Tag: Vaikai

  • Šeimos kortelė: kas ją gauna, kokios nuolaidos priklauso ir ką būtina žinoti pateikiant prašymą

    Šeimos kortelė: kas ją gauna, kokios nuolaidos priklauso ir ką būtina žinoti pateikiant prašymą

    Kas yra Šeimos kortelė?

    Šeimos kortelė yra valstybės išduodamas dokumentas, patvirtinantis teisę šeimai naudotis partnerių teikiamomis nuolaidomis ir pasiūlymais. Joje nurodomas kortelės turėtojo vardas, pavardė ir identifikacinis numeris, o tvarką reglamentuoja Šeimos kortelės įstatymas.

    Kortelė skirta tam, kad gausios šeimos ir šeimos, slaugančios ar prižiūrinčios asmenį su negalia, lengviau gautų paslaugas ir prekes mažesne kaina. Praktikoje tai dažniausiai reiškia nuolaidas laisvalaikio, kultūros, transporto, apgyvendinimo, sveikatinimo ar kitose srityse, priklausomai nuo partnerių pasiūlymų.

    Kam priklauso kortelė?

    Teisę gauti Šeimos kortelę turi gausios šeimos, kurios augina ir arba globoja tris ar daugiau vaikų. Taip pat ją gali gauti šeimos, kurios prižiūri ar slaugo neįgalųjį, kai tai yra nepilnametis vaikas su negalia arba kartu gyvenantis suaugęs vaikas, kuriam nustatyti specialieji priežiūros ar slaugos poreikiai.

    Svarbiausia sąlyga yra atitikti nustatytus kriterijus pagal galiojančią tvarką ir pateikti prašymą. Jei šeimos situacija keičiasi, pavyzdžiui, pasikeičia globos faktas ar poreikių nustatymas, gali tekti atnaujinti duomenis.

    Kaip gauti ir ką svarbu nurodyti?

    Prašymas dėl Šeimos kortelės pateikiamas oficialia tvarka per tam skirtą sistemą, o sprendimas priimamas įvertinus pateiktus duomenis. Dažniausiai prašymą teikia vienas iš tėvų ar globėjų, kurio vardu kortelė ir išduodama.

    Jei kreipiatės dėl jau pateikto prašymo el. paštu, būtina tiksliai nurodyti asmens, kurio vardu prašymas pateiktas, vardą, pavardę ir asmens kodą. Tai pagreitina prašymo identifikavimą ir sumažina riziką, kad atsakymas užtruks dėl nepakankamos informacijos.

    Šeimos kortelės turėtojams aktualiausia sekti, kokie partneriai tuo metu teikia nuolaidas ir kokiomis sąlygomis jos taikomos, nes pasiūlymai gali keistis. Prieš planuojant pirkinį ar paslaugą verta pasitikslinti, ar konkreti nuolaida galioja ir ar reikia pateikti papildomą tapatybę patvirtinantį dokumentą.

  • 78 proc. vairuotojų pastebi vaikus su telefonu prie perėjų: ekspertai įspėja apie riziką

    Mokslo metų pradžioje į gatves sugrįžus tūkstančiams savarankiškai į mokyklas keliaujančių vaikų, vis dažniau fiksuojama pavojinga tendencija – dėmesys kelyje nukrypsta į telefoną. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 78 proc. vairuotojų dažnai pastebi vaikus, einančius gatve ar per pėsčiųjų perėją žiūrint į ekraną.

    Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei 60 proc. žmonių mano, jog telefono naudojimas kelia realią grėsmę vaikų saugumui eisme. Pasak „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės Aurelijos Kazlauskienės, šią riziką didina kasdieniai įpročiai, kai ekranas tampa nuolatiniu dėmesio traukos objektu net situacijose, kuriose būtinas maksimalus budrumas.

