CP v2

Tag: Vaikų sauga

  • Neprisisegęs keleivis automobilyje: kas moka baudą ir kada vairuotojas gali išsisukti

    Neprisisegęs keleivis automobilyje: kas moka baudą ir kada vairuotojas gali išsisukti

    Prisegti saugos diržus automobilyje privalo visi – tiek vairuotojas, tiek keleiviai. Tačiau realiose situacijose klausimas, kas konkrečiai atsako ir kam skiriama bauda, nėra toks vienareikšmis, ypač kai keleiviai diržų nesisega sąmoningai.

    Pagal kelių eismo taisyklių logiką vairuotojas turi užtikrinti, kad vežami asmenys būtų vežami saugiai, todėl policija pirmiausia vertina vairuotojo pareigą nevažiuoti, jei keleiviai nesilaiko reikalavimų. Kartu atsakomybė gali tekti ir pačiam keleiviui, nes jis savo veiksmais pažeidžia pareigą segėti diržą.

    Praktikoje baudos gali būti skiriamos ir vairuotojui, ir keleiviui, priklausomai nuo aplinkybių. Jei pareigūnams akivaizdu, kad vairuotojas toleravo neprisegtus keleivius arba pats matė pažeidimą ir vis tiek važiavo, sankcija gali būti taikoma vairuotojui, o kai kuriais atvejais papildomai nubaudžiami ir keleiviai.

    Kita vertus, būna situacijų, kai vairuotojas gali išvengti atsakomybės už keleivių neprisegtus diržus. Jei vairuotojas aiškiai nurodė prisisegti, o keleiviai nurodymo nepaisė ir tai galima pagrįsti, pareigūnai gali spręsti bausti pačius pažeidėjus, t. y. keleivius, o ne vairuotoją.

    Vaikai automobilyje – griežčiausia atsakomybė

    Jei automobilyje vežami vaikai, atsakomybė vertinama griežčiau, nes nepilnamečiai patys negali prisiimti pareigos užtikrinti saugų vežimą. Tokiais atvejais atsakomybė paprastai tenka vairuotojui arba suaugusiajam, kuris faktiškai atsakingas už vaiko priežiūrą kelionės metu.

    Rizika kyla ne tik dėl neprisisegtų diržų, bet ir dėl netinkamai parinktos ar pritvirtintos vaikiškos kėdutės. Net ir trumpa kelionė mieste laikoma pilnaverčiu eismo dalyvavimu, todėl pareigūnai vertina, ar vaikas buvo vežamas pagal amžių ir ūgį atitinkančius saugos reikalavimus.

    Kada saugos diržai gali būti neprivalomi?

    Yra numatytos išimtys, kada saugos diržų segėjimas gali būti neprivalomas, tačiau jos taikomos tik aiškiai apibrėžtais atvejais. Dažniausiai minima situacija – medicininės kontraindikacijos, kai asmuo turi atitinkamą gydytojo patvirtinimą.

    Be to, kai kurioms profesijoms ar tarnyboms gali būti taikomos specialios išlygos, kai diržų segėjimas trukdytų atlikti pareigas. Vis dėlto tokios išimtys nėra bendro pobūdžio ir nereiškia, kad jų galima laikytis savo nuožiūra.

    Kodėl tai svarbu ne tik dėl baudos

    Nors piniginė bauda dažnai atrodo pagrindinis motyvas laikytis taisyklių, saugos diržai yra viena efektyviausių priemonių sumažinti sunkių sužalojimų riziką. Susidūrimo metu net ir nedidelis greitis gali sukelti smarkias perkrovas, o neprisisegęs keleivis tampa pavojumi ir sau, ir kitiems salone.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad saugos diržai turi būti segimi taisyklingai, o peties juosta negali būti nuleista po pažastimi ar už nugaros. Tokie veiksmai iš esmės panaikina diržo naudą ir gali padidinti traumų tikimybę avarijos atveju.

