CP v2

Tag: Vabzdžių įkandimai

  • Vasarą į mišką ar parką be šito geriau neikite: naminis purškalas nuo erkių ir uodų

    Vasarą į mišką ar parką be šito geriau neikite: naminis purškalas nuo erkių ir uodų

    Vasarą, kai suaktyvėja uodai ir erkės, žmonės vis dažniau ieško paprastų priemonių, kurios padėtų apsisaugoti gamtoje. Vienas populiariausių pasirinkimų – eterinių aliejų pagrindu pagaminti purškalai, nes jų kvapas gali trumpam sumažinti vabzdžių aktyvumą.

    Dažnai minimas kvapusis pelargonis (Pelargonium graveolens), kurio lapai patrinti skleidžia citrusų ir žolelių aromatą. Šį kvapą daugiausia lemia junginiai geraniolis ir citronelolis, kurie naudojami ir kai kuriuose repelentuose.

    Uodai grobio ieško pagal iškvepiamą anglies dioksidą ir žmogaus prakaito kvapus, o stiprūs aromatai gali šiuos signalus iš dalies užgožti. Dėl to eterinių aliejų kvapai kai kuriems žmonėms tampa papildoma priemone, ypač trumpesnių pasivaikščiojimų metu.

    Kaip pasigaminti purškalą namuose

    Naminį purškalą patogu ruošti mažame buteliuke su purkštuku. Paprastai naudojamas eterinis pelargonio aliejus, vanduo ir nedidelis kiekis spirito, kad aliejus geriau pasiskirstytų.

    Į buteliuką pirmiausia supilamas spiritas, tada įlašinamas eterinis aliejus ir mišinys gerai supurtomas. Galiausiai įpilama vandens ir vėl supurtoma, o prieš kiekvieną naudojimą buteliuką verta stipriai pakratyti.

    Tokį purškalą žmonės dažniausiai naudoja ant drabužių ir atvirų kūno vietų, ypač aplink kulkšnis, riešus ir kaklą. Svarbu vengti akių srities, sudirgintos odos ir nepamiršti, kad kvapiosios medžiagos gali palikti dėmių ant kai kurių audinių.

    Kiek laiko veikia ir ką būtina žinoti

    Eteriniai aliejai yra lakūs, todėl jų poveikis paprastai trunka trumpiau nei registruotų cheminių repelentų. Dėl to apsaugą dažnai tenka atnaujinti maždaug kas 1,5–2 valandas, ypač jei karšta, prakaituojama ar būnama prie vandens.

    Taip pat verta atlikti jautrumo mėginį, nes eteriniai aliejai kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją. Jei po naudojimo atsiranda paraudimas, perštėjimas ar bėrimas, priemonę reikia nedelsiant nuplauti ir jos nebevartoti.

    Nors kvapnūs purškalai gali būti papildoma priemonė, nuo erkių svarbiausia išlieka ir kiti įpročiai: uždaresni drabužiai, kūno apžiūra grįžus iš gamtos ir greitas įsisiurbusios erkės pašalinimas. Įtariant erkinio encefalito ar Laimo ligos simptomus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

  • Meszkės kandžioja skaudžiau nei uodai: pigūs triukai, kad jos laikytųsi atokiau visą vasarą

    Meszkės kandžioja skaudžiau nei uodai: pigūs triukai, kad jos laikytųsi atokiau visą vasarą

    Meszki vasarą gali sugadinti iškylas ir darbą sode ne prasčiau nei uodai, o jų įkandimai neretai būna skausmingesni ir ilgiau gyja. Skirtingai nei uodai, jos dažnai ne tik praduria odą, bet ją įpjauna, todėl reakcija gali būti ryškesnė: paraudimas, patinimas, deginimas ir stiprus niežulys.

    Didžiausias meszkių aktyvumas paprastai fiksuojamas šiltuoju sezonu, ypač prie vandens telkinių, drėgnose vietose ir pavakarėmis. Jos dažnai skraido spiečiais, tad pakanka kelių minučių lauke, kad įkandimų būtų daug ir jie susitelktų vienoje vietoje.

