Tag: Vaikų reabilitacija

  • „Polsat“ fondas švenčia 30-metį: vaikystėje gelbėti vaikai šiandien prabyla apie stebuklus

    „Polsat“ fondas švenčia 30-metį: vaikystėje gelbėti vaikai šiandien prabyla apie stebuklus

    30 metų pagalbos istorijų

    „Polsat“ fondas mini 30 metų veiklos, per kuriuos rėmė vaikų gydymą, reabilitaciją ir modernios medicinos plėtrą Lenkijoje. Fondo vadovė Agnieszka Grzegorczyk pabrėžia, kad svarbiausia ne statistika, o žmonės, kurių gyvenimai dėl paramos pakrypo kita linkme.

    Per tris dešimtmečius labdaros organizacijos vis dažniau orientuojasi ne tik į vienkartinę paramą, bet ir į ilgalaikes programas: nuoseklią reabilitaciją, psichologinę pagalbą, gydymo tęstinumą bei šeimų įgalinimą. Tai ypač svarbu lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams, kurių būklę lemia ne viena procedūra, o metai kasdienės priežiūros.

    Vaikai, kurių gyvenimai pasikeitė

    Viena iš istorijų yra Olivios, nuo gimimo gyvenančios su cistine fibroze. Tai genetinė lėtinė liga, dažniausiai pažeidžianti kvėpavimo sistemą ir kasą, todėl pacientams prireikia nuolatinės priežiūros, vaistų bei kvėpavimo takų higienos procedūrų.

    Pasak fondo, parama Oliviai leido gauti reabilitaciją, reikalingą įrangą ir vaistus. Šiandien ji sako, kad labiausiai save apibūdina kaip laimingą mamą, o tai parodo, kaip ankstyva pagalba gali atverti kelią visaverčiam suaugusiųjų gyvenimui.

    „Didžiausia vertė yra ne skaičiai. Didžiausia vertė yra žmonės, kurių gyvenimas dėl pagalbos galėjo susiklostyti kitaip“, – sakė Agnieszka Grzegorczyk.

    Kita istorija susijusi su Weronika, kuriai 12 metų buvo diagnozuotas pirmo tipo diabetas. Tai autoimuninė liga, kai organizmas nebegamina insulino, todėl kasdienybę sudaro nuolatinė gliukozės kontrolė, insulino leidimas ir sprendimai, susiję su mityba bei fiziniu krūviu.

    Weronika prisimena, kad iš pradžių liga atrodė kaip kliūtis viskam, tačiau gyvenimas pasisuko kitaip. Fondo parama padėjo užtikrinti gydymą ir įsigyti reikalingą įrangą, o šiandien 23 metų mergina baigia slaugos studijas ir nori padėti kitiems.

    „Galvojau, kad diabetas man viską užkirs. Bet atsirado žmonių, kurie mane priėmė, o aš supratau, kad galiu gyventi normaliai“, – sakė Weronika.

    Kai parama virsta ateities planais

    Jakubui dabar 29-eri: jis serga reta genetine liga, o dėl komplikacijų po kaulų čiulpų transplantacijos visiškai neteko regėjimo. Vaikystėje didelę laiko dalį jis praleido ligoninėse, o ilgalaikė reabilitacija tapo būtina sąlyga siekiant savarankiškumo.

    Fondas teigia ilgus metus rėmęs jo reabilitaciją ir reikalingos įrangos įsigijimą. Šiandien Jakubas yra baigęs filosofijos ir geologijos studijas, rengia daktaro darbą ir gilinasi į paleontologiją.

    Dar viena istorija yra Igoro, kuriam 22-eji ir kuris puikiai prisimena vaikystę ortopedijos skyriuje. Jam buvo atliktos sudėtingos šlaunikaulio ir blauzdikaulio ilginimo operacijos, o fondo parama prisidėjo prie modernesnių operacinių įrengimo, kas svarbu pacientų saugai ir gydymo kokybei.

    Dabar Igoras studijuoja mediciną, o jubiliejus tampa priminimu, kad investicijos į vaikų gydymą ir ligoninių infrastruktūrą atsiperka ne tik sveikatos rodikliais. Jos grįžta suaugusiais žmonėmis, kurie kuria šeimas, renkasi profesijas ir patys nori padėti kitiems.

  • Kačerginės „Žibutės“ atnaujinimas pajudėjo: savivaldybė pradeda nuosavybės procedūras

    Kačerginėje veikiantis LSMU Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikos Vaikų reabilitacijos skyrius „Žibutė“ žengia į svarbų atnaujinimo etapą. Kauno rajono savivaldybės taryba pritarė sprendimams, kurie leidžia pradėti nekilnojamojo turto nuosavybės klausimų sureguliavimo procedūras.

    Šios procedūros reikalingos tam, kad būtų sudarytos aiškios teisinės ir administracinės prielaidos sklandžiai pereiti prie rangos darbų etapo. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai susiję su objektu Kačerginėje, Juozo Zikaro gatvėje 14.

    Projektą Kauno rajono savivaldybė įgyvendina kartu su LSMU Kauno ligonine, o institucijų bendradarbiavimą įtvirtina pasirašyta sutartis. Tikimasi, kad atnaujinus kompleksą bus sukurta šiuolaikinius sveikatos priežiūros standartus atitinkanti reabilitacijos aplinka tiek pacientams, tiek personalui.

    Kas numatyta „Žibutės“ komplekse?

