CP v2

Tag: Vaikų emocinė sveikata

  • Kybartų darželyje „Kregždutė“ atidarė sensorinį kambarį: kodėl tai gali pakeisti vaikų kasdienybę

    Kybartų darželyje „Kregždutė“ atidarė sensorinį kambarį: kodėl tai gali pakeisti vaikų kasdienybę

    Kybartų vaikų lopšelyje-darželyje „Kregždutė“ pristatytas naujai įrengtas sensorinis kambarys. Tai specialiai sukurta aplinka, kurioje šviesa, spalvos, garsai ir judesio priemonės padeda vaikams nusiraminti ir geriau jaustis kasdienėje darželio rutinoje.

    Tokios erdvės dažniausiai skirtos emocinei savireguliacijai: vaikui suteikiama galimybė trumpam atsitraukti nuo triukšmo ir intensyvių dirgiklių, atgauti pusiausvyrą, susikaupti. Specialistai pabrėžia, kad vaikų sensorinis jautrumas skiriasi, todėl aplinkos pritaikymas tampa svarbia ugdymo kokybės dalimi.

    Kas yra sensorinis kambarys?

    Sensorinis kambarys – tai erdvė, kurioje valdomais dirgikliais kuriama rami arba, prireikus, aktyvinanti patirtis. Praktikoje tai gali būti reguliuojamas apšvietimas, projekcijos, raminantys garsai, taktilinės priemonės ar balansą lavinantys elementai.

    Tokios priemonės padeda vaikams mokytis atpažinti savo emocijas ir kūno reakcijas, o pedagogams bei švietimo pagalbos specialistams lengviau parinkti tinkamus nusiraminimo ar susitelkimo būdus. Tai ypač aktualu vaikams, kuriems per didelis triukšmas ar chaotiška aplinka sukelia įtampą.

    Nauda ne tik specialiųjų poreikių vaikams

    Nors sensorinės erdvės dažnai siejamos su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, „Kregždutėje“ pabrėžiama, kad kambarys bus prieinamas visiems mažyliams. Darželiuose vis dažniau akcentuojama, kad emocinė savijauta tiesiogiai veikia vaiko mokymąsi, bendravimą ir elgesį grupėje.

    Sensorinis kambarys gali būti naudojamas tiek trumpoms nusiraminimo pertraukėlėms, tiek kryptingoms užduotims, pavyzdžiui, dėmesio sutelkimo, kvėpavimo įgūdžių ar kūno pojūčių pažinimo veikloms. Tai leidžia ugdymo įstaigai lanksčiau reaguoti į skirtingus vaikų poreikius.

    Pristatyme dalyvavo savivaldybės atstovai

    Sensorinio kambario pristatyme dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Elena Šventoraitienė, taip pat kitų rajono ugdymo įstaigų vadovai ir specialistai. Susirinkusieji ne tik apžiūrėjo erdvę, bet ir praktiškai išbandė joje esančias priemones.

    Pristatymo metu akcentuota, kad keičiant šviesą, garsą ar kitus aplinkos elementus galima sukurti skirtingą poveikį vaikui. Vienais atvejais siekiama suaktyvinti dėmesį ir judesį, kitais – padėti nurimti, atsipalaiduoti ir saugiai pailsėti nuo intensyvių dirgiklių.

    „Smagu matyti, kad kuriamos erdvės, kurios vaikams gali tapti tikra pagalba kasdienybėje. Kartais labai daug reiškia tiesiog turėti vietą, kurioje galima pabūti ramiau“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

  • Tėvo diena Lietuvoje: ką ši proga primena šeimoms ir kodėl tėčių vaidmuo šiandien keičiasi

    Tėvo diena Lietuvoje kasmet minima pirmąjį birželio sekmadienį, todėl daugeliui šeimų ji tampa proga sustoti ir padėkoti tėčiams už kasdienį rūpestį. Ši diena dažnai siejama su vaikų dėmesiu, tačiau jos prasmė platesnė nei sveikinimai ar dovanos.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tėvo vaidmens pokyčius: nuo tradicinio „šeimos maitintojo“ prie lygiaverčio partnerio, aktyviai dalyvaujančio vaikų priežiūroje. Tyrimai rodo, kad tėčių įsitraukimas siejamas su geresniais vaikų emociniais ir socialiniais įgūdžiais, taip pat su didesniu pasitikėjimu savimi.

    Lietuvoje tėčių dalyvavimą skatina ir praktiniai pokyčiai, ypač vaiko priežiūros atostogų modelis, leidžiantis šiuo laikotarpiu įsitraukti abiem tėvams. Socialinės apsaugos sistemoje įtvirtintos galimybės dalintis atostogomis, o daliai šeimų tai tampa realiu sprendimu derinant darbą ir vaikų auginimą.