    Iki nelaimės – akimirka

    Didžiausia rizika, anot ekspertų, kyla prie pėsčiųjų perėjų ir sankryžose, taip pat prie išvažiavimų iš kiemų ar mokyklų teritorijų, kur matomumą dažnai riboja sustatyti automobiliai. Tokiose vietose eismo situacija gali pasikeisti per sekundes, o trumpas žvilgsnis į ekraną gali tapti lemtingu.

    „Pažvelgti į žinutę ar trumpam nukreipti akis į ekraną gali atrodyti kaip nereikšmingas įprotis, tačiau eismo situacija per tą laiką gali staigiai pasikeisti“, – sakė A. Kazlauskienė.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikui, kuris eina žiūrėdamas į telefoną, sunkiau įvertinti automobilio greitį ir atstumą, o taip pat – įsitikinti, ar vairuotojas jį mato. Vairuotojams toks vaiko elgesys turėtų būti papildomas signalas sumažinti greitį ir būti pasirengus netikėtam žingsniui į važiuojamąją dalį.

    Suaugusiųjų pavyzdys veikia labiausiai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vaikų sauga eisme priklauso ne tik nuo taisyklių mokėjimo, bet ir nuo realių įpročių, kuriuos jie perima stebėdami suaugusiuosius. Jei tėvai ar globėjai patys prie perėjos tikrina telefoną, vaikai tokį elgesį linkę laikyti norma.

    „Jei norime, kad vaikai prie perėjos padėtų telefoną į šalį, verta parodyti tą patį elgesį patiems – juk pirmoji saugaus eismo pamoka vyksta ne mokykloje, o realiame gyvenime“, – sakė A. Kazlauskienė.

    Praktikoje tai reiškia paprastus veiksmus: telefoną prieš kertant gatvę padėti į kišenę ar kuprinę, sustoti prie perėjos, apsižvalgyti į abi puses ir užmegzti akių kontaktą su vairuotoju. Tokie įpročiai mažina riziką, kai dėl išsiblaškymo neįvertinama artėjančio automobilio trajektorija.

    Rugsėjį galioja nemokama apsauga

    „Lietuvos draudimas“ praneša visą rugsėjį nemokamai apdraudžiantis visus šalies moksleivius, kurių Lietuvoje yra iki 350 tūkst. Draudimo apsauga automatiškai galioja nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos pabaigos, o draudimo suma siekia iki 5 tūkst. eurų.

    Pasak bendrovės, patekus į eismo įvykį tėvams ar globėjams reikia pranešti policijai ir registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ kanaluose arba susisiekti su specialistais trumpuoju telefonu 1828. Nurodoma, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra įvykio kaltininkas.

    Reprezentatyvų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2026 metais liepą atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų iš skirtingų šalies vietovių.

  • Ukrainą užgriuvo ekstremali kaitra: gydytojai įspėja, ko artimiausiomis dienomis nedaryti

    Ukrainoje prognozuojama kelių dienų karščio banga, kai oro temperatūra gali viršyti 32 laipsnius. Specialistai primena, kad didžiausias pavojus kyla ne vien nuo karščio, bet ir nuo vadinamojo šilumos indekso, kai didelė drėgmė apsunkina kūno vėsinimą.

    Tokiu oru organizmas greitai netenka skysčių ir elektrolitų, o perkaitimas gali vystytis nepastebimai, ypač jei daug laiko praleidžiama lauke. Medikai ragina planuoti dieną taip, kad aktyviausi darbai vyktų ryte arba vakare, o vidurdienį būtų ieškoma pavėsio.

    Kaip atpažinti šilumos ligą?

    Perkaitimas dažniausiai prasideda nuo šiluminio išsekimo, kai dėl kritinio skysčių ir mineralų netekimo atsiranda silpnumas, gausus prakaitavimas, pykinimas, galvos svaigimas. Oda gali būti blyški ir lipni, pulsas padažnėjęs.

    Pavojingiausia būklė yra šilumos smūgis, kai sutrinka organizmo termoreguliacija ir žmogus nebegali efektyviai vėsintis prakaitu. Tokiu atveju oda gali tapti karšta ir sausa, pasireiškia sumišimas, nerišli kalba, traukuliai ar sąmonės netekimas.

