CP v2

Tag: Vagystės

  • Europol perspėjo apie muziejų apiplėšimus, bet Villenos lobio vagystę sustabdyti buvo per vėlu

    Europol perspėjo apie muziejų apiplėšimus, bet Villenos lobio vagystę sustabdyti buvo per vėlu

    Europol perspėjimas apie augantį muziejų apiplėšimų skaičių Ispanijos Villenos muziejų pasiekė tik kitą dieną po įžūlios vagystės, per kurią dingo dalis vadinamojo Villenos lobio. Tai vienas reikšmingiausių Europos bronzos amžiaus aukso radinių, todėl incidentas sukėlė ir politinę, ir saugumo institucijų reakciją.

    Pagal paskelbtą informaciją, Europol dar rugpjūčio 24 dieną viešai pristatė analizę, kurioje atkreipė dėmesį į besikeičiančią nusikaltėlių taktiką ir didėjančią brangiųjų metalų, ypač aukso, paklausą juodojoje rinkoje. Dokumente pabrėžta, kad tokie objektai vilioja dėl galimybės metalą greitai perlydyti ir taip apsunkinti jo atsekamumą.

    Vagystė Villenoje įvykdyta rugpjūčio 27 dienos paryčiais. Pranešama, kad muziejaus signalizacija suveikė 5.16 val., tačiau tuo metu įsibrovėliai jau buvo spėję patekti į pastatą ir pasiimti dalį vertybių.

    Elektroniniai laiškai, kuriais remiasi žiniasklaida, rodo, kad įspėjimas muziejų pasiekė rugpjūčio 28 dieną apie 14.00 valandą. Būtent šis laiko tarpas tapo aštrios diskusijos priežastimi, kas ir kada turėjo perduoti informaciją muziejams bei ar buvo galima imtis papildomų apsaugos priemonių.

    Kas ir kada perdavė įspėjimą?

    Valensijos regiono valdžia tvirtina, kad perspėjimo anksčiau persiųsti negalėjo, nes jis iš Kultūros ministerijos buvo gautas jau po nusikaltimo. Regiono švietimo, kultūros ir universitetų sritį kuruojantys šaltiniai teigia, kad ministerija perspėjimą autonominėms bendruomenėms išsiuntė rugpjūčio 28 dieną 13.18 valandą, paprašydama jį išplatinti muziejams.

    Politinis ginčas kilo ir dėl viešų pareiškimų, kuriuose skambėjo argumentas, jog regiono institucijos negalėjo perduoti to, ko dar nebuvo gavusios. Tuo pat metu vietos valdžia pabrėžia, kad kritiniais atvejais svarbiausia yra veikti greitai, tačiau informacijos grandinė šį kartą, panašu, vėlavo.

    „Esu tikras, kad būtume galėję padaryti daugiau“, – sakė Villenos meras Fulgencio Cerdán.

    Kodėl muziejai tampa lengvu taikiniu?

    Europol analizėje pažymima, kad nusikaltimai prieš muziejus tampa agresyvesni, o įsilaužimai dažniau vykdomi ryžtingomis, jėga paremtomis priemonėmis. Tarp pagrindinių priežasčių įvardijamas objektų matomumas, lankytojų srautai, palyginti lengvas patekimas į patalpas ir nuostata, kad muziejų apsauga neretai silpnesnė nei juvelyrikos parduotuvių.

    Ekspertai pabrėžia, kad brangieji metalai vagims ypač patrauklūs: net jei daiktas yra kultūriškai neįkainojamas, jį sunaikinus ir perlydžius dingsta aiškūs identifikavimo požymiai. Dėl to tyrėjams lieka mažiau galimybių greitai susieti grobį su konkrečia vagyste.

    Tyrimas dėl Villenos lobio vagystės tęsiamas, o pareigūnai siekia nustatyti įtariamuosius ir surasti pavogtas vertybes. Tuo pačiu šis atvejis Europos mastu vėl kelia klausimą, ar muziejų saugumo standartai ir perspėjimų sklaidos procedūros spėja paskui sparčiai besikeičiančias organizuoto nusikalstamumo taktikas.

