CP v2

Tag: Užstato sistema

  • Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Kur kilo abejonės dėl mokesčių?

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta teiginiai, kad už grąžintą tarą gautas užstatas gali tapti apmokestinamomis pajamomis, o mokesčių administratorius esą stebės aktyviausius taros grąžintojus. Diskusijas dar labiau pakurstė įrašai, kuriuose minimi žmonės, grąžinantys didelius kiekius pakuočių.

    Lenkijoje nuo 2025 metų spalio 1 dienos veikia užstato sistema, o pereinamuoju laikotarpiu rinkoje buvo ir pakuočių su užstato ženklu, ir be jo. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos gamintojams, kurie renkasi tiekti į rinką pakuotes be užstato žymėjimo, taikomi papildomi produktų mokesčiai, o prisijungusieji prie sistemos gali tiekti tik užstatines pakuotes.

    Kada užstatas nelaikomas pajamomis?

    Lenkijos finansų viceministras ir Nacionalinės mokesčių administracijos vadovas Marcinas Łoboda viešai išsklaidė dalį abejonių. Jis pabrėžė, kad vien žmogaus savarankiškai surenkama ir į taromatą priduodama tara savaime nėra laikoma ūkine veikla.

    „Savarankiškas butelių rinkimas ir atidavimas į taromatus nėra ūkinė veikla“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Pasak viceministro, užstato sistemos tikslas pirmiausia yra didinti pakuočių surinkimą ir perdirbimą, o gyventojų aktyvumas priduodant tarą yra teigiamas šios sistemos rezultatas. Todėl situacijose, kai žmogus pats surenka ir pats priduoda tarą, papildomos mokestinės prievolės neturėtų atsirasti vien dėl paties veiksmo.

    Kada gali atsirasti apmokestinimas?

    Viceministras atkreipė dėmesį, kad vertinimas gali pasikeisti, jei taros surinkimas įgyja organizuotos veiklos požymių. Rizika didėja tada, kai asmuo ne pats renka, o samdo kitus žmones rinkti tarą, o pats sistemingai gauna naudą iš jų darbo.

    „Jei tai yra organizuota versija, kai turime asmenis, kurie mums renka, o mes tik naudojamės rezultatu, tuomet matyti organizaciniai ir sisteminiai ūkinės veiklos požymiai, ir tokie dalykai tikrai bus apmokestinti“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Tokiais atvejais esmė yra ne pats užstatas, o veiklos pobūdis: reguliarumas, organizuotumas, samdomas darbas ir aiškus tikslas uždirbti. Praktikoje tai reiškia, kad mokesčių klausimas labiau sietinas su veikla, panašia į verslą, o ne su pavieniu ar net dažnu taros pridavimu.

    Pagal Lenkijos užstato sistemos taisykles už vieną plastikinį butelį ar aliuminio skardinę grąžinamas 0,12 euro užstatas, o už daugkartinį stiklinį butelį – apie 0,23 euro. Dideli grąžinamos taros kiekiai patraukia dėmesį viešojoje erdvėje, tačiau viceministro komentaras rodo, kad lemiamas kriterijus yra tai, ar veiksmai turi ūkinės veiklos požymių.

  • Už grąžinta per 1 mlrd. pakuočių: užstato sistema kelia ginčus, bet ministerija kalba apie saugumą

    Lenkijoje veikianti užstato sistema, kuri formaliai startavo 2025 metų spalio 1 dieną, tačiau realiai įsibėgėjo 2026 metų pradžioje, jau davė apčiuopiamą rezultatą: gyventojai grąžino kiek daugiau nei 1 milijardą PET butelių ir skardinių. Kartu tai išryškino įtampą tarp gamintojų, atliekų tvarkymo sektoriaus ir savivaldybių, kurios baiminasi didesnių komunalinių atliekų tvarkymo kaštų.