    Meszkes, kaip ir uodus, traukia iškvepiamas anglies dioksidas, kūno šiluma ir prakaito sudedamosios dalys. Po sporto ar karštą dieną, kai prakaituojama daugiau, rizika būti sukandžiotam išauga, ypač jei būnate drėgnose, nuo vėjo apsaugotose vietose.

    Prie to prisideda ir apranga bei kvapai: tamsūs drabužiai dažniau „patraukia“ vabzdžių dėmesį, o saldūs, vaisiniai ar gėliniai aromatai gali veikti kaip papildomas masalas. Dėl to išvykose verta rinktis šviesesnius, kūną dengiančius drabužius ir vengti intensyvių kvapų ant odos.

    Norint atbaidyti meszkes be agresyvių priemonių, dažnai pasitelkiami kvapai, kurie joms nemalonūs. Praktikoje žmonės dažniausiai renkasi vanilę, pipirmėtę ar česnaką: vieniems veiksmingiausia kvapą naudoti ant drabužių, kitiems tinka lengvai praskiesti purškalai, tačiau prieš tepant ant odos verta įsitikinti, kad priemonė nedirgina.

    Jei įkandimo išvengti nepavyko, svarbiausia ne kasytis, nes taip lengva sukelti infekciją ir prailginti gijimą. Niežulį ir patinimą dažniausiai sumažina šaltas kompresas, o namų sąlygomis kai kurie renkasi sodos tirštą košelę, svogūno griežinėlį ar praskiestą acto bei citrinos sulčių užtepimą, jei oda nėra pažeista.

    Ypatingo dėmesio reikia, jei patinimas greitai didėja, atsiranda išplitęs bėrimas, dusulys, veido ar gerklės tinimas, svaigimas. Tokiais atvejais tai gali būti stipri alerginė reakcija, todėl būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Nekasykite uodų įkandimo: mokslininkai atskleidė, kodėl taip tik pailginate uždegimą

    Niežtinti vieta po uodo ar kito vabzdžio įkandimo daugeliui atrodo smulkmena, tačiau įprotis kasytis gali gerokai pabloginti situaciją. Naujesni eksperimentiniai duomenys rodo, kad kasymas ne tik pažeidžia odą, bet ir suaktyvina uždegimines reakcijas, dėl kurių patinimas ir paraudimas užsitęsia.

    Tyrimuose, kuriuos vykdė dermatologijos ir imunologijos mokslininkai, buvo stebima, kas vyksta odoje, kai niežulys patenkinamas kasymu, o kai kasymas fiziškai apribojamas. Modeliniuose eksperimentuose naudoti gyvūnai, kuriems sukeltas alerginis odos uždegimas, leidęs imituoti panašias reakcijas į įkandimus.

    Ką parodė eksperimentai

    Rezultatai buvo aiškūs: tais atvejais, kai kasymas buvo ribojamas, patinimas ir uždegimo mastas sumažėjo. Tuo metu kai kasymas nebuvo ribojamas, uždegiminis atsakas sustiprėdavo, o audinių tinimas būdavo ryškesnis ir ilgiau trunkantis.

    Tai siejama su tuo, kad kasydami mechaniškai pažeidžiame odos barjerą. Organizmas tokį pažeidimą interpretuoja kaip papildomą dirgiklį ir į vietą pritraukia daugiau uždegime dalyvaujančių imuninių ląstelių, todėl reakcija ne rimsta, o įsisuka į uždarą ratą.

    Kodėl niežulys tik stiprėja

    Niežulys ir uždegimas dažnai maitina vienas kitą. Kasant didėja mikroįtrūkimų ir įdrėskimų tikimybė, o kartu didėja ir rizika, kad į pažeistą odą pateks bakterijų, todėl iš paprastos reakcijos gali išsivystyti antrinė infekcija.

    Be to, patinusi ir sudirgusi oda tampa jautresnė, todėl niežulys atrodo dar intensyvesnis, nors pradinė įkandimo reakcija galėjo būti trumpalaikė. Praktikoje tai reiškia, kad kelių minučių diskomfortas gali virsti kelių dienų varginančiu uždegimu.

