CP v2

Tag: Vaikų sauga

  • Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Šylant orams vis daugiau žmonių laiką leidžia prie ežerų, upių ar jūros, o maudynės tampa viena populiariausių vasaros pramogų. Vis dėlto gelbėtojai primena, kad net ramiai atrodantis vanduo gali slėpti pavojų, o nelaimės dažnai nutinka per kelias akimirkas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad svarbiausia rinktis žinomas, prižiūrimas vietas. Oficialiuose paplūdimiuose paprastai stebima vandens kokybė, įvertinamas dugnas, pažymimos maudymosi ribos, o prireikus greičiau suteikiama pagalba.

    Pavojai, kuriuos dažniausiai nuvertiname

    Viena didžiausių rizikų – maudynės nežinomose vietose, kur dugnas gali staiga gilėti, pasitaiko duobių, akmenų ar povandeninių kliūčių. Tokiose vietose pavojų kelia ir srovės: net jei krante vanduo atrodo seklus, kiek toliau situacija gali būti visai kita.

    Ne mažiau svarbu atsakingai vertinti savo jėgas ir neplaukti per toli. Nuovargis, šaltesnis vanduo, bangavimas ar srovė gali greitai atimti energiją, o tuomet išsigelbėti tampa gerokai sunkiau net patyrusiems plaukikams.

    Vaikai ir alkoholis – kritiniai veiksniai

    Gelbėtojai primena, kad vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi, net jei maudosi seklumoje. Nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai, todėl vien buvimas šalia krante nėra tas pats, kas nuolatinis stebėjimas ir pasirengimas sureaguoti.

    Itin pavojinga maudytis ar plaukioti apsvaigus nuo alkoholio, nes jis silpnina koordinaciją, lėtina reakciją ir didina polinkį rizikuoti. Toks derinys ypač pavojingas atvirose vandens telkinių vietose, kur staigiai pasikeitus sąlygoms prireikia greitų sprendimų.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112. Gelbėtojai ragina nešokti į vandenį neįvertinus rizikos, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti gelbėtoją ir sukelti dar vieną nelaimę.

    „Pastebėję skęstantį žmogų, skambinkite 112 ir meskite jam gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą, o ne rizikuokite plaukti prie jo patys“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai.

    Jei į bėdą patenkate patys, svarbiausia nepanikuoti ir stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje. Taip pat rekomenduojama aiškiai šaukti ir signalizuoti rankomis, o patekus į srovę neplaukti prieš ją tiesiai, o judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš stipriausios tėkmės.

    Gelbėtojai taip pat primena vengti maudynių per audrą, ypač žaibuojant, nes vanduo gerai laidus elektrai. Saugiausias sprendimas tokiu metu yra kuo greičiau pasitraukti nuo vandens ir ieškoti pastogės.

  • Maudynės be rizikos: svarbiausios taisyklės vaikams ir suaugusiesiems prie vandens telkinių

    Vanduo vilioja ir vaikus, ir suaugusiuosius, o poilsis prie ežerų, upių ar jūros daugeliui tampa vasaros kasdienybe. Vis dėlto net ramiai atrodantis telkinys gali slėpti pavojų, todėl pareigūnai kasmet primena paprastas, bet gyvybiškai svarbias elgesio taisykles.

    Saugiausia maudytis gerai žinomose, oficialiai prižiūrimose vietose, kur stebima vandens kokybė ir įrengtos maudyklos. Nežinomuose telkiniuose riziką didina staiga gilėjantis dugnas, duobės, povandeninės kliūtys ir srovės, kurias ypač sunku įvertinti atvykus pirmą kartą.

    Vaikai prie vandens

    Vaikų negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net seklumoje, nes pavojinga situacija gali susidaryti per kelias sekundes. Mažesniems vaikams verta parinkti tinkamas gelbėjimosi liemenes, tačiau jos neatstoja budraus stebėjimo ir atsakomybės.

    Su vaikais svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių ribų, kur galima bristi, o kur ne, ir priminti, kad žaidimai vandenyje turi taisykles. Prie vandens taip pat vertinga turėti telefoną su įkrauta baterija, kad prireikus būtų galima nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112.

    Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

    Viena pavojingiausių klaidų yra šuoliai į nepažįstamą vandens telkinį, kai nežinomas gylis ar dugno struktūra. Toks sprendimas gali baigtis galvos, kaklo ar stuburo traumomis, todėl prieš lipant į vandenį būtina įsitikinti, kad dugnas saugus.

