Tag: Vaiko pinigai

  • Vokietija moka „Kindergeld“ beveik 300 tūkst. užsienyje gyvenančių vaikų – kyla politinis ginčas

    Vokietija moka „Kindergeld“ beveik 300 tūkst. užsienyje gyvenančių vaikų – kyla politinis ginčas

    Vokietijoje įsiplieskė politinis ginčas dėl „Kindergeld“ – vokiškų vaiko pinigų, mokamų ir už Vokietijos ribų gyvenantiems vaikams. Nauji duomenys rodo, kad išmokos pasiekia beveik 300 tūkst. vaikų užsienyje, o tai daliai politikų tapo argumentu raginti riboti tokius mokėjimus.

    Kaip skelbia „Euronews“, Federalinės užimtumo agentūros (Bundesagentur für Arbeit, BA) duomenis parlamente išsireikalavo Sahros Wagenknecht sąjunga (BSW). Skaičiuojama, kad 2025 metų pabaigoje „Kindergeld“ buvo mokamas už 291 292 užsienyje gyvenančius vaikus.

    Pati išmoka 2026 metais siekia 259 eurus per mėnesį už kiekvieną vaiką. Statistikos duomenys taip pat rodo ilgalaikę tendenciją: per 14 metų tokių atvejų skaičius beveik patrigubėjo – nuo 103 559 vaikų 2011 metais iki dabartinių mastų.

    Nors skaičius atrodo didelis, užsienyje gyvenantys vaikai sudaro tik apie 1,66 proc. visų 17,6 mln. vaikų, už kuriuos Vokietija moka vaiko pinigus. Vis dėlto būtent ši dalis tapo diskusijų objektu, ypač kalbant apie išmokų „eksportą“ į kitas ES šalis.

    Kas dažniausiai gauna išmokas užsienyje

    Didžiausia dalis „Kindergeld“ už Vokietijos ribų tenka Lenkijos piliečių vaikams: tokių atvejų – 112 384. Tai sudaro beveik 39 proc. visų užsienyje gyvenančių vaikų, už kuriuos mokama vokiška išmoka.

    Antra pagal dydį grupė – 36 727 Vokietijos piliečių vaikai. Toliau, pagal vokiškoje žiniasklaidoje minimus duomenis, rikiuojasi Čekijos (33 872) ir Rumunijos (32 459) piliečių vaikai.

    Šie skaičiai nebūtinai reiškia, kad vaikai ar šeimos „negyvena Vokietijoje iš principo“ – dažnas modelis yra toks, kad vienas iš tėvų dirba Vokietijoje, o šeima laikinai lieka gimtojoje šalyje.

    Kodėl Vokietija moka vaiko pinigus vaikams, gyvenantiems kitur

    Tokie mokėjimai remiasi ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklėmis. Pagal jas už šeimos išmokas gali būti atsakinga ta valstybė, kurioje tėvai dirba, net jei vaikas gyvena kitoje ES šalyje.

    Esminis principas – teisė į „Kindergeld“ kyla iš tėvų darbo Vokietijoje, o ne iš vaiko gyvenamosios vietos. Jei už šeimos išmokas gali būti atsakingos kelios valstybės, taikomos prioriteto taisyklės, o kai kuriais atvejais Vokietija moka ne visą sumą, o tik skirtumą, jei kitoje šalyje numatyta mažesnė išmoka.

    Tekste pabrėžiama ir tai, kad statistika pati savaime neatsako į klausimą, kiek dažni piktnaudžiavimo atvejai. Be to, mokėjimų suma neleidžia tiesiogiai spręsti apie gavėjų skaičiaus augimą, nes išmokos dydis bėgant metams didėjo.

    Politikai siūlo ribojimus, tačiau kliūtis – ES teisė

    Diskusijas kaitina dalies politikų argumentas, kad vienodos išmokos mokėjimas skirtingo pragyvenimo lygio šalyse kelia klausimų dėl teisingumo. CDU/CSU ir AfD atstovai viešai kritikavo situaciją, akcentuodami, kad Vokietijos biudžeto lėšos keliauja į užsienį.