    „Jeigu žmogus sutriko, nustojo prakaituoti, jam pasidarė sunku kvėpuoti ar jis prarado sąmonę, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą“, – sako medikai.

    Kam karštis pavojingiausias?

    Šilumos smūgis gali ištikti bet ką, tačiau didesnė rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms, kurių organizmas lėčiau prisitaiko prie temperatūros pokyčių. Taip pat itin pažeidžiami kūdikiai ir maži vaikai, nes jų termoreguliacija dar nebrandži.

    Atsargumo labiau reikia ir vartojantiems vaistus: dalis preparatų gali keisti skysčių balansą ar mažinti gebėjimą prakaituoti, o diuretikai didina elektrolitų netekimo riziką. Dirbantiems lauke karštomis dienomis patariama daryti dažnesnes pertraukas, gerti vandenį ir būti pavėsyje.

    Ypatingas pavojus kyla automobiliuose: net ir pravertas langas neapsaugo nuo staiga kylančios temperatūros salone. Dėl to vaikų ar gyvūnų palikimas stovinčiame automobilyje gali baigtis mirtimi per labai trumpą laiką.

    Vanduo, druska ir vėsinimas be kondicionieriaus

    Karštyje rekomenduojama gerti reguliariai, nelaukiant troškulio, nes troškulys dažnai atsilieka nuo realaus skysčių poreikio. Paprastas orientyras yra šlapimo spalva: tamsiai geltona dažnai rodo, kad skysčių jau trūksta.

    Svarbu nepersistengti atsisakant druskos: su prakaitu netenkama natrio, kuris yra vienas pagrindinių elektrolitų. Jei geriama daug vandens, bet negaunama elektrolitų, gali pablogėti savijauta, atsirasti silpnumas, galvos skausmas ar sumišimas.

    Jei nėra kondicionieriaus ar dėl elektros tiekimo trikdžių jis neveikia, patariama ieškoti vėsesnių patalpų bent kelioms valandoms per dieną. Taip pat padeda vėsus dušas, dieną užtrauktos užuolaidos, uždaryti langai karščiausiu metu, lengvi šviesūs drabužiai ir apsauginis kremas nuo saulės, nes nudegusi oda blogiau atiduoda šilumą.

  • Meras Tėvo dieną: kodėl tėčio dėmesys šiandien svarbesnis nei dovanos ir sveikinimai

    Meras Tėvo dieną: kodėl tėčio dėmesys šiandien svarbesnis nei dovanos ir sveikinimai

    Tėvo dienos proga meras kreipėsi į bendruomenę, primindamas, kad ši šventė pirmiausia skirta ne formalumams, o kasdieniam ryšiui su vaikais. Pasak jo, tėvystė prasideda nuo paprastų dalykų: laiko, dėmesio ir patikimo buvimo šalia.

    Sveikinime pabrėžta, kad tėčio vaidmuo šeimoje apima ne tik materialų rūpestį, bet ir emocinį saugumą, vertybių perdavimą bei pavyzdį. Meras ragino Tėvo dieną išnaudoti kaip progą sustoti ir įvertinti, kiek kasdienybėje lieka nuoširdaus pokalbio ir bendrų akimirkų.

    Kreipimesi taip pat akcentuota, kad šeimų stiprumą dažnai lemia ne išorinės aplinkybės, o tarpusavio susitarimai, pagarba ir įsiklausymas. Meras dėkojo tėčiams, kurie įsitraukia į vaikų gyvenimą, domisi jų kasdienybe, palaiko mokymesi ir bendruose sprendimuose.

    Anot mero, Tėvo diena yra priminimas, jog tėvystė nėra vienkartinis gestas ar proginė pareiga, o nuoseklus darbas ir atsakomybė. Jis palinkėjo tėčiams kantrybės, sveikatos ir daugiau laiko šeimai, o vaikams ir artimiesiems paragino nepamiršti padėkoti ne tik žodžiais, bet ir dėmesiu.