    Seimo pakomitečio diskusijose gamintojai ir dalis rinkos dalyvių akcentavo, kad sistema buvo paleista nepakankamai pasiruošus, o labiausiai tai pajuto savivaldybės. Iš jų surinkimo srauto ištraukiamos vertingiausios frakcijos, pirmiausia PET ir aliuminis, todėl mažėja pajamos iš antrinių žaliavų ir didėja rizika, kad mokesčiai gyventojams gali augti.

    Užstatas ir ROP: kas keičiasi?

    Užstato sistema, pasak Klimato ir aplinkos ministerijos, yra tik vienas žingsnis link žiedinės ekonomikos, kurioje daugiau dėmesio skiriama perdirbimui ir perdirbtų žaliavų naudojimui. Kitas etapas yra planuojama gamintojų atsakomybės plėtra, kai už pakuočių surinkimą ir sutvarkymą didesnę finansinę naštą prisiimtų į rinką pakuotes išleidžiantys verslai, o ne vien savivaldybių gyventojai per vietinius mokesčius.

    Ministerijos siūlomame modelyje numatoma, kad gamintojų įmokos būtų administruojamos per Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, o vėliau paskirstomos savivaldybėms. Diskusijose nuskambėjo ir konkrečios sumos, siejamos su gyventojų skaičiumi bei papildomu finansavimu už selektyviai surinktas atliekas, tačiau gamintojai šį mechanizmą kritikuoja, vadindami jį nauju mokesčiu.

    „Esame finišo tiesiojoje rengiant įstatymo dėl gamintojų atsakomybės plėtros projektą ir dedame pastangas, kad jis būtų aukštos kokybės“, – sakė klimato ir aplinkos viceministrė Anita Sowińska.

    Savivaldybių ir rinkos kritika

    Savivaldybių atstovai pabrėžia, kad užstato sistema pakeitė atliekų srautų ekonomiką: iš komunalinio srauto „iškeliauja“ brangiausiai parduodamos medžiagos, todėl likusią infrastruktūrą išlaikyti darosi brangiau. Tai ypač aktualu didmiesčiams, kuriuose atliekų surinkimo ir apdorojimo sutartys dažnai sudarytos ilgesniam laikotarpiui, o kainodara paremta ankstesniais atliekų sudėties skaičiavimais.

    Atliekų tvarkymo sektoriaus atstovai taip pat kelia klausimą dėl aiškių taisyklių ir skaidrumo, kaip bus nustatomi tikslai bei dalijamos lėšos. Kritikai teigia, kad sprendimų priėmimas turi būti labiau apibrėžtas, kad nebūtų vietos skirtingoms interpretacijoms ir nelygioms konkurencijos sąlygoms.

    „Užstato sistema pablogino savivaldybių padėtį, nes iš jų sistemos dingo vertingiausios frakcijos, o tai reiškia realų pajamų kritimą ir didesnius kaštus“, – sakė savivaldybių poziciją pristatęs Piotr Kruszewski.

    Ar užstato sistema gali būti atšaukta?

    Diskusijose pasigirdo siūlymų užstato sistemą koreguoti iš esmės, o kai kurie politikai svarstė net pasitraukimo scenarijų. Vis dėlto atliekų prevencijos ir aplinkosaugos organizacijų atstovai primena, kad užstato mechanizmas tiesiogiai siejamas su Europos Sąjungos kryptimi mažinti taršą ir didinti pakuočių surinkimą, todėl realistiškesnė kryptis yra sistemos tobulinimas, o ne jos panaikinimas.

    Tuo pat metu dalis stebėtojų akcentuoja greitai pastebimą efektą viešosiose erdvėse: mažiau paliekamų skardinių ir PET butelių parkuose, pakelėse ar gamtoje. Tokie pokyčiai dažniausiai pasimato greičiau nei finansiniai sistemos rezultatai, kurie priklauso nuo supirkimo kainų, infrastruktūros kaštų ir surinkimo apimčių.

    Ministerija akcentuoja žaliavų saugumą

    Klimato ir aplinkos ministerija bei pakuočių sektoriaus dalis užstato sistemą gina kitu argumentu: ji esą padeda užsitikrinti švaresnę antrinę žaliavą ir sutrumpina tiekimo grandines. Tai ypač svarbu, kai pasaulinė prekyba patiria sukrėtimų dėl geopolitinių rizikų, o žaliavų kainos ir prieinamumas tampa mažiau nuspėjami.