    Nelaimių riziką smarkiai didina alkoholis, nes silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti realų pavojų. Net patyrę plaukikai turėtų vengti plaukti per toli, nes nuovargis, banguotumas, šaltas vanduo ar srovė gali greitai atimti jėgas.

    Ką daryti, jei žmogus skęsta?

    Pamačius skęstantį žmogų, svarbiausia išlikti ramiems ir nedelsiant skambinti 112. Skęstančiajam reikėtų mesti gelbėjimo ratą, virvę ar kitą plūduriuojantį daiktą ir stengtis padėti iš kranto, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti į pavojų ir gelbėtoją.

    Jei į bėdą patenkate patys, stenkitės nepanikuoti ir taupyti jėgas, laikytis virš vandens, kviesti pagalbą balsu ir rankos mostais. Patekus į stipresnę srovę, nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją, geriau judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš srovės zonos, ir tik tada artėti prie kranto.

    Taip pat svarbu nesimaudyti audros metu, ypač žaibuojant: vanduo gerai praleidžia elektrą, o atviroje erdvėje ant vandens žmogus gali tapti aukščiausiu tašku. Atsakingas elgesys, dėmesys aplinkai ir elementarios taisyklės padeda užtikrinti, kad poilsis prie vandens baigtųsi geromis, o ne skaudžiomis istorijomis.

  • Vilkaviškyje su NVSC aptarė ikimokyklinių įstaigų saugą: ką dažniausiai pamiršta vadovai

    Vilkaviškyje su NVSC aptarė ikimokyklinių įstaigų saugą: ką dažniausiai pamiršta vadovai

    Akcentas – fizinės aplinkos sauga

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento specialistais, skirtas ugdymo įstaigų saugios aplinkos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Daugiausia dėmesio skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kur rizikos dažnai susijusios su kasdieniu vaikų judėjimu patalpose ir lauko erdvėse.

    Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Savivaldybės administracijos specialistai, rajono ugdymo įstaigų vadovai ir atsakingi darbuotojai. Aptarta, kaip praktiškai užtikrinti reikalavimų laikymąsi ir kaip pasirengti patikrinimams, kad trūkumai būtų šalinami ne paskutinę minutę.

    Ką priminė higienos norma

    NVSC specialistai pristatė higienos normos HN 75:2016 nuostatas, susijusias su saugios aplinkos ugdymo įstaigose užtikrinimu. Pasak specialistų, reikalavimai apima ne tik higieną, bet ir realius architektūrinius sprendimus, kurie tiesiogiai mažina traumų riziką.

    Pranešime akcentuotas laiptų ir turėklų įrengimas, grindų ženklinimas, langų atidarymo ribotuvai, patalpų vėdinimas ir kiti sprendimai, kurie dažniausiai tikrinami vertinant vaikų saugą. Pabrėžta, kad net nedideli neatitikimai, pavyzdžiui, nesaugūs turėklai ar netinkamai sužymėtos zonos, gali tapti nelaimingų atsitikimų priežastimi.

    Patikrinimai ir dažniausios klaidos

    Susitikime taip pat aptartos visuomenės sveikatos saugos kontrolės rūšys, patikrinimų praktika ir tipiniai pažeidimai, kuriuos NVSC fiksuoja ugdymo įstaigose. Specialistai atkreipė dėmesį, kad dalis trūkumų kartojasi, nes jie susiję su pastatų priežiūra ir kasdieniais įpročiais, o ne vienkartiniais dokumentų sutvarkymais.

    Po pristatymo vyko diskusija, kurios metu dalyviai kėlė klausimus apie dažniausiai pasitaikančias situacijas ir sprendimus, padedančius greičiau pašalinti neatitikimus. Aptarta, kaip planuoti priemones taip, kad jos būtų tvarios ir nereikalautų nuolatinio „gaisrų gesinimo“ prieš kontrolės vizitus.

    „Vaikų saugumas ugdymo įstaigose turi būti vienas svarbiausių prioritetų. Labai svarbu, kad įstaigų vadovai ir specialistai nuolat atnaujintų žinias, domėtųsi reikalavimais ir kartu ieškotų sprendimų, kaip sukurti kuo saugesnę aplinką mūsų vaikams“, – sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė.

    Pasak susitikimo organizatorių, tokie praktiniai aptarimai padeda ugdymo įstaigoms ne tik geriau suprasti taikomus reikalavimus, bet ir iš anksto įsivertinti rizikas, kurios dažniausiai lieka nepastebėtos kasdienėje rutinoje. Tikimasi, kad gautos rekomendacijos bus pritaikytos planuojant aplinkos atnaujinimus ir įstaigų vidaus tvarkas.