    Sveikinimas užbaigtas kvietimu šią dieną praleisti kartu, skiriant laiko pokalbiui, bendroms veikloms ar paprastam buvimui drauge. Meras pažymėjo, kad būtent tokios akimirkos labiausiai kuria pasitikėjimą ir ilgalaikį ryšį šeimoje.

  • Tėvo diena birželio 7 dieną: kada ji minima ir kodėl pirmasis birželio sekmadienis svarbus šeimoms

    Tėvo diena birželio 7 dieną: kada ji minima ir kodėl pirmasis birželio sekmadienis svarbus šeimoms

    Birželio 7 dieną minima Tėvo diena primena apie tėčių vaidmenį šeimoje ir kasdienę atsakomybę, kuri dažnai lieka nepastebėta. Ši proga daugeliui siejasi su paprastu, bet ypatingu žodžiu „tėti“, kuris vaikui tampa saugumo ir artumo ženklu.

    Tėvo dienos sveikinimuose dažniausiai akcentuojami rūpestis, kantrybė, stiprybė ir besąlygiška meilė. Tai diena, kai šeimos dėkoja tėčiams už laiką su vaikais, įsiklausymą, palaikymą ir už tai, kad jie būna šalia ne tik švenčių metu, bet ir kasdienybėje.

    „Nėra nieko stebuklingesnio už akimirką, kai pirmą kartą išgirsti žodį „tėti““, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Pasak jo, kartu su tėvystės džiaugsmu ateina ir atsakomybė, o didžiausia dovana tėčiams dažnai tampa ne daiktai, o vaikų dėmesys ir pagarba. Todėl ši diena neretai minima ramiai, skiriant daugiau laiko šeimai, bendroms veikloms ir pokalbiams.

    Lietuvoje Tėvo diena tradiciškai siejama su pirmuoju birželio sekmadieniu, todėl kiekvienais metais tiksli data gali skirtis. Nepaisant to, pagrindinė žinutė išlieka ta pati: tėčio buvimas šalia, jo įsitraukimas ir emocinis ryšys su vaikais yra esminė šeimos gerovės dalis.

    Tėvo dienos proga savivaldybės ir bendruomenės dažnai viešai dėkoja tėčiams, pabrėždamos, kad net paprasčiausios dienos gali būti kupinos prasmės. Šventinis linkėjimas paprastai sutelktas į sveikatą, ramybę, artimųjų palaikymą ir daugiau laiko tam, kas svarbiausia.

    Šiemet sveikinimą Tėvo dienos proga visaginiečiams ir miesto svečiams palydėjo ir padėka visiems tėčiams. Prie sveikinimo taip pat paminėta nuotraukos autorė Ksenija Salimdžanova.

  • Rudaminoje vaikai kurs gintarines apyrankes tėčiui: kūrybinės dirbtuvės prieš Tėvo dieną

    Rudaminoje vaikai kurs gintarines apyrankes tėčiui: kūrybinės dirbtuvės prieš Tėvo dieną

    Tėvo diena Lietuvoje 2026 metais bus minima birželio 7 dieną, kaip ir įprasta, pirmąjį birželio sekmadienį. Artėjant šiai progai, šeimos vis dažniau renkasi ne pirktas dovanas, o veiklas, kurios leidžia vaikams padėką tėčiui išreikšti savo rankomis.

    Rudaminoje organizuojamos kūrybinės dirbtuvės vaikams Pasidaryk gintarinę apyrankę tėčiui. Tokia idėja patraukli tuo, kad dovana tampa asmeniška ir prasminga, o pats procesas vaikams virsta patirtimi, kurią lengva prisiminti ilgai.

    Gintaras ir jo prasmė

    Dirbtuvių metu dalyviai supažindinami su gintaro istorija ir simbolika. Gintaras Lietuvoje siejamas su Baltijos regionu, amatais ir tradicijomis, todėl kūryba su šia medžiaga natūraliai įgauna ir edukacinį, ir kultūrinį atspalvį.