  • Žaidėjų šventė virto košmaru: „Gamescom“ pranešta apie virtinę vagysčių ir dingusį brangų turtą

    Žaidėjų šventė virto košmaru: „Gamescom“ pranešta apie virtinę vagysčių ir dingusį brangų turtą

    Vokietijoje Kelne vykstanti „Gamescom“ paroda kasmet sutraukia tūkstančius žaidimų kūrėjų, leidėjų ir lankytojų, o didžiausias dėmesys paprastai krypsta į naujų žaidimų anonsus ir demonstracijas. Tačiau šiemet daliai dalyvių renginį aptemdė pranešimai apie vagystes iš stendų, dėl kurių kai kurios komandos buvo priverstos nutraukti planuotus pristatymus.

    Apie incidentą viešai prabilo nepriklausomas kūrėjas Ryanas Laley, kurio teigimu, iš jo stendo dingo keli nešiojamieji kompiuteriai. Pasak kūrėjo, panašiai nukentėjo ir kiti netoliese buvę parodos dalyviai, o nuostoliai mažoms komandoms ypač skaudūs, nes įranga ir pasiruošimas dažnai finansuojami iš riboto biudžeto.

    „Vakar vakare mūsų stendas buvo apiplėštas. Dingo visi mūsų nešiojamieji kompiuteriai, ir tai labai skaudu“, – sakė Ryanas Laley.

    Panaši situacija, kaip skelbiama, ištiko ir leidėją „iam8bit“: iš jų stendo dingo du nešiojamieji kompiuteriai, skirti žaidimų demonstracijoms. Tai reiškė, kad kai kurių pristatymų teko atsisakyti arba juos atidėti, nors komandos ruošėsi ilgai ir tikėjosi parodoje pasiekti auditoriją bei verslo partnerius.

    „Tai milžiniškas nusivylimas mums ir kūrėjų komandoms, kurios dirbo be perstojo, kad pasiruoštų parodai“, – teigė „iam8bit“ atstovai.

    Apie vagystę pranešė ir „Tessera Studios“, kuri teigė radusi pravirą spintelę nepriklausomų kūrėjų zonoje. Pasak studijos, dingo du nešiojamieji kompiuteriai ir „Steam Deck“, o įrenginiuose buvo ne tik parodai skirta demonstracinė versija, bet ir įmonės bei asmens duomenys, todėl incidentas vertinamas ne vien kaip turto praradimas, bet ir kaip galimas duomenų saugumo pažeidimas.

    „Dingo du nešiojamieji kompiuteriai ir „Steam Deck“. Įrenginiuose buvo ne tik parodos demonstracinė versija, bet ir asmeniniai, įmonės bei jautrūs duomenys“, – pranešė „Tessera Studios“.

    Renginio organizatoriai viešai nurodė, kad į pranešimus reaguoja rimtai, o atvejai perduoti policijai ir tiriami. Taip pat pabrėžta, kad parodos teritorijoje dirba apsauga, tačiau individuali stendų apsauga gali būti užsakoma papildomai, o dalyviams rekomenduojama apdrausti įrangą.

    „Į šiuos pranešimus žiūrime labai rimtai ir suprantame dalyvių frustraciją“, – teigiama „Gamescom“ pozicijoje.

    Situacija sukėlė nepasitenkinimą ir dalyvių bendruomenėje, nes įranga parodose yra ne tik darbo priemonė, bet ir pagrindinis būdas pristatyti žaidimus lankytojams bei žiniasklaidai. Ekspertai primena, kad tokio masto renginiuose didžiausios rizikos kyla tada, kai stendai paliekami be priežiūros po parodos valandų, o įrenginiai laikomi lengvai pasiekiamose vietose.

    Tyrimas tęsiamas, o dalyviai raginami peržiūrėti savo saugumo praktiką: naudoti įrenginių šifravimą, nuotolinį duomenų ištrynimą, dviejų veiksnių autentifikavimą bei atskirai laikyti demonstracines versijas nuo vidinių įmonės failų. Organizatorių ir policijos išvados turėtų atsakyti, ar tai buvo pavieniai atvejai, ar koordinuota vagysčių serija konkrečioje parodos teritorijoje.