    Ką daryti vietoj kasymo

    Gydytojai dažniausiai rekomenduoja pirmiausia mažinti niežulį ir patinimą, o ne mechaniškai dirginti odą. Paprastos priemonės, tokios kaip šaltas kompresas, gali greitai sumažinti tinimą ir laikinai numalšinti niežulį.

    Jei reakcija stipresnė, dažnai taikomi vietiniai antihistamininiai ar silpni priešuždegiminiai preparatai, o jautresniems žmonėms gali padėti geriamieji antihistamininiai vaistai. Vis dėlto, jei atsiranda sparčiai plintantis paraudimas, karštis, pūliavimas ar bendri simptomai, verta kreiptis į medikus.

    Specialistai primena ir apie alerginių reakcijų riziką: jeigu po įgėlimo pasireiškia veido, lūpų ar gerklės tinimas, dusulys, silpnumas ar staigus išplitęs bėrimas, tai gali būti anafilaksijos požymiai. Tokiu atveju būtina nedelsti ir kviesti skubią pagalbą.

  • Šiemet mašalų antplūdis: šie augalai balkone ir sode gali padėti juos atbaidyti

    Šiemet mašalų antplūdis: šie augalai balkone ir sode gali padėti juos atbaidyti

    Kodėl mašalai tokie įkyrūs?

    Mašalai yra gerokai mažesni už uodus, tačiau jų įkandimai dažnai sukelia ryškesnį paraudimą, skausmingą tinimą ir ilgiau trunkantį niežėjimą. Šiltuoju sezonu jų aktyvumas paprastai išauga prie vandens telkinių, drėgnose vietose ir ten, kur daug augmenijos.

    Šie vabzdžiai ypač jautrūs kvapams, todėl dalį jų galima klaidinti stipriais aromatais. Intensyvūs augalų eterinių aliejų kvapai gali užgožti signalus, pagal kuriuos mašalai randa žmogų, pavyzdžiui, kūno šilumą ir natūralius odos kvapus.

    Augalai, kurie dažniausiai padeda

    Vienas paprasčiausių būdų sumažinti mašalų skaičių terasoje ar balkone yra pasodinti kvapnių prieskoninių augalų. Bazilikas išskiria ryškų aromatą, o reguliariai skabomi lapai kvapą dar labiau sustiprina, todėl augalas tampa ne tik prieskoniu virtuvėje, bet ir praktine priemone lauke.

    Melisa taip pat vertinama dėl intensyvaus kvapo ir nesudėtingos priežiūros. Ji gali augti ir saulėtoje vietoje, ir daliniame pavėsyje, o greitas augimas leidžia suformuoti tankesnę žalią juostą prie langų, durų ar poilsio zonos.

    Balkonuose dažnai rekomenduojamas plektrantas, dar vadinamas komarzyte, nes jo lapai skleidžia aitrų kvapą. Šis augalas patogus auginti vazonuose, todėl tinka net ir mažoms erdvėms, o pastatytas prie įėjimo ar lango gali padėti sumažinti vabzdžių aktyvumą šalia namų.

    Klasikinis pasirinkimas yra levanda, kuri daugeliui žmonių kvepia maloniai, tačiau daliai vabzdžių toks kvapas yra atstumiantis. Be to, levanda yra dekoratyvi, mėgsta saulę ir, tinkamai prižiūrima, gali tapti ilgalaike sodo ar balkono puošmena.

    Ką svarbu žinoti, kad priemonės veiktų?

    Vien augalų ne visada pakanka, nes jų poveikis priklauso nuo veislės, augimo sąlygų ir kvapo intensyvumo. Paprastai geresnį rezultatą duoda kelių skirtingų aromatinių augalų derinys ir jų išdėstymas ten, kur žmonės leidžia daugiausia laiko, pavyzdžiui, prie stalo ar poilsio kampo.

    Jei po įkandimo atsiranda didelis tinimas, stiprus skausmas, plintantis paraudimas ar alerginė reakcija, verta kreiptis į medikus. Tokiais atvejais svarbu ne tik malšinti simptomus, bet ir įvertinti, ar nėra infekcijos ar padidėjusio jautrumo vabzdžių įkandimams.