    Po trumpos teorinės dalies vaikai pereina prie praktikos ir kuria apyrankes, derindami spalvas, formas bei detales pagal savo sumanymą. Tokios dirbtuvės lavina smulkiąją motoriką, kantrybę ir kūrybiškumą, o kartu padeda vaikams išmokti planuoti darbą nuo idėjos iki rezultato.

    Ne tik dovana, bet ir šeimos tradicija

    Rankų darbo dovanos dažnai tampa proga šeimoje kurti mažas tradicijas, kurios stiprina ryšį ir pabrėžia dėmesį žmogui, o ne daiktui. Tėvo dienos kontekste tai ypač svarbu, nes vaikai pamato, kad rūpestis ir pagarba gali būti išreiškiami paprastai, bet nuoširdžiai.

    Dirbtuves organizuoja Rudaminos kultūros centras. Organizatorių teigimu, pagrindinis tikslas yra suteikti vaikams galimybę sukurti unikalią dovaną ir kartu prasmingai praleisti laiką bendruomenėje.

  • Vaikai ir algoritmai socialiniuose tinkluose: kaip išmokyti kritiškai vertinti turinį?

    Vaikai ir algoritmai socialiniuose tinkluose: kaip išmokyti kritiškai vertinti turinį?

    Vaikai šiandien auga aplinkoje, kurioje didelė dalis bendravimo, pramogų ir informacijos vyksta ekranuose. Socialiniai tinklai ne tik padeda atrasti turinį, bet ir formuoja vaikų nuomonę, pomėgius bei emocinę savijautą, nes tai, ką jie mato, dažnai parenka algoritmai.

    Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad suaugusiųjų užduotis yra ne vien riboti ekranų laiką, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Vaikui svarbu suprasti, kad internete esanti informacija gali būti klaidinanti, o matomi vaizdai ir istorijos neretai pateikiami atrinkti, surežisuoti ar retušuoti.

    „Skaitmeninėje erdvėje vaikai šiandien praleidžia daug laiko, todėl svarbu ne tik rūpintis jų saugumu internete, bet ir ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti matomą turinį“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Algoritmai socialiniuose tinkluose veikia kaip personalizuoti filtrai: jie reaguoja į paspaudimus, peržiūros trukmę, paieškas ir net sustojimus ties tam tikru įrašu. Dėl to vaikas gali greitai atsidurti siaurame informacijos burbule, kuriame kartojasi tos pačios nuotaikos, temos ar net žalingos žinutės.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač paaugliams rizikingas nuolatinis lyginimasis su idealizuotu turiniu. Kai socialiniuose tinkluose dominuoja „tobulo gyvenimo“ įspūdis, vaikams gali stiprėti nerimas, prastėti savivertė, atsirasti spaudimas atitikti nerealistiškus standartus.

    „Algoritmai nusprendžia, ką mato mūsų vaikai: kur jie sustoja, ką spaudžia, kuo domisi. Dėl to dalis vaikų gali būti ilgam įtraukiami į klaidinančio ar žalingo turinio srautą“, – sakė „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

    Kaip ugdyti kritinį vertinimą?

    Ekspertai ragina pradėti nuo paprastų, kasdienių pokalbių: klausti vaiko, ką jis matė, kodėl tas turinys jam pasirodė įdomus, kokias emocijas sukėlė. Tai padeda vaikui ne tik „vartoti“, bet ir reflektuoti, o suaugusiajam geriau suprasti, kokiame informaciniame sraute vaikas gyvena.

    Praktinė taisyklė, kurią lengva įsiminti: sustok, pagalvok, patikrink. Vaiką verta mokyti atskirti nuomonę nuo fakto, ieškoti pirminio šaltinio, pasitikrinti, ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto, ir įvertinti, ar įrašas nesiekia manipuliuoti baime ar pykčiu.