  • 40 metų kaupta „Nintendo“ NES žaidimų kolekcija dingo per vagystę: vertė siekia 90 000 eurų

    40 metų kaupta „Nintendo“ NES žaidimų kolekcija dingo per vagystę: vertė siekia 90 000 eurų

    JAV gyvenantis kolekcininkas Rogeris Holleris sako per 40 metų sukaupęs įspūdingą „Nintendo“ Nintendo Entertainment System žaidimų biblioteką. Vyras pasakoja, kad ši konsolė jam ypač brangi, nes pirmąjį NES būdamas 11 metų gavo dovanų iš mamos.

    Bėgant metams kolekcija augo nuo kelių dešimčių iki šimtų pavadinimų, o galiausiai jo lentynose buvo daugiau kaip 860 NES žaidimų. Pasak kolekcininko, iki visiškai pilnos NES bibliotekos jam buvo likę rasti vos tris trūkstamus žaidimus.

    Siekdamas priartėti prie tikslo jis važinėdavo po fizines parduotuves, lankydavosi žaidimų renginiuose ir ieškodavo pasiūlymų interneto aukcionuose. Toks kompletavimas užtrunka dešimtmečius, nes dalis kasečių ir originalių dėžučių rinkoje pasirodo retai, o jų būklė lemia didelius kainų skirtumus.

    Vis dėlto vieną rugpjūčio dieną, šeimai išvykus iš namų, į jo būstą įsibrovė vagys. Sugrįžęs Holleris pamatė, kad pradingo visa jo kolekcija, kuri, kaip jis teigia, buvo laikoma vienoje vietoje ir turėjo ne tik piniginę, bet ir didelę emocinę vertę.

    „Drebu ir man skauda galvą“, – sakė Rogeris Holleris.

    „Šią savaitę jaučiuosi taip, tarsi vėl būčiau netekęs mamos“, – pridūrė jis.

    Skaičiuojama, kad pavogta kolekcija galėjo būti verta iki 100 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 90 000 eurų. Tokią vertę lemia ne tik žaidimų kiekis, bet ir jų retumas, komplektiškumas bei bendra būklė, nes retro žaidimų rinka pastaraisiais metais išliko aktyvi, o kai kurių klasikinių leidimų kainos aukcionuose gali šoktelėti kelis kartus.

    Kolekcininkas yra sakęs, kad kolekciją ateityje planavo perduoti anūkams, tikėdamasis, jog ji galėtų tapti finansine parama mokslams. Dėl vagystės pradėtas tyrimas, o jis pats ragina atkreipti dėmesį į staiga pasirodžiusius didelius NES žaidimų kiekius perpardavimo platformose ir kolekcininkų bendruomenėse.

  • Sustojote MOP’e? Vagys laukia šios vienos vairuotojų klaidos – štai kaip jos išvengti

    Sustojote MOP’e? Vagys laukia šios vienos vairuotojų klaidos – štai kaip jos išvengti

    Vasarą automagistralėse ir greitkeliuose suintensyvėja srautai, todėl poilsio aikštelės ir MOP’ai tampa natūraliu sustojimo tašku tūkstančiams vairuotojų. Tačiau būtent čia nusikaltėliai dažnai ieško lengviausio grobio, nes automobiliai būna prikrauti lagaminų, elektronikos ir kitų vertingų daiktų. Pakanka kelių minučių neatidumo, kad nuostoliai taptų apčiuopiami.

    Vokietijos automobilių klubas Auto Club Europa (ACE) atkreipia dėmesį, kad vagystės tokiose vietose retai būna atsitiktinės. Dažniausiai pasirenkamos judrios aikštelės, kur lengva susilieti su minia ir greitai pasišalinti. Nusikaltėliai neretai dirba poromis ar grupėmis ir taikosi į keliautojus, kurie trumpam praranda budrumą.

    Viena dažniausių schemų yra dėmesio nukreipimas: nepažįstamas žmogus užkalbina vairuotoją ir praneša apie tariamą gedimą, neva nuleistą padangą ar prašo skubios pagalbos. Kol vairuotojas apžiūri automobilį arba išeina nuo jo keliems žingsniams, bendrininkas gali atidaryti duris ir paimti ant sėdynės paliktą kuprinę, piniginę ar telefoną. Tokiai vagystei kartais užtenka keliolikos sekundžių.