    Ministerijos pozicija remiasi tuo, kad užstato sistema sukuria didelį, stabilų srautą perdirbimui tinkamų medžiagų, todėl didėja galimybės vietoje gaminti pakuotes iš perdirbtų žaliavų. Tokiu būdu, anot ministerijos, mažėja priklausomybė nuo importo ir jautrumas pasauliniams tiekimo sutrikimams.

    „Užstato sistema didina Europos žaliavų saugumą, o dabartinėje geopolitinėje situacijoje tai tampa strateginiu klausimu“, – sakė viceministrė Anita Sowińska.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks sumažinti įtampas dėl savivaldybių finansų ir kaip praktiškai veiks planuojamas gamintojų atsakomybės plėtros modelis. Nuo šių sprendimų priklausys ne tik atliekų tvarkymo sistemos kaina, bet ir tai, ar užstato sistema taps tvirtu pagrindu žiedinei ekonomikai, o ne dar vienu ginčų šaltiniu.

  • Lenkijos užstato sistema pasiekė 1 mlrd. pakuočių: ministerija skelbia naujus skaičius ir akcentus

    Lenkijos užstato sistema pasiekė 1 mlrd. pakuočių: ministerija skelbia naujus skaičius ir akcentus

    Lenkijoje įdiegta gėrimų pakuočių užstato sistema vis ryškiau keičia vartotojų įpročius: per palyginti trumpą laiką į apyvartą sugrąžinta daugiau kaip 1 000 000 000 užstatu pažymėtų pakuočių. Naujausius duomenis pristatė Klimato ir aplinkos ministerija, pabrėždama, kad sistema padeda mažinti šiukšlinimą ir didina perdirbimui tinkamų žaliavų srautą.

    Ministerijos atstovai akcentuoja, kad pagrindinis užstato tikslas yra žiedinė ekonomika, kai pakuotė nėra laikoma atlieka, o tampa žaliava naujiems gaminiams. Tokiu būdu lengviau užtikrinti aukštesnės kokybės plastiką ir metalą, o dalis surinktos medžiagos gali būti panaudota ir naujoms pakuotėms, įskaitant skirtas sąlyčiui su maistu.

    Kaip veikia sistema ir kas už ją moka

    Lenkijos modelis remiasi išplėstine gamintojo atsakomybe: sistemos veikimą finansuoja gėrimų gamintojai ir importuotojai, kurie moka įmokas sistemos operatoriams. Vartotojui užstatas iš esmės yra neutralus, nes grąžinamas atnešus pakuotę į surinkimo vietą.

    Parduotuvės ir kiti surinkimo taškai už pakuočių priėmimą gauna aptarnavimo mokestį, o lėšos iš negrąžintų užstatų negali virsti papildomu pelnu. Pasak ministerijos, jos turi būti naudojamos sistemos veiklai užtikrinti, pavyzdžiui, logistikai, transportui, rūšiavimo infrastruktūrai ar visuomenės informavimui.

    57 tūkst. surinkimo vietų ir plėtra mažose parduotuvėse

    Šalyje šiuo metu veikia apie 57 000 pakuočių surinkimo taškų, iš jų maždaug 12 500 turi taromatus. Ministerija teigia matanti ypač spartų tinklo augimą mažesnėse, iki 200 kvadratinių metrų ploto parduotuvėse, kurios ilgą laiką buvo laikomos sudėtingiausia grandimi dėl vietos ir logistikos.

    Augantis surinkimo taškų skaičius svarbus ne tik patogumui: kuo tankesnis tinklas, tuo didesnė tikimybė, kad pakuotės bus grąžinamos reguliariai, o ne atsidurs mišrių atliekų sraute. Tai taip pat mažina savivaldybių išlaidas teritorijų tvarkymui, nes mažiau taros lieka parkuose, pakelėse ar miškuose.