    Svarbi ir skaitmeninė higiena: peržiūrėti privatumo nustatymus, aptarti, ką reiškia viešas dalijimasis, kodėl ne visiems verta atskleisti asmeninius duomenis. Taip pat naudinga periodiškai peržiūrėti paieškų ir peržiūrų istoriją, kad algoritmų rekomendacijos nesusiformuotų vien iš atsitiktinių ar impulsyvių paspaudimų.

    Kodėl vien draudimų neužtenka?

    Vaiko teisių specialistai pabrėžia, kad vien draudimai dažnai problemos neišsprendžia, nes vaikas vis tiek ras būdų pasiekti norimą turinį. Daug efektyviau kurti pasitikėjimu paremtą santykį, kuriame vaikas žino, kad gali kreiptis pagalbos, jei pamatė gąsdinantį, seksualizuotą, smurtinį ar kitaip netinkamą turinį.

    Medijų raštingumas šiandien tampa viena svarbiausių kompetencijų, todėl jis turėtų būti ugdomas nuosekliai: namuose, mokykloje ir per bendras taisykles šeimoje. Kuo anksčiau vaikas išmoksta atpažinti algoritmų logiką, reklamą ir manipuliacijas, tuo lengviau jam apsaugoti savo emocinę gerovę ir priimti savarankiškus sprendimus.

  • Ne visos veislės tinka mažiems vaikams: ekspertai įvardijo 12 šunų, kuriems reikia daugiau atsargumo

    Kodėl kyla konfliktų?

    Ne kiekvienas šuo blogai sutaria su vaikais, tačiau kai kurioms veislėms triukšmas, staigūs judesiai ir grubus žaidimas kelia didesnį stresą. Specialistai pabrėžia, kad riziką dažniausiai lemia ne pats šuo, o netinkamas suderinamumas tarp šeimos ritmo, patirties ir gyvūno instinktų.

    Medžiokliniai, sarginiai ar darbui išvesti šunys neretai turi stiprų grobio vaikymosi, teritorijos saugojimo ar jautrumo prisilietimams instinktą. Tai ypač aktualu šeimoms, kuriose yra mažų vaikų, dar nemokančių atpažinti šuns siunčiamų signalų, kada jam reikia erdvės.

    12 veislių, kurioms reikia daugiau atsargumo

    Į sąrašą, kurį pateikė kinologų ir augintinių elgsenos ekspertų vertinimu paremtos publikacijos, pateko veimaraneris, čiau čiau, taksas ir australų aviganis. Šios veislės dažniau siejamos su rizika dėl grubaus žaidimo, staigaus reakcijos slenksčio arba polinkio ganyti, kai bėgioja vaikai.

    Taip pat minimi pekinas, akita ir greihaundas, kuriems dažnai svarbus ramus, nuspėjamas aplinkos ritmas. Tokie šunys gali sunkiau toleruoti klyksmus, intensyvų dėmesį ar netyčinius pastūmimus, o jų streso signalai ne visada laiku atpažįstami.

    Tarp veislių, su kuriomis šeimos turėtų būti ypač atsargios, įvardyti ir šicu, čihuahua, Aliaskos malamutai, šarpėjai bei sibiro haskiai. Priežastys skiriasi: nuo trapios anatomijos ir didesnės traumų rizikos iki resursų saugojimo, didelio energingumo ar polinkio į šiurkštesnį žaidimą.

    Ką svarbu žinoti renkantis šunį?

    Ekspertai pabrėžia, kad veislė nėra vienintelis lemiamas faktorius: didelę įtaką turi individualus temperamentas, ankstyva socializacija, dresūra ir šeimininkų patirtis. Net ir paprastai šeimoms rekomenduojamos veislės gali rodyti netinkamą elgesį, jei šuo nuolat patiria stresą, skausmą ar neturi aiškių taisyklių.

    Mažų vaikų šeimoms svarbiausia planuoti saugų kontaktą: suaugusieji turi prižiūrėti žaidimus, mokyti vaiką nelįsti prie šuns, kai jis valgo ar ilsisi, ir gerbti gyvūno asmeninę erdvę. Jei kyla abejonių dėl elgesio, verta pasitarti su veterinarijos gydytoju ir šunų elgsenos specialistu, kad problemos būtų sprendžiamos anksti.