    Skelbiama, kad planuojama ne tik renovuoti esamus pastatus, bet ir sujungti juos į vientisą kompleksą, pritaikytą šiuolaikinei ambulatorinei ir stacionarinei reabilitacijai. Po atnaujinimo čia ketinama teikti paslaugas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

    Numatoma plėsti sveikatinimo infrastruktūrą, įrengti kineziterapijos erdves, taip pat hidroterapijai ir kitoms procedūroms pritaikytas patalpas. Tarp planuojamų objektų minimas ir 25 metrų baseinas, kurį ketinama pritaikyti sveikatinimui, vaikų mokymui plaukti ir sporto veikloms.

    Projektiniuose sprendiniuose akcentuojama Kačerginės aplinka: planuojama išlaikyti pušyną ir kurortinį vietovės charakterį, o architektūroje derinti šiuolaikiškumą su gamtai draugiškais sprendimais. Skelbiama, kad komplekso plotas turėtų siekti apie 9 236 kvadratinius metrus.

    Akcentas ir bendruomenei, ir saugumui

    Be medicininių paslaugų, planuojama sukurti erdves bendruomenės sveikatinimui ir edukacijai, informacijos centrą bei patogesnę infrastruktūrą atvykstantiems. Tokie sprendimai dažnai taikomi modernizuojant gydymo ir reabilitacijos įstaigas, kai siekiama, kad objektas tarnautų plačiau nei vien pacientų srautams.

    Taip pat numatoma įrengti požeminę priedangą civilinės saugos poreikiams, o teritorijoje suplanuoti automobilių stovėjimo vietas. Savivaldybė pabrėžia, kad nuosavybės klausimų sureguliavimas yra būtina sąlyga, kad rangos darbai galėtų vykti be teisinės rizikos ir papildomų vėlavimų.

    „Sieksime, kad ši vieta taptų moderniu reabilitacijos ir sveikatinimo centru, kuriame žmogus jaustųsi laukiamas ir galėtų gauti aukščiausios kokybės paslaugas“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    „Kačerginės „Žibutė“ ir toliau išliks LSMU Kauno ligoninės dalimi. Po atnaujinimo čia ir toliau bus teikiamos tiek vaikų, tiek suaugusiųjų reabilitacijos paslaugos moderniose, šiuolaikinius standartus atitinkančiose erdvėse“, – sakė LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.

  • Marijampolės ligoninėje – modernus medicininis bėgimo takelis: daugiau galimybių vaikų reabilitacijai

    Marijampolės ligoninėje – modernus medicininis bėgimo takelis: daugiau galimybių vaikų reabilitacijai

    Marijampolėje plečiamos vaikų reabilitacijos galimybės – VšĮ Marijampolės ligoninę pasiekė modernus medicininis bėgimo takelis, skirtas vaikams, turintiems raidos ir judėjimo sutrikimų. Projektą inicijavo Marijampolės Rotary klubas, prisidėjo Marijampolės savivaldybė ir kiti partneriai.

    Naujoji įranga leis kineziterapeutams tiksliau dozuoti fizinį krūvį ir pritaikyti pratimų programą pagal vaiko būklę, amžių bei tikslus. Tokie sprendimai reabilitacijoje svarbūs siekiant nuosekliai gerinti eiseną, pusiausvyrą ir raumenų ištvermę, o kartu mažinti kritimų bei netaisyklingų judesių riziką.

    Kam skirtas medicininis bėgimo takelis?

    Medicininis bėgimo takelis skiriasi nuo įprasto sporto įrenginio tuo, kad yra pritaikytas terapijai ir darbui su jautresniais pacientais. Jis gali būti naudojamas vaikams po traumų, esant neurologiniams sutrikimams, raidos atsilikimui, taip pat kai reikalingas saugus, kontroliuojamas vaikščiojimo ar bėgimo treniravimas.

    Specialistams tai suteikia galimybę nuosekliai stebėti progresą ir koreguoti programą pagal pasiektus rezultatus. Praktikoje tai dažnai reiškia trumpesnį kelią iki savarankiškesnio judėjimo, geresnio pasirengimo kasdienėms veikloms ir lengvesnės integracijos darželyje ar mokykloje.

    Kuo tai svarbu šeimoms ir regionui?

    Regionuose viena didžiausių problemų – ribota modernios reabilitacijos infrastruktūra ir ilgesnis kelias iki specializuotų paslaugų. Papildoma įranga Marijampolės ligoninėje gali sumažinti poreikį vykti į didžiuosius miestus, ypač tais atvejais, kai reikalingos reguliarios procedūros kelis kartus per savaitę.

    Marijampolės savivaldybės atstovai pabrėžia, kad tęstinis bendruomenės ir organizacijų įsitraukimas leidžia greičiau atliepti realius pacientų poreikius. Ligoninės vadovybė akcentuoja, kad tokios investicijos padeda stiprinti paslaugų kokybę ir suteikia reabilitacijos komandai daugiau priemonių taikyti šiuolaikiškus metodus.

    Kas prisidėjo prie projekto?

    Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant keliems partneriams – Marijampolės savivaldybei, VšĮ Marijampolės ligoninei, Marijampolės Rotary klubui ir „Rotary Club of Chicagoland Lithuanians“. Toks modelis, kai bendruomeninės organizacijos telkia paramą konkrečiai įrangai, Lietuvoje tampa vis dažnesnis, ypač sveikatos ir socialinių paslaugų srityse.

    Planuojama, kad medicininis bėgimo takelis bus integruotas į kasdienį vaikų reabilitacijos procesą, o procedūros bus skiriamos pagal gydytojų reabilitologų ir kineziterapeutų sudarytus individualius planus. Ligoninė ragina tėvus dėl reabilitacijos galimybių kreiptis į savo gydytoją arba registratūrą, kad būtų įvertinti vaiko poreikiai ir parinkta tinkamiausia programa.