    „Pilkoji zona“ ir kontrolės argumentai

    Viešojoje erdvėje kartais keliami klausimai dėl galimų piktnaudžiavimų, tačiau ministerija tikina, kad sistemoje numatyti saugikliai riboja fiktyvių grąžinimų riziką. Po 2024 metais priimtų teisės aktų pakeitimų užstatas turi aiškiai sekti paskui pakuotę, o sistemoje dalyvaujantys subjektai tarpusavyje tikrina atsiskaitymų pagrįstumą.

    Ministerijos vertinimu, užstato sistemos poveikis yra platesnis nei vien atliekų surinkimas: ji kuria papildomą paklausą transporto, rūšiavimo ir perdirbimo sektoriams, o tai reiškia naujas darbo vietas regionuose. Kartu, kaip pabrėžiama, mažas kasdienis veiksmas grąžinant butelį ar skardinę tampa praktiniu žingsniu stiprinant aplinkosauginius įpročius.

  • „Biedronka“ keičia taros grąžinimą: be šio veiksmo butelkomate pinigų negausite

    „Biedronka“ keičia taros grąžinimą: be šio veiksmo butelkomate pinigų negausite

    Prekybos tinklas „Biedronka“ nuo gegužės 5 dienos atnaujina taros grąžinimo tvarką ir labiau remsis skaitmeniniais sprendimais. Pagrindinė naujovė – e. piniginė programėlėje, leidžianti už grąžintas pakuotes sukauptą užstatą panaudoti apsiperkant.

    Nuo šiol, norint pasinaudoti greitesniu grąžinimo būdu, prieš baigiant taros pridavimą automatuose reikės nuskenuoti programėlėje sugeneruotą kodą. Jei šio žingsnio nepadarysite laiku, išmokėjimas į e. piniginę gali neįvykti, todėl tinklas ragina procesą atlikti dar prie taromato.

    Kartu keičiasi ir identifikavimo principas: e. piniginės funkcija nebebus siejama su telefono numeriu ar fizine lojalumo kortele. Praktikoje tai reiškia, kad taromate svarbiausias tampa būtent kodas iš programėlės „Moja Biedronka“.

    Kur dingsta grąžinti pinigai?

    Svarbus niuansas – į e. piniginę pervestų lėšų negalima atsiimti grynaisiais kasoje. Jos išsaugomos elektroniniu pavidalu ir pritaikomos kaip nuolaida per kitus apsipirkimus „Biedronka“ parduotuvėse.

    Tokį sprendimą prekybininkai aiškina siekiu sutrumpinti aptarnavimo laiką ir sumažinti popierinių kvitų poreikį. Vis dėlto daliai pirkėjų tai gali būti nepatogu, jei jie tikėjosi užstatą susigrąžinti grynaisiais.

    Popierinis kvitas išlieka

    Tiems, kurie nenori naudotis programėle ar skaitmeniniais būdais, paliekama įprasta alternatyva. Grąžinus tarą taromate galima atsispausdinti popierinį kvitą, su kuriuo užstatą įmanoma atgauti kasoje.

    Tokia dviejų kelių schema taikoma ir kitose Europos šalyse, kur užstato sistemos veikia ne vienerius metus: skaitmenizavimas didina patogumą daliai vartotojų, tačiau kartu reikalauja aiškių taisyklių ir paprastų alternatyvų tiems, kurie renkasi tradicinį aptarnavimą.

    Kaip veikia užstato sistema?

    Užstato principas paprastas: perkant gėrimus tam tikrose pakuotėse papildomai sumokamas užstatas, kuris grąžinamas pridavus tuščią tarą. Daugelyje sistemų kvitas nėra būtinas, o grąžinimas galimas parduotuvėse, kuriose įrengti taromatai arba priėmimo vietos.

    Paprastai didesnės prekybos vietos turi pareigą priimti tarą, o mažesnėms tokia prievolė taikoma ne visada. Dėl to pirkėjams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar konkrečioje parduotuvėje yra taromatas ir kokie atsiskaitymo būdai siūlomi.