Nuo birželio 1 dienos įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie plečia galimybes gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. Pagrindinis tikslas – kad paramos gavėjai neprarastų teisės į pagalbą vien dėl sukauptų santaupų ar pasikeitusios situacijos darbo rinkoje.
Pokyčiai aktualūs ir dirbantiesiems, ypač tiems, kurie dirba ne visą darbo laiką, taip pat vieniems vaikus auginantiems tėvams bei šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Kartu savivaldybėms suteikiama daugiau aiškumo, kaip skatinti žmones grįžti į užimtumą per užimtumo didinimo programas.
Keičiasi turto vertinimas
Vienas reikšmingiausių pakeitimų – palankesni piniginių lėšų normatyvai, taikomi vertinant, ar žmogus (ar šeima) dėl turto nepraranda teisės į paramą. Piniginių lėšų normatyvas padidintas dvigubai, todėl didesnės santaupos nebebus taip greitai laikomos kliūtimi gauti socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Praktiškai tai reiškia, kad žmonėms leidžiama turėti didesnę „finansinę pagalvę“ ir vis tiek išlikti paramos sistemoje, jei pajamos atitinka nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėja nuo 8 155 iki 16 310 eurų.
Taip pat didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose jis auga nuo 60 iki 90 kv. m. Šis kriterijus gali būti svarbus vertinant teisę į kompensacijas, kai gyvenamas plotas anksčiau viršydavo leidžiamą ribą.
Didesnės paskatos įsidarbinti
Siekiant, kad perėjimas nuo pašalpos prie darbo būtų sklandesnis, koreguojama papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus tvarka. Nuo šiol 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos bus mokama 6 mėnesius, kai anksčiau šis laikotarpis siekė 3 mėnesius.
Trumpinamas ir registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo: nuo 6 iki 3 mėnesių. Be to, plečiamas asmenų ratas, galintis gauti šią papildomą išmoką, įtraukiant ir tuos, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje anksčiau nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusius mažamečius vaikus ar prižiūrėjusius asmenis su negalia.
Dar vienas svarbus palengvinimas – dirbantiesiems nebereikės atitikti ankstesnio reikalavimo dirbti nustatytą minimalų darbo laiko mastą, kad galėtų pretenduoti į piniginę socialinę paramą. Taip siekiama sumažinti biurokratiją ir neužkirsti kelio paramai tais atvejais, kai žmogus dirba trumpiau dėl objektyvių priežasčių.
Palankiau vieniems tėvams ir šeimoms su negalia
Vieniems vaikus auginantiems tėvams numatytas svarbus pokytis: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl paramos jie galės gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol praktikoje socialinė pašalpa dažnai būdavo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.
Vis dėlto per šį laikotarpį išlieka pareiga imtis teisinių veiksmų dėl vaiko išlaikymo: kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko materialinio išlaikymo. Taip siekiama, kad socialinė parama būtų derinama su vaiko teise gauti išlaikymą iš abiejų tėvų.
Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, numatytas pajamų vertinimo palengvinimas: į pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia. Taip pat į pajamas neįtraukiama ir tam tikrais atvejais mokama šalpos negalios pensija asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą tai nustatyta iki 24 metų ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Kas keičiasi dėl užimtumo
Koreguojama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės, teikdamos piniginę socialinę paramą, pirmiausia turės siūlyti dalyvauti užimtumo didinimo programose ar užimtumą skatinančiuose projektuose, kuriuos vykdo savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys.
Visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tie darbingo amžiaus asmenys, kurie atsisako dalyvauti siūlomose programose, nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nedirba ir socialinę pašalpą gauna ilgiau nei 3 mėnesius iš eilės. Toks modelis orientuotas į didesnį įgalinimą, o ne vien formalią prievolę.
Pokyčiai įgyvendinami siekiant, kad piniginė socialinė parama geriau atlieptų realias žmonių situacijas: leistų turėti santaupų nenumatytoms išlaidoms, skatintų legalų įsidarbinimą ir suteiktų daugiau stabilumo šeimoms, kurioms paramos reikia labiausiai.
Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.