  • Draudži vasaros traumos: „BTA“ įvardijo rizikingiausias veiklas ir skaudžiausią atvejį

    Draudži vasaros traumos: „BTA“ įvardijo rizikingiausias veiklas ir skaudžiausią atvejį

    Vasarą vaikų traumų skaičius išauga, o dažniausiai nukenčia 7–12 metų vaikai. Tai rodo draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ apibendrinti nelaimingų atsitikimų draudimo duomenys, kuriuose ši amžiaus grupė sudaro apie 40 proc. visų atvejų.

    Pasak bendrovės, ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniau susižeidžia žaidimų aikštelėse ir, atrodytų, kontroliuojamoje aplinkoje, pavyzdžiui, kieme. Tipiškos traumos yra sumušimai, gilūs įpjovimai ir minkštųjų audinių žaizdos, patirtos nukritus nuo sūpynių ar čiuožyklų.

    Vasarą išlieka ir kita, rečiau aptariama rizika: terminių nudegimų grėsmė, kai mažamečiai pasiekia įkaitusias kepsnines ar kitus karštus paviršius. Specialistai primena, kad vienos akimirkos neatidumas gali baigtis ne tik skausmingu, bet ir ilgalaikiu gydymu.

    „BTA Baltic Insurance Company“ pateikia ir itin skaudų pavyzdį: penkerių metų vaikas, nukritęs nuo paspirtuko, patyrė kaukolės lūžį ir kraujosruvą, todėl prireikė operacijos.

    Mokyklinio amžiaus vaikų grupėje pagrindiniai traumų šaltiniai siejami su batutais, dviračiais ir pačių organizuojamomis sporto veiklomis. Ypač dažnos situacijos, kai vaikai žaidžia futbolą ar krepšinį be apsaugų, o susidūrimai ar kritimai baigiasi rimtomis rankų ir kojų traumomis.

    Paauglių amžiuje, anot bendrovės, išauga sporto treniruočių ir vasaros stovyklų traumų dalis, o kartu dažnėja raiščių patempimai, išnirimai ir kaulų lūžiai. Kita ryški rizikos zona siejama su mikromobilumu, kai važiuojama elektriniais paspirtukais, paspirtukais ar riedlentėmis.

    Didelis greitis ir kietas asfaltas lemia, kad kritimai neretai baigiasi galvos, veido ir dantų traumomis. Dėl to vis dažniau akcentuojama šalmų ir kitų apsaugų svarba, ypač kai vaikai važiuoja intensyvaus eismo vietose ar be suaugusiųjų priežiūros.

  • 5 klaidos baseine, kurias daro net patyrę plaukikai: viena jų gali baigtis trauma

    Baseinas daugeliui atrodo saugi vieta sportui ir poilsiui, tačiau nelaimės ir sveikatos sutrikimai dažnai kyla dėl elementarių taisyklių nepaisymo. Specialistai pabrėžia, kad rizika susijusi ne tik su skendimu, bet ir su infekcijomis, odos bei akių sudirginimu ar traumomis.

    Prieš lipant į vandenį verta įsivertinti ne tik savo plaukimo įgūdžius, bet ir savijautą, baseino taisykles bei aplinką. Net patyrę plaukikai kartais paslysta ties paprastais įpročiais, kurie turi realias pasekmes.

    Dušo praleidimas prieš plaukimą

    Viena dažniausių klaidų yra neapsiprausti po dušu prieš einant į baseiną. Nuo odos nusiplauna prakaitas, kosmetikos, kremų, dulkių ir kitų nešvarumų likučiai, kurie kitaip patektų į vandenį.

    Kuo daugiau organinių medžiagų patenka į baseiną, tuo didesnė našta vandens filtravimo sistemai ir dezinfekcijai. Praktikoje tai reiškia didesnę tikimybę, kad jautresniems žmonėms labiau perštės akys, sausės oda ar bus dirginami kvėpavimo takai.