    BSW lyderė Sahra Wagenknecht pasisakė dar griežčiau – ji ragina „Kindergeld“ iš principo nebemokėti vaikams, gyvenantiems už Vokietijos ribų. AfD Bundestage taip pat siekia, kad išmokos ES šalyse būtų susietos su vietos pragyvenimo išlaidomis.

    Vis dėlto tokie planai susiduria su teisinėmis ribomis. Pavyzdžiu minima Austrija, kuri 2019 metais išmokas susiejo su vaiko gyvenamosios šalies pragyvenimu, tačiau 2022 metais Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino tokią praktiką nesuderinama su ES teise. Straipsnyje taip pat minimas 2026 metų teismo sprendimas, kad ir Bavarijos šeimos išmokos siejimas su vaiko gyvenamąja vieta prieštarauja ES teisei.

    Tuo pat metu dalis politikų pabrėžia, kad mastas nėra milžiniškas: minima, jog tai sudaro maždaug 1 proc. visų „Kindergeld“ išlaidų. BA duomenimis, 2025 metais išmokoms bendrai skirta 55,32 mlrd. eurų, o į užsienio bankų sąskaitas pervesta apie 528 mln. eurų – maždaug 0,95 proc. visos sumos.

  • Vaiko pinigai po 18-os: kada išmoka tęsiama iki 23 metų ir kaip ją susigrąžinti

    Vaiko pinigai po 18-os: kada išmoka tęsiama iki 23 metų ir kaip ją susigrąžinti

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad išmoka vaikui, dažnai vadinama vaiko pinigais, įprastai mokama iki kol jaunam žmogui sukanka 18 metų. Šiuo metu kiekvienam vaikui kas mėnesį skiriama 129,5 euro išmoka.

    Sukakus pilnametystei situacija pasikeičia: teisę gauti išmoką įgyja pats jaunas žmogus, todėl dėl mokėjimo tęstinumo reikia pateikti naują prašymą. Jei prašymas nebus pateiktas, išmoka automatiškai nebus tęsiama, net jei mokymasis dar nesibaigė.

    Kada vaiko pinigai mokami iki 23 metų?

    Išmoka gali būti mokama ilgiau, iki 23 metų, kai jaunas žmogus toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą. Tai apima ir profesinio mokymo įstaigas, jeigu profesinis mokymas vyksta kartu su bendrojo ugdymo programa.

    Išmoka gali būti mokama ir tais atvejais, kai mokymasis laikinai sustabdomas dėl pateisinamų priežasčių, pavyzdžiui, dėl ligos, nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti. Praktikoje tai reiškia, kad svarbiausias kriterijus yra mokymosi pagal bendrojo ugdymo programą tęstinumas iki vidurinio išsilavinimo įgijimo.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad galimybė mokėti išmoką iki 23 metų siejama ir su Švietimo įstatyme numatyta nuostata, jog mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose gali mokytis iki 23 metų. Dėl to išmokos mokėjimo trukmė suvienodinama, kad visi galėtų gauti paramą iki kol realiai baigia bendrąjį ugdymą.

    Kaip pateikti prašymą ir susigrąžinti išmoką?

    Pasibaigus paskirtos išmokos mokėjimo laikotarpiui, jei jaunas žmogus ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, reikia iš naujo kreiptis dėl išmokos skyrimo. Kreiptis gali vienas iš tėvų ar globėjų, bendrai gyvenantys asmenys arba pats pilnametis asmuo.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS arba kreipiantis į gyvenamosios vietos seniūniją. Svarbu įvertinti terminus, nes tai gali turėti tiesioginę įtaką, ar išmoka bus mokama be pertraukų.

    Numatyta galimybė išmoką grąžinti už praėjusius 12 mėnesių nuo prašymo pateikimo savivaldybės administracijai dienos, jei tuo laikotarpiu jaunas žmogus turėjo teisę ją gauti. Tai aktualu tiems, kurie sulaukę 18 metų neskubėjo pateikti prašymo, tačiau mokėsi toliau ir atitiko sąlygas.