    Specialistai primena, kad agresiją dažnai išprovokuoja baimė, skausmas arba per didelis dirginimas, todėl prevencija yra veiksmingiausias kelias. Tinkamai parinktas šuo, nuoseklus auklėjimas ir aiškios namų taisyklės paprastai leidžia išvengti situacijų, kai šuo ir vaikas pradeda vienas kitą „nesuprasti“.

  • Vanduo klaidų neatleidžia: 8 taisyklės, kurios dažniausiai apsaugo nuo nelaimių maudantis

    Vanduo klaidų neatleidžia: 8 taisyklės, kurios dažniausiai apsaugo nuo nelaimių maudantis

    Vanduo traukia ir vaikus, ir suaugusiuosius, o šiltuoju sezonu poilsis prie ežerų, upių ar jūros tampa kasdienybe. Tačiau net ir ramiai atrodantis telkinys gali slėpti pavojų: staigiai gilėjantį dugną, povandenines kliūtis, stipresnę srovę ar šaltą vandenį, greitai atimantį jėgas.

    Lietuvoje kasmet fiksuojamos nelaimės vandenyje, o gelbėtojai pabrėžia, kad dalies jų būtų galima išvengti laikantis paprastų taisyklių. Daugiausia rizikos kyla tada, kai pervertinamos savo jėgos, pasirenkamos neprižiūrimos vietos arba maudomasi apsvaigus.

    Saugiausios vietos ir vaikų priežiūra

    Maudytis rekomenduojama tik gerai žinomose, patikrintose vietose, o dar geriau – oficialiuose paplūdimiuose, kur prižiūrima vandens kokybė ir dažniau būna gelbėtojai. Nežinomose vietose gali būti duobių, akmenų, nuolaužų, staigių dugno nuolydžių ar netikėtai stiprios srovės.

    Vaikų prie vandens negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net ir seklumoje. Nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, todėl mažesniems vaikams verta rinktis gelbėjimosi liemenes ar kitas plūdrumo priemones, tačiau jos nepakeičia budraus suaugusiojo dėmesio.

    Dažniausios klaidos vandenyje

    Viena pavojingiausių klaidų – šokti į nepažįstamą vandens telkinį. Šuolis į nežinomo gylio vietą gali baigtis galvos, kaklo ar stuburo traumomis, todėl prieš lipant į vandenį būtina įsitikinti, kad dugnas saugus, o gylis tinkamas.

    Maudytis apsvaigus nuo alkoholio griežtai nerekomenduojama, nes prastėja reakcija, koordinacija ir gebėjimas įvertinti riziką. Ne mažiau svarbu neplaukti per toli: net geri plaukikai gali netikėtai pavargti, o vėsesnis vanduo, bangavimas ar srovė greitai sumažina ištvermę.

    Plaukiant valtimi, baidare ar naudojantis kitomis vandens transporto priemonėmis, gelbėjimosi liemenė turėtų būti dėvima viso plaukimo metu. Gelbėtojai primena, kad nelaimės dažnai įvyksta ne vien dėl vandens, bet ir dėl neatsargaus greičio, prasto matomumo ar dėmesio stokos.

    Ką daryti pamačius skęstantį ir kaip elgtis patekus į bėdą

    Audros metu, ypač žaibuojant, vandenyje būti pavojinga, nes vanduo gerai laidžia elektrą, o atviroje erdvėje žmogus gali tapti vienu aukščiausių taškų. Be to, pablogėjus orui gali sustiprėti bangavimas ir srovės, todėl išlipti į krantą reikia kuo greičiau.

    Pamačius skęstantį žmogų svarbiausia nepanikuoti ir nedelsiant skambinti numeriu 112. Skęstančiajam saugiausia paduoti ar mesti plūduriuojantį daiktą, gelbėjimo ratą, virvę ar lentą, nes tiesioginis plaukimas prie panikuojančio žmogaus gali baigtis tuo, kad jis instinktyviai įsikibs ir paskandins gelbėtoją.