    Po maudynių taip pat rekomenduojama nusiprausti, kad nuo odos ir plaukų būtų nuplauti dezinfekcinių priemonių likučiai. Tai ypač aktualu vaikams ir žmonėms, turintiems jautrią odą ar polinkį į dermatitą.

    Vaiko palikimas be priežiūros

    Vaiko negalima palikti be nuolatinės suaugusiojo priežiūros net kelioms minutėms. Skendimo situacijos dažnai įvyksta tyliai ir labai greitai, o laiku nepastebėta rizika tampa lemtinga.

    Pripučiamų rankovių, ratų ar kitų priemonių neužtenka, nes jos gali nuslysti, prakiurti ar suteikti klaidingą saugumo jausmą. Saugiausia, kai suaugęs žmogus yra šalia, stebi vaiką ir gali sureaguoti akimirksniu.

    Plaukimas sergant ar su simptomais

    Plaukti nerekomenduojama, jei pakilusi temperatūra, vargina kosulys, sloga, gerklės skausmas ar kiti ūmios infekcijos požymiai. Fizinis krūvis gali pabloginti savijautą ir prailginti sveikimą.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad sergantis žmogus gali užkrėsti kitus, ypač uždarose patalpose, kur daug žmonių ir artimas kontaktas. Į baseiną taip pat nereikėtų eiti esant vėmimui, viduriavimui ar kitoms ūmioms virškinamojo trakto infekcijoms.

    Maudynės su atvira žaizda

    Net jei baseino vanduo dezinfekuojamas, jis nėra sterilus, todėl atvira žaizda padidina infekcijos riziką. Per pažeistą odą lengviau patenka mikroorganizmai, o tai gali komplikuoti gijimą.

    Be to, dezinfekcinės medžiagos gali dirginti žaizdą ir sukelti skausmą ar perštėjimą. Jei pažeidimas nedidelis ir būtina eiti į baseiną, jį reikėtų patikimai uždengti vandeniui atspariu tvarsčiu, tačiau rizikos tai visiškai nepanaikina.

    Nardymas seklioje vietoje

    Nardymas seklioje baseino dalyje yra viena pavojingiausių klaidų, galinti baigtis galvos, kaklo ar stuburo traumomis. Smūgis į dugną kartais sukelia ilgalaikius padarinius, įskaitant judėjimo sutrikimus.

    Nerti saugu tik ten, kur tai aiškiai leidžiama, yra pakankamas gylis ir nėra kliūčių. Jei kyla abejonių, geriau rinktis šuolį į vandenį tik kojomis arba visiškai atsisakyti nardymo.

  • Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Šylant orams vis daugiau žmonių laiką leidžia prie ežerų, upių ar jūros, o maudynės tampa viena populiariausių vasaros pramogų. Vis dėlto gelbėtojai primena, kad net ramiai atrodantis vanduo gali slėpti pavojų, o nelaimės dažnai nutinka per kelias akimirkas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad svarbiausia rinktis žinomas, prižiūrimas vietas. Oficialiuose paplūdimiuose paprastai stebima vandens kokybė, įvertinamas dugnas, pažymimos maudymosi ribos, o prireikus greičiau suteikiama pagalba.

    Pavojai, kuriuos dažniausiai nuvertiname

    Viena didžiausių rizikų – maudynės nežinomose vietose, kur dugnas gali staiga gilėti, pasitaiko duobių, akmenų ar povandeninių kliūčių. Tokiose vietose pavojų kelia ir srovės: net jei krante vanduo atrodo seklus, kiek toliau situacija gali būti visai kita.

    Ne mažiau svarbu atsakingai vertinti savo jėgas ir neplaukti per toli. Nuovargis, šaltesnis vanduo, bangavimas ar srovė gali greitai atimti energiją, o tuomet išsigelbėti tampa gerokai sunkiau net patyrusiems plaukikams.