    Ekspertai pabrėžia paprastą taisyklę: automobilį būtina užrakinti net tada, kai nueinate tik iki tualeto, kiosko ar apmokėti degalų. Taip pat verta iš anksto pasirūpinti, kad vertingi daiktai nebūtų matomi per langus. Jei reikia ką nors perkelti į bagažinę, saugiau tai padaryti dar prieš įvažiuojant į aikštelę, kad pašaliniai nematytų, kur tiksliai padedami daiktai.

    Kelionėse vis dažniau vežami dviračiai ant stogo ar vilkimo kablio, todėl jie tapo papildomu taikiniu. ACE rekomenduoja rinktis laikiklius su užraktais ir dviračius papildomai prirakinti atskirais užraktais, kad jų nebūtų galima greitai nuimti. Dar viena praktika, kuri mažina riziką, yra lengvai nuimamų dalių, pavyzdžiui, elektrinių dviračių baterijų, ekranėlių ar žibintų, išėmimas ir laikymas automobilio viduje.

    Internete periodiškai plinta pasakojimai apie kamperiuose miegančių žmonių apsvaiginimą dujomis, tačiau ACE nurodo, kad patikimų įrodymų apie tokios taktikos paplitimą trūksta. Vis dėlto įsilaužimų į kemperius pasitaiko, dažniausiai į vidų patenkama laužant duris ar langus. Saugiau rinktis gerai apšviestas, stebimas aikšteles ir pasirūpinti papildomomis spynomis, o vertingus daiktus laikyti rakinamuose skyriuose.

    Specialistai primena, kad didžiausią apsaugą dažnai suteikia ne brangūs sprendimai, o nuoseklūs įpročiai. Raktelius, dokumentus ir pinigus verta visada turėti su savimi, o palikus automobilį net trumpam įsitikinti, kad jis užrakintas. Toks atsargumas ypač svarbus keliaujant per populiarias poilsio zonas ir turistines vietas, kur nusikaltėliams lengviausia likti nepastebėtiems.

  • Pokemono kortų vagystė baigėsi fiasko: grobis už 90 tūkst. eurų ir lemtingas gedimas

    Pokemono kortų vagystė baigėsi fiasko: grobis už 90 tūkst. eurų ir lemtingas gedimas

    Didžiosios Britanijos mieste Warrington sulaikyti du broliai, įtariami įžūliomis vagystėmis iš kolekcinių prekių parduotuvių. Anot tyrėjų, 33 metų Keithas Johnsonas ir 37 metų Shane’as Johnsonas naktį įsibrovė į „Celestial Collectables“ ir per kelias minutes išnešė retų „Pokémon“ kortų, rinkinių bei papildymų pakelių.

    Skaičiuojama, kad pirmojo įsilaužimo metu pagrobto turto vertė siekė apie 82 000 eurų. Parduotuvės savininkai taip pat patyrė papildomų nuostolių dėl suniokotų vitrinų ir įėjimo, o remonto sąnaudos vertinamos maždaug 3 500 eurų.

    „Įsilaužimas mane visiškai palaužė. Į šią vietą įdėjome begalę darbo, o suvokti, kad kažkas ją tiesiog nuniokojo, buvo be galo skaudu“, – sakė vienas parduotuvės bendrasavininkių Chrisas Grundy.

    Įtariama, kad greito sulaikymo pavyko išvengti tik trumpam, tačiau nusikaltėlių planą sužlugdė elementari nesėkmė. Vaizdo kamerų įrašuose matyti, kaip baltas „Ford Transit“ netrukus po pabėgimo užgeso kelyje, o broliai buvo priversti stumti automobilį iki kitos atvykusios transporto priemonės.

    Policija nurodo, kad grobis buvo perkeltas į kitą automobilį, kuris vėliau paliktas netoli vyresniojo brolio namų. Tyrėjams tai tapo viena iš detalių, padėjusių greičiau atsekti įtariamųjų maršrutus ir ryšius.

    Vis dėlto gedimas brolių, kaip įtariama, nesustabdė: po maždaug savaitės jie nusitaikė į kitą parduotuvę mieste Rugby, Warwickshire grafystėje. Ten buvo apvogta „The Graded Gallery“, o nuostoliai, pirminiais vertinimais, siekė apie 10 400 eurų.

    Po antrojo įsilaužimo įtariamieji esą pasišalino „Nissan X-Trail“, kurį pareigūnai vėliau aptiko Birmingame. Netrukus buvo nustatyti ir patys įtariamieji, o kratų metu rasti automobilių rakteliai, įrankiai, siejami su įsilaužimais, bei dalis pagrobtų „Pokémon“ kortų.