    Specialistai pabrėžia, kad tėvystė šiandien vis mažiau apibrėžiama vien finansine atsakomybe. Kasdienis ryšys su vaiku kuriamas per laiką kartu, nuoseklumą, aiškias ribas ir emocinį saugumą, o tai svarbu tiek mažiems vaikams, tiek paaugliams.

    Šeimoms Tėvo diena gali tapti ne tik švente, bet ir priminimu apie paprastus, bet reikšmingus dalykus: pokalbį be skubėjimo, bendrą veiklą ar nuoširdų įvertinimą. Kartais būtent tokie maži gestai sukuria didžiausią šios dienos prasmę.

  • Išpuoliai mokyklose kelia nerimą: vaiko teisių gynėjai pataria, kaip kalbėtis su vaikais

    Išpuoliai mokyklose kelia nerimą: vaiko teisių gynėjai pataria, kaip kalbėtis su vaikais

    Pastarosiomis dienomis visuomenės dėmesį patraukė du moksleivių išpuoliai ugdymo įstaigose, po kurių tėvams ir mokytojams kyla natūralus klausimas, kaip užtikrinti vaikų emocinį saugumą. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad tokie įvykiai ypač stipriai paliečia vaikus: vieni gali būti tiesioginiai liudininkai, kiti išgirsta detales ir pradeda nebesijausti saugūs savo mokykloje.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikų reakcijos gali būti labai skirtingos: nuo baimės eiti į pamokas iki pykčio, užsidarymo ar padidėjusio jautrumo garsams bei konfliktams. Dažnai nerimas sustiprėja tada, kai vaikas informaciją sužino iš bendraamžių ar socialinių tinklų, kur detalės pateikiamos fragmentiškai ir emocingai.

    Kaip kalbėtis su vaiku po įvykių?

    Vaiko teisių gynėjai pataria pirmiausia patiems suaugusiesiems išlaikyti ramybę, nes vaikų saugumo jausmas stipriai priklauso nuo tėvų ir mokytojų reakcijos. Pokalbį verta pradėti nuo paprasto klausimo, ką vaikas girdėjo ir kaip jis dėl to jaučiasi, o ne nuo suaugusiojo interpretacijų.

    Su vaiku svarbu kalbėti atvirai, bet pagal jo amžių ir brandą, nesiimant gąsdinančių detalių. Vaikui naudinga padėti įvardyti jausmus, pavyzdžiui, baimę, nerimą ar pyktį, ir patikinti, kad tokios emocijos yra normalios, kai nutinka sukrečiantys dalykai.

    Paaiškinant, kodėl žmonės kartais elgiasi pavojingai, siūloma vengti etikečių ir kaltinimų. Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad smurtinis elgesys dažnai rodo gilesnius sunkumus ir laiku nesuteiktą pagalbą, todėl suaugusieji turi būti budrūs, pastebėti rizikos ženklus ir ieškoti sprendimų, o ne kurti stereotipus.

    Kaip grąžinti saugumo ir kontrolės jausmą?

    Vaikams ypač svarbu aiškiai žinoti, į ką kreiptis, jei jie jaučiasi nesaugiai mokykloje ar viešoje vietoje. Specialistai rekomenduoja kartu su vaiku susitarti dėl paprastų, konkrečių žingsnių: kam paskambinti, kur kreiptis mokykloje, ką daryti, jei kyla grėsmė ar konfliktas.

    Raminant vaikus, verta kalbėti ne abstrakčiai, o konkrečiai: kokios saugumo priemonės taikomos mokykloje, kaip vyksta reagavimas į incidentus ir kokie suaugusieji yra atsakingi už pagalbą. Tokia informacija padeda sumažinti nežinomybės jausmą, kuris dažnai ir maitina nerimą.

    Vaiko teisių gynėjai taip pat ragina rodyti empatijos pavyzdį ir kalbant apie nukentėjusius, ir apie smurtavusį vaiką, prisimenant, kad tai vis tiek vaikas, kuriam taip pat gali reikėti pagalbos. Mokyklų bendruomenei rekomenduojama peržvelgti prevenciją, skirti daugiau dėmesio vaikams, kurie patiria emocinių sunkumų, ir stiprinti aiškią pagalbos kultūrą.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jei po tokių įvykių vaiko nerimas nemažėja, atsiranda miego sutrikimų, stiprėja baimė eiti į mokyklą ar pasikeičia elgesys, svarbu nedelsti ir pasitarti su mokyklos specialistais ar sveikatos priežiūros profesionalais. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė sustabdyti ilgalaikio nerimo ar trauminių patirčių poveikį.

    Vaiko teisių gynėjai primena, kad konsultacijoms galima skambinti nemokamu telefonu 0 800 10 800. Esant skubiai grėsmei, būtina kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112.