    Vaikai ir alkoholis – kritiniai veiksniai

    Gelbėtojai primena, kad vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi, net jei maudosi seklumoje. Nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai, todėl vien buvimas šalia krante nėra tas pats, kas nuolatinis stebėjimas ir pasirengimas sureaguoti.

    Itin pavojinga maudytis ar plaukioti apsvaigus nuo alkoholio, nes jis silpnina koordinaciją, lėtina reakciją ir didina polinkį rizikuoti. Toks derinys ypač pavojingas atvirose vandens telkinių vietose, kur staigiai pasikeitus sąlygoms prireikia greitų sprendimų.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112. Gelbėtojai ragina nešokti į vandenį neįvertinus rizikos, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti gelbėtoją ir sukelti dar vieną nelaimę.

    „Pastebėję skęstantį žmogų, skambinkite 112 ir meskite jam gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą, o ne rizikuokite plaukti prie jo patys“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai.

    Jei į bėdą patenkate patys, svarbiausia nepanikuoti ir stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje. Taip pat rekomenduojama aiškiai šaukti ir signalizuoti rankomis, o patekus į srovę neplaukti prieš ją tiesiai, o judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš stipriausios tėkmės.

    Gelbėtojai taip pat primena vengti maudynių per audrą, ypač žaibuojant, nes vanduo gerai laidus elektrai. Saugiausias sprendimas tokiu metu yra kuo greičiau pasitraukti nuo vandens ir ieškoti pastogės.

  • Maudynės be rizikos: svarbiausios taisyklės vaikams ir suaugusiesiems prie vandens telkinių

    Vanduo vilioja ir vaikus, ir suaugusiuosius, o poilsis prie ežerų, upių ar jūros daugeliui tampa vasaros kasdienybe. Vis dėlto net ramiai atrodantis telkinys gali slėpti pavojų, todėl pareigūnai kasmet primena paprastas, bet gyvybiškai svarbias elgesio taisykles.

    Saugiausia maudytis gerai žinomose, oficialiai prižiūrimose vietose, kur stebima vandens kokybė ir įrengtos maudyklos. Nežinomuose telkiniuose riziką didina staiga gilėjantis dugnas, duobės, povandeninės kliūtys ir srovės, kurias ypač sunku įvertinti atvykus pirmą kartą.

    Vaikai prie vandens

    Vaikų negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net seklumoje, nes pavojinga situacija gali susidaryti per kelias sekundes. Mažesniems vaikams verta parinkti tinkamas gelbėjimosi liemenes, tačiau jos neatstoja budraus stebėjimo ir atsakomybės.

    Su vaikais svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių ribų, kur galima bristi, o kur ne, ir priminti, kad žaidimai vandenyje turi taisykles. Prie vandens taip pat vertinga turėti telefoną su įkrauta baterija, kad prireikus būtų galima nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112.

    Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

    Viena pavojingiausių klaidų yra šuoliai į nepažįstamą vandens telkinį, kai nežinomas gylis ar dugno struktūra. Toks sprendimas gali baigtis galvos, kaklo ar stuburo traumomis, todėl prieš lipant į vandenį būtina įsitikinti, kad dugnas saugus.

    Nelaimių riziką smarkiai didina alkoholis, nes silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti realų pavojų. Net patyrę plaukikai turėtų vengti plaukti per toli, nes nuovargis, banguotumas, šaltas vanduo ar srovė gali greitai atimti jėgas.

    Ką daryti, jei žmogus skęsta?

    Pamačius skęstantį žmogų, svarbiausia išlikti ramiems ir nedelsiant skambinti 112. Skęstančiajam reikėtų mesti gelbėjimo ratą, virvę ar kitą plūduriuojantį daiktą ir stengtis padėti iš kranto, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti į pavojų ir gelbėtoją.

