Lenkijoje vis dažniau viešojoje erdvėje aptariama tema, kaip kinta moterų sprendimai dėl šeimos, karjeros ir finansinio savarankiškumo. Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad dalis moterų sąmoningai atideda motinystę arba jos atsisako, o prioritetą teikia stabilumui, išsilavinimui ir geriau apmokamam darbui.
Šią kryptį stiprina ir ekonominės aplinkybės: būsto įperkamumo iššūkiai, brangstančios paslaugos bei didesnė atsakomybė už asmeninius finansus. Darbo rinkoje augant konkurencijai ir reikalavimams, moterims vis svarbesnė tampa galimybė planuoti gyvenimą ilgesnėje perspektyvoje, turėti santaupų ir aiškų karjeros kelią.
Kas stumia pokyčius?
Vienas ryškiausių veiksnių yra demografinė realybė: daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lenkijoje, mažėja gimstamumas, o pirmojo vaiko susilaukiama vis vėlesniame amžiuje. Tam įtakos turi ir išsilavinimo augimas, ir noras įsitvirtinti profesijoje dar iki šeimos kūrimo.
Kita svarbi priežastis yra vaikų priežiūros ir kasdienės logistikos našta, kuri vis dar neretai tenka moterims. Kai trūksta lanksčių darbo sąlygų, o darželio ar auklės kaina tampa rimta biudžeto eilute, sprendimas laukti ar keisti planus tampa praktiškas, o ne emocinis.
Kaip tai atsiliepia darbo rinkai?
Darbdaviai vis dažniau susiduria su lūkesčiu siūlyti aiškesnes karjeros galimybes, skaidresnį atlygio augimą ir lankstesnį darbo organizavimą. Nuotolinio ir hibridinio darbo praktikos, paplitusios po pandemijos, tapo svarbiu argumentu renkantis darbą, ypač auginant vaikus arba planuojant šeimą.
Kartu auga ir moterų dalyvavimas aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose, kur svarbios skaitmeninės kompetencijos. Šioje vietoje vis didesnį vaidmenį atlieka ir DI sprendimai, keičiantys darbo turinį: dalis rutininių užduočių automatizuojamos, o darbuotojams reikia daugiau analitinių, komunikacinių ir valdymo įgūdžių.
Ko tikisi šeimos?
Šeimų lūkesčiai taip pat keičiasi: daugiau porų sprendimus priima atsižvelgdamos į ilgalaikį saugumą, santaupas, būsto situaciją ir paramos priemones. Dėl to didesnę reikšmę įgauna valstybės politika: vaiko priežiūros infrastruktūra, išmokos, mokesčių sistema ir realios galimybės derinti darbą su šeima.
Galutinis pasirinkimas dažniausiai nėra vien tik „už“ ar „prieš“ vaikų turėjimą. Daugeliui tai tampa klausimu apie laiką, sąlygas ir stabilumą, o visuomenėje vis labiau įsitvirtina požiūris, kad skirtingi gyvenimo scenarijai yra normalūs ir socialiai priimtini.