    „Didelis mūsų tyrimo metu surinktų įrodymų kiekis aiškiai susiejo juos su abiem nusikaltimo vietomis ir nepaliko kito pasirinkimo, kaip pripažinti kaltę“, – sakė tyrėja Hannah Smith.

    Bylą nagrinėjęs Birmingamo karūnos teismas skyrė jaunesniajam broliui 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vyresnysis brolis dar laukia galutinio nuosprendžio, tačiau, anot pareigūnų, jis taip pat turėtų sulaukti realios laisvės atėmimo bausmės.

    Policija ir rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad kolekcinės kortos pastaraisiais metais tapo patraukliu taikiniu nusikaltėliams. Retų kortų ir riboto leidimo rinkinių paklausa auga, o didelė dalis prekybos persikėlė į internetą, todėl pardavėjams sudėtingiau iš karto susekti, kur atsiduria pagrobti egzemplioriai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vertingiausios kortos paprastai būna profesionaliai įvertintos ir užantspauduotos specialiuose dėkluose, o jų kaina priklauso nuo retumo, būklės ir paklausos. Dėl to parduotuvės ir kolekcininkai vis dažniau investuoja į papildomas apsaugos priemones, nes net kelių minučių įsilaužimas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų.

  • Kur vagi pirmiausia ieško brangenybių namuose: saugumo ekspertas įvardijo prasčiausias slėptuves

    Įsibrovėliai, patekę į namus, dažniausiai neieško atsitiktinai. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad vagys vadovaujasi įpročiais ir renkasi vietas, kuriose tikėtina greitai rasti brangenybių, grynųjų ar dokumentų.

    Anot saugumo specialisto Cliffo Lento, pirmasis taikinys daugeliu atvejų yra pagrindinis miegamasis. Vagys tikisi, kad būtent ten žmonės laiko vertingiausius daiktus lengvai pasiekiamose vietose.

    Miegamasis įsibrovėliams yra efektyvus pasirinkimas, nes jame dažnai būna papuošalų dėžutės, laikrodžiai, piniginės, dokumentai, kartais net ir nedideli seifai. Be to, tai vieta, kurią galima greitai „perbėgti“ akimis ir rankomis, neatkreipiant dėmesio į smulkmenas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad įsilaužimo metu laiką skaičiuoja sekundėmis: kuo greičiau randamas grobis, tuo mažesnė rizika būti užkluptiems. Dėl to vagys linkę pradėti nuo labiausiai tikėtinų, o ne nuo kūrybiškų slėptuvių.

    Tarp dažniausiai tikrinamų vietų minimi naktinių staliukų stalčiai, spintos ir jų lentynos, erdvė po čiužiniu, papuošalų dėžutės. Taip pat dėmesys neretai krypsta į mažus namų seifus, ypač jei jie lengvai pastebimi arba nėra tvirtai pritvirtinti.

    Logika paprasta: tai vietos, kurias renkasi daugelis namų šeimininkų, todėl jos įsibrovėliams yra gerai žinomos. Net jei atrodo, kad daiktas paslėptas, nuspėjamumas dažnai tampa silpniausia grandimi.

    Specialistai siūlo nesivaikyti vienos „tobulos“ slėptuvės, o mažinti nuspėjamumą ir ilginti paieškos laiką. Kuo daugiau minučių vagis priverstas praleisti ieškodamas, tuo didesnė tikimybė, kad jis pasitrauks nieko neradęs arba bus pastebėtas.

    Praktiškai tai reiškia, kad vertėtų nelaikyti visų vertybių vienoje vietoje ir ypač ne miegamajame. Taip pat gali padėti kasdieniai daiktai, kurie neatrodo susiję su vertybėmis, tačiau svarbiausia ne pati slėptuvė, o tai, kad ji nebūtų standartinė.

    Ekspertai pabrėžia, kad brangių daiktų apsauga nėra vien tik slėpimas. Papildomą saugumą didina ir įpročiai, pavyzdžiui, nepalikti vertingų daiktų matomose vietose, o svarbiausius dokumentus laikyti taip, kad jų nebūtų galima greitai paimti kartu su papuošalais.