    Jei į bėdą patenkate patys, stenkitės nepanikuoti ir taupyti jėgas, laikytis virš vandens, kviesti pagalbą balsu ir rankos mostais. Patekus į stipresnę srovę, nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją, geriau judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš srovės zonos, ir tik tada artėti prie kranto.

    Taip pat svarbu nesimaudyti audros metu, ypač žaibuojant: vanduo gerai praleidžia elektrą, o atviroje erdvėje ant vandens žmogus gali tapti aukščiausiu tašku. Atsakingas elgesys, dėmesys aplinkai ir elementarios taisyklės padeda užtikrinti, kad poilsis prie vandens baigtųsi geromis, o ne skaudžiomis istorijomis.

  • Vilkaviškyje su NVSC aptarė ikimokyklinių įstaigų saugą: ką dažniausiai pamiršta vadovai

    Vilkaviškyje su NVSC aptarė ikimokyklinių įstaigų saugą: ką dažniausiai pamiršta vadovai

    Akcentas – fizinės aplinkos sauga

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento specialistais, skirtas ugdymo įstaigų saugios aplinkos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Daugiausia dėmesio skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kur rizikos dažnai susijusios su kasdieniu vaikų judėjimu patalpose ir lauko erdvėse.

    Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Savivaldybės administracijos specialistai, rajono ugdymo įstaigų vadovai ir atsakingi darbuotojai. Aptarta, kaip praktiškai užtikrinti reikalavimų laikymąsi ir kaip pasirengti patikrinimams, kad trūkumai būtų šalinami ne paskutinę minutę.

    Ką priminė higienos norma

    NVSC specialistai pristatė higienos normos HN 75:2016 nuostatas, susijusias su saugios aplinkos ugdymo įstaigose užtikrinimu. Pasak specialistų, reikalavimai apima ne tik higieną, bet ir realius architektūrinius sprendimus, kurie tiesiogiai mažina traumų riziką.

    Pranešime akcentuotas laiptų ir turėklų įrengimas, grindų ženklinimas, langų atidarymo ribotuvai, patalpų vėdinimas ir kiti sprendimai, kurie dažniausiai tikrinami vertinant vaikų saugą. Pabrėžta, kad net nedideli neatitikimai, pavyzdžiui, nesaugūs turėklai ar netinkamai sužymėtos zonos, gali tapti nelaimingų atsitikimų priežastimi.

    Patikrinimai ir dažniausios klaidos

    Susitikime taip pat aptartos visuomenės sveikatos saugos kontrolės rūšys, patikrinimų praktika ir tipiniai pažeidimai, kuriuos NVSC fiksuoja ugdymo įstaigose. Specialistai atkreipė dėmesį, kad dalis trūkumų kartojasi, nes jie susiję su pastatų priežiūra ir kasdieniais įpročiais, o ne vienkartiniais dokumentų sutvarkymais.

    Po pristatymo vyko diskusija, kurios metu dalyviai kėlė klausimus apie dažniausiai pasitaikančias situacijas ir sprendimus, padedančius greičiau pašalinti neatitikimus. Aptarta, kaip planuoti priemones taip, kad jos būtų tvarios ir nereikalautų nuolatinio „gaisrų gesinimo“ prieš kontrolės vizitus.

    „Vaikų saugumas ugdymo įstaigose turi būti vienas svarbiausių prioritetų. Labai svarbu, kad įstaigų vadovai ir specialistai nuolat atnaujintų žinias, domėtųsi reikalavimais ir kartu ieškotų sprendimų, kaip sukurti kuo saugesnę aplinką mūsų vaikams“, – sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė.

    Pasak susitikimo organizatorių, tokie praktiniai aptarimai padeda ugdymo įstaigoms ne tik geriau suprasti taikomus reikalavimus, bet ir iš anksto įsivertinti rizikas, kurios dažniausiai lieka nepastebėtos kasdienėje rutinoje. Tikimasi, kad gautos rekomendacijos bus pritaikytos planuojant aplinkos atnaujinimus ir įstaigų vidaus tvarkas.