą: be šio veiksmo butelkomate pinigų negausite

    Prekybos tinklas „Biedronka“ nuo gegužės 5 dienos atnaujina taros grąžinimo tvarką ir labiau remsis skaitmeniniais sprendimais. Pagrindinė naujovė – e. piniginė programėlėje, leidžianti už grąžintas pakuotes sukauptą užstatą panaudoti apsiperkant.

    Nuo šiol, norint pasinaudoti greitesniu grąžinimo būdu, prieš baigiant taros pridavimą automatuose reikės nuskenuoti programėlėje sugeneruotą kodą. Jei šio žingsnio nepadarysite laiku, išmokėjimas į e. piniginę gali neįvykti, todėl tinklas ragina procesą atlikti dar prie taromato.

    Kartu keičiasi ir identifikavimo principas: e. piniginės funkcija nebebus siejama su telefono numeriu ar fizine lojalumo kortele. Praktikoje tai reiškia, kad taromate svarbiausias tampa būtent kodas iš programėlės „Moja Biedronka“.

    Kur dingsta grąžinti pinigai?

    Svarbus niuansas – į e. piniginę pervestų lėšų negalima atsiimti grynaisiais kasoje. Jos išsaugomos elektroniniu pavidalu ir pritaikomos kaip nuolaida per kitus apsipirkimus „Biedronka“ parduotuvėse.

    Tokį sprendimą prekybininkai aiškina siekiu sutrumpinti aptarnavimo laiką ir sumažinti popierinių kvitų poreikį. Vis dėlto daliai pirkėjų tai gali būti nepatogu, jei jie tikėjosi užstatą susigrąžinti grynaisiais.

    Popierinis kvitas išlieka

    Tiems, kurie nenori naudotis programėle ar skaitmeniniais būdais, paliekama įprasta alternatyva. Grąžinus tarą taromate galima atsispausdinti popierinį kvitą, su kuriuo užstatą įmanoma atgauti kasoje.

    Tokia dviejų kelių schema taikoma ir kitose Europos šalyse, kur užstato sistemos veikia ne vienerius metus: skaitmenizavimas didina patogumą daliai vartotojų, tačiau kartu reikalauja aiškių taisyklių ir paprastų alternatyvų tiems, kurie renkasi tradicinį aptarnavimą.

    Kaip veikia užstato sistema?

    Užstato principas paprastas: perkant gėrimus tam tikrose pakuotėse papildomai sumokamas užstatas, kuris grąžinamas pridavus tuščią tarą. Daugelyje sistemų kvitas nėra būtinas, o grąžinimas galimas parduotuvėse, kuriose įrengti taromatai arba priėmimo vietos.

    Paprastai didesnės prekybos vietos turi pareigą priimti tarą, o mažesnėms tokia prievolė taikoma ne visada. Dėl to pirkėjams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar konkrečioje parduotuvėje yra taromatas ir kokie atsiskaitymo būdai siūlomi.