    Jei į bėdą pateko pats, pirmiausia reikia stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje ir nepasiduoti panikai, nes ji greitai išeikvoja jėgas. Reikia kviestis pagalbą, o patekus į stiprią srovę neplaukti tiesiai prieš ją: saugiau judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš srovės zonos, ir tik tada siekti kranto.

    Atsakingas elgesys, blaivus situacijos vertinimas ir elementarių taisyklių laikymasis dažniausiai lemia, ar poilsis prie vandens baigsis geromis emocijomis. Gelbėtojai primena, kad saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų dar prieš įbrendant į vandenį.

    Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją.

  • Tarptautinė šeimos ir Vaiko diena: kodėl ji minima ir kokius sveikinimus verta rinktis šiandien

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena, kurią Jungtinės Tautos paskelbė siekdamos atkreipti dėmesį į šeimos svarbą ir su ja susijusius socialinius, ekonominius bei demografinius pokyčius. Lietuvoje ši diena dažnai siejama ir su Vaiko dienos minėjimu, todėl viešojoje erdvėje ji neretai pristatoma kaip proga pasveikinti ir šeimas, ir vaikus.

    Tarptautinės šeimos dienos esmė nėra vien simboliniai linkėjimai ar atvirukai. Ši proga primena apie kasdienius dalykus, kurie šeimai daro didžiausią įtaką: tėvų ir vaikų laiko trūkumą, emocinę sveikatą, finansinį stabilumą, ugdymo paslaugų prieinamumą, taip pat valstybės teikiamą paramą šeimoms.

    Kuo svarbi Tarptautinė šeimos diena?

    Jungtinės Tautos šią dieną sieja su diskusijomis apie šeimos gerovę ir politikos sprendimus, kurie gali padėti mažinti skurdą, socialinę atskirtį ir stiprinti vaikų apsaugą. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama ir apie tai, kaip nuotolinis darbas, migracija bei DI įrankiai keičia kasdienę tėvų ir vaikų rutiną, bendravimą ir net mokymosi įpročius.

    Lietuvoje ši data tampa patogia proga institucijoms ir organizacijoms priminti apie pagalbos priemones šeimoms, o bendruomenėms organizuoti iniciatyvas mokyklose, darželiuose ar miestuose. Daug kur tai įgauna praktišką formą: nuo šeimų renginių iki diskusijų apie vaikų emocinę sveikatą ir saugumą internete.

    Kokius sveikinimus rinktis?

    Jei norisi pasveikinti artimuosius, verta rinktis trumpą, aiškų palinkėjimą, kuris skamba asmeniškai ir šiltai. Dažniausiai tinka akcentai apie laiką kartu, tarpusavio palaikymą ir dėkingumą, o vaikams skirti sveikinimai gali būti paprastesni, labiau orientuoti į džiaugsmą, smalsumą ir saugumo jausmą.

    Praktinis patarimas paprastas: vietoj bendrų frazių verta įrašyti vieną konkretų dalyką, už kurį esate dėkingi šeimai ar vaikui. Toks sveikinimas skamba natūraliau, o žinutė tampa ne formali, bet tikrai reikšminga.

    Proga sustoti ir susitarti

    Ši diena daugeliui tampa priminimu, kad šeimos stiprybę kuria ne didelės dovanos, o nuoseklus dėmesys ir kasdieniai susitarimai. Kartais geriausias minėjimas yra paprastas: pasivaikščiojimas, bendri pietūs ar pokalbis be ekranų.

    Nors Tarptautinė šeimos ir Vaiko diena dažnai minima sveikinimais, jos tikslas platesnis: paskatinti bendruomenes ir sprendimų priėmėjus kurti aplinką, kurioje šeimoms lengviau auginti vaikus, derinti darbą ir asmeninį gyvenimą bei jaustis saugiai.