    Pavyzdžiui, jei 18 metų sukako 2025 metais lapkričio 5 dieną, o prašymas pateiktas 2026 metais gegužės 15 dieną, išmoka gali būti grąžinta nuo 2025 metais lapkričio 5 dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių. Tokiu atveju išmoka būtų mokama iki bendrojo ugdymo programos pabaigos.

    Papildoma išmoka: kam priklauso ir kiek siekia?

    Nuo 2026 metais sausio 1 dienos gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms bei vaikams su negalia papildomai skiriama išmoka vaikui siekia 76,2 euro per mėnesį. Ji mokama iki 18 metų, o jei jaunas žmogus mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, iki mokslų pabaigos, bet ne ilgiau nei iki 23 metų.

    Taigi, šioms grupėms bendra suma už vieną vaiką sudaro 205,7 euro per mėnesį. Ministerija pabrėžia, kad tai apima tiek bazinę išmoką, tiek papildomą dalį, kai šeima ar vaikas atitinka nustatytus kriterijus.

    Vertinant, ar šeima laikoma gausia, į šeimos sudėtį įskaitomi ir iki 24 metų besimokantys ar studijuojantys pilnamečiai vaikai, net jei jie dirba, tačiau nėra sukūrę savo šeimos ir neaugina vaikų. Tai reiškia, kad šeimos statusas gali išlikti, o jaunesniems vaikams gali būti toliau taikoma papildoma parama.

    Šeimos, auginančios 1 ar 2 vaikus, papildomą išmoką gali gauti, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 466 eurų. Vertinant pajamas, vaiko pinigai neįskaičiuojami, taip pat neįtraukiama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, o taikomos pajamų dalies išimtys priklauso nuo šeimos sudėties.

  • Nuo birželio didėja išmokos šeimoms: daugiau pinigų gimus vaikui ir platesnė parama auklei

    Nuo birželio didėja išmokos šeimoms: daugiau pinigų gimus vaikui ir platesnė parama auklei

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja keli svarbūs pokyčiai šeimų paramos sistemoje: didėja vienkartinė išmoka gimus vaikui, plečiamas išmokos vaiko priežiūrai gavėjų ratas ir atsiranda daugiau galimybių pasinaudoti kompensacija samdant auklę. Pakeitimais siekiama, kad parama pasiektų daugiau tėvų ir globėjų, ypač tų, kurie dėl socialinio draudimo stažo neturi teisės į „Sodros“ vaiko priežiūros išmoką.

    Vienas ryškiausių pokyčių – didesnė vienkartinė išmoka gimus vaikui. Nuo birželio ji didėja nuo 11 iki 14 BSI, todėl suma augs nuo 814 iki 1 036 eurų. Toks pats didėjimas taikomas ir įvaikinus vaiką ar tapus jo globėju.

    Išmoka vaiko priežiūrai: kam priklausys?

    Nuo birželio 1 dienos išmoka vaiko priežiūrai bus skiriama platesniam gavėjų ratui. Ji bus prieinama visiems vaikus iki dvejų metų auginantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo ir dėl to negauna vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

    Iki šiol ši parama labiau buvo orientuota į besimokančius ar studijuojančius tėvus, neturinčius teisės į „Sodros“ išmoką. 2026 metais šios išmokos dydis siekia 444 eurus per mėnesį, o ji mokama iki vaikui sueina dveji metai.

    Pokyčio esmė – suvienodinti socialines garantijas šeimoms, kurios dėl skirtingų gyvenimo aplinkybių neturi reikalingo stažo. Praktikoje tai aktualu ir dirbusiems trumpą laiką, ir dirbusiems su pertraukomis, ir tiems, kurie į darbo rinką grįžta po ilgesnio nedarbo ar mokslų.

    Kompensacija auklei: daugiau situacijų

    Nuo birželio 1 dienos plečiasi ir vaiko priežiūros kompensacinės išmokos taikymas. Ji bus mokama samdantiems auklę ne tik dirbantiems tėvams ar globėjams, bet ir tais atvejais, kai vienas ar vienintelis iš tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokosi profesinio mokymo programoje, studijuoja nuolatine forma, taip pat doktorantūroje ar rezidentūroje.

    Kompensacija skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir yra prižiūrimas už atlygį fizinio asmens, dirbančio pagal individualios veiklos pažymą arba pagal darbo sutartį. Tokia nuostata svarbi tam, kad vaiko priežiūra vyktų legaliai, o paslaugos teikėjas turėtų aiškų teisinį pagrindą.

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šios išmokos dydis siekia 384,8 euro per mėnesį, palyginti su 364 eurais 2025 metais. Tai reiškia, kad didėjant baziniams dydžiams ilgainiui auga ir reali kompensacijos vertė šeimoms, kurios renkasi auklės paslaugas vietoje darželio.

    Kitos išmokos: kas dar aktualu šeimoms?

    Be minėtų pokyčių, šeimos ir toliau gali gauti universalią išmoką vaikui, papildomą išmoką vaikui, vienkartinę išmoką vaikui bei kitas paramos formas. Šių išmokų dydžiai susieti su indeksuojamais baziniais dydžiais, todėl laikui bėgant jie keičiasi kartu su valstybės nustatytais rodikliais.

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos universali išmoka vaikui padidėjo iki 129,5 euro, o papildoma išmoka gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms bei vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 76,2 euro. Tokios šeimos iš viso gauna 205,7 euro per mėnesį už vieną vaiką.

    Planuojant biudžetą šeimai svarbu įsivertinti, kurios paramos priemonės taikomos konkrečiu atveju: dalis jų yra universalios, kitos priklauso nuo pajamų, šeimos sudėties, vaiko amžiaus, negalios ar vaiko priežiūros organizavimo būdo. Dėl konkrečių situacijų paprastai rekomenduojama pasitikslinti savivaldybėje arba atsakingose institucijose, kurios administruoja išmokas.

    „Mūsų tikslas – kad valstybė būtų patikimas partneris šeimai kiekviename jos gyvenimo etape – nuo vaiko gimimo iki galimybių derinti vaikų auginimą su mokslu ar darbu“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

  • Socialinės išmokos gegužę: kada gyventojus pasieks vaiko pinigai, kompensacijos ir kitos išmokos

    Savivaldybė paskelbė gegužės mėnesio socialinės srities išmokų mokėjimo grafiką. Jame nurodytos pagrindinės datos, kada gyventojams bus pervedamos vaiko pinigų, kompensacijų ir kitų socialinių išmokų lėšos.

    Pagal pateiktą informaciją, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos numatytos gegužės 11 dieną. Ši kompensacija skirta padengti dalį išlaidų, patiriamų organizuojant ar gaunant individualią pagalbą.

    Išmokos vaikams, dažnai vadinamos vaiko pinigais, gyventojus turėtų pasiekti gegužės 12 dieną. Išmokų pervedimo laikas gali priklausyti nuo banko, todėl dalis gavėjų pervedimą gali matyti tą pačią arba artimiausią darbo dieną.

    Kieto kuro kompensacijos planuojamos gegužės 13 dieną. Ši parama aktuali gyventojams, kurie šildymui naudoja kietąjį kurą ir atitinka nustatytas kompensacijos skyrimo sąlygas.

    Socialinės išmokos, kurios apima platesnį paramos priemonių spektrą, numatytos gegužės 15 dieną. Savivaldybė primena, kad pasikeitus šeimos sudėčiai, pajamoms ar gyvenamosios vietos deklaracijai, svarbu laiku atnaujinti duomenis, kad išmokų mokėjimas nesutriktų.

    Už išmokų mokėjimo grafiko pateikimą atsakingas Apskaitos skyrius. Kilus klausimams dėl konkrečios išmokos, gyventojams rekomenduojama kreiptis į savivaldybės administraciją ar socialinės